Planuojant statybas nuosavame sklype, svarbu žinoti esminius skirtumus tarp pastato ir inžinerinio statinio, taip pat suprasti, kokie reikalavimai taikomi kiekvienam iš jų. Šiame straipsnyje aptarsime svarbiausius aspektus, susijusius su statybos leidimais, paskirties keitimu ir kitais svarbiais niuansais.
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) nurodo, kad visi objektai pagal jų savybes priskiriami arba nekilnojamiesiems, arba kilnojamiesiems daiktams. Kilnojamaisiais vadinami daiktai, kurie iš vienos vietos į kitą gali būti perkelti nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės. Nekilnojamieji daiktai yra žemės sklypas ir su juo susiję daiktai (taip pat ir statiniai), kurie negali būti perkelti iš vienos vietos į kitą, nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės.
Statybos įstatyme statinys apibrėžiamas kaip nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus. Statiniais nelaikomi objektai, kuriems negalioja Statybos įstatymas, t. y. šiems objektams nereikia Statybos įstatyme ir techniniuose reglamentuose aprašomų SLD, kategorijai priskirtini kilnojamieji ir mobilūs įrenginiai, daiktai, pavyzdžiui, statybininkų nameliai, mobilūs biotualetai ir pan.
Vertinant konkretų objektą, reikėtų žinoti, ar jis pastatomas statybos vietoje atliekant statybos darbus, ar atvežtas (surinktas) gamykloje pagamintas gaminys (tokiu atveju reikėtų žiūrėti gamintojo techninius dokumentus, kuriuose paprastai nurodomos objekto savybės, pavyzdžiui, statinys, pastatas ar kilnojamasis daiktas), ar galima neišardžius perkelti į kitą vietą, taip pat, ar perkeliant ir perkėlus į kitą vietą objektą bus galima naudoti pagal jo naudojimo paskirtį.
Statiniai pagal jų techninius parametrus, konstrukcijų ir technologijų sudėtingumą, paskirtį ir kitas savybes skirstomi į kategorijas, nuo kurių priklauso SLD privalomumas. Statiniai, atsižvelgiant į jų techninius parametrus, konstrukcijų ir technologijų sudėtingumą, paskirtį ir kitas aplinkybes, skirstomi į ypatinguosius, neypatinguosius ir nesudėtinguosius.
Tiksliai nustatyta planuojamo statinio kategorija leis sklandžiai ir pagal įstatymų nuostatas įgyvendinti statybos projektą. Nuo statinio kategorijos priklauso ir statybą leidžiančio dokumento (SLD) privalomumas.
Nors projektuojamo statinio kategoriją pagal statybos techniniuose reglamentuose nurodytus požymius turi nustatyti statinio projekto vadovas, tačiau žinodamas šiuos požymius statytojas, dar prieš kreipdamasis į atitinkamos kvalifikacijos projektuotoją, gali pats jau būti apsisprendęs dėl maksimalių statinio parametrų.
Statinio kategorijos: nesudėtingi, neypatingi ir ypatingi statiniai
Atskirti statinio kategoriją ir suvokti nesudėtingų, ypatingų ir neypatingų statinių skirtumus svarbu užsakovui, rangovui ir kitiems statybos dalyviams. Pastatai klasifikuojami Statybos techniniame reglamente STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“.
Dažniausiai painiojamos ir tapatinamos nesudėtingųjų ir neypatingųjų kategorijos. O skirtumas yra reikšmingas tiek dėl SLD, tiek ir dėl STVPS - statybinių tyrinėjimų, projektavimo ir projekto vykdymo priežiūros, projekto ekspertizės, statybos darbų ir statybos techninės priežiūros - vadovų kvalifikacijos.
Nesudėtingųjų pastatų ir inžinerinių statinių sąrašai, paprastų konstrukcijų požymiai ir techniniai parametrai nustatyti reglamento „Statinių klasifikavimas“ 2 ir 3 lentelėse.
Nesudėtingiesiems statiniams priskiriami paprastos konstrukcijos pastatai, kurių didžiausias aukštis yra iki 8,5 m, kurių visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotas ne didesnis kaip 80 kv. m ir tie, kurių rūsys yra ne didesnis kaip vieno aukšto. Tai paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys, kurio tarpatramis iki 6 metrų ir kt. Nesudėtingieji statiniai skiriami į dvi grupes - I ir II. Nuo statinio grupės priklauso, ar reikalingas SLD.
Vadovauti nesudėtingojo statinio projektavimui, statinio projekto vykdymo priežiūrai, statinio statybos techninei priežiūrai ir statybai turi teisę asmenys, įgiję architekto ar statybos inžinieriaus išsilavinimą.
Statiniai, kurių techniniai parametrai didesni už nesudėtingųjų, tačiau neatitinka nė vieno iš ypatingojo statinio požymių, yra neypatingieji. Pavyzdžiui, individualūs gyvenamieji namai, didesnio kaip 80 kv. m bendrojo ploto ar aukštesni kaip 8,5 m, priskiriami neypatingiesiems statiniams.
Neypatingieji statiniai nepriskiriami ypatingųjų ir nesudėtingųjų statinių kategorijai. Tai, pavyzdžiui, individualūs gyvenamieji namai, kurių bendras plotas - didesnis kaip 80 kv. m (iki 2000 kv. m.), o aukštis - nuo 8,5 m iki 20 m. Vien pagal šiuos parametrus jie priskiriami neypatingiesiems statiniams. Atkreipiame dėmesį, kad dažniausiai painiojamos nesudėtingųjų ir neypatingųjų kategorijos. Šių dviejų kategorijų skirtumas yra reikšmingas tiek dėl SLD, tiek ir dėl STVPS - statybinių tyrinėjimų, projektavimo ir projekto vykdymo priežiūros, statybos darbų ir statybos techninės priežiūros - vadovų kvalifikacijos.
Neypatingųjų ir ypatingųjų statinių STVPS vadovų pareigas eiti turi teisę atestuoti architektai ir statybos inžinieriai. Asmenys, turintys ypatingojo statinio STVPS vadovo atestatą, turi teisę eiti ir neypatingųjų statinių STVPS vadovų pareigas pagal atitinkamą statinio statybos techninės veiklos sritį. Šie reikalavimai galioja ne tik naujo statinio statybos ar rekonstravimo atveju, bet ir atliekant remontą, netgi tada, kai SLD neprivalomas.
Daugiabučiai ar negyvenamieji pastatai, kurių bendrasis plotas didesnis kaip 2 000 kv. m ar aukštis viršija 20 m, jau vien pagal šiuos parametrus - ypatingieji statiniai.
Ypatingiesiems statiniams priskiriami:
- daugiabučiai ar negyvenamieji pastatai, kurių bendras plotas didesnis kaip 2 000 kv. m ar aukštis viršija 20 m;
- sudėtingos konstrukcijos ir technologijų statiniai;
- visuomenės poreikiams naudojamas pastatas, kuriame vienu metu gali būti daugiau kaip 100 žmonių;
- aukštybiniai (daugiau kaip 5 aukštų) daugiabučiai gyvenamieji namai;
- kultūros paveldo statiniai, kuriuose naudojamos ar saugomos pavojingos medžiagos;
- statiniai, kuriuose yra potencialiai pavojingų įrenginių ar atliekami potencialiai pavojingi darbai ir kt.
Ypatingųjų statinių kategorijos parametrai pateikti Statybos techniniame reglamente STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“.
Būti ypatingųjų statinių statybos rangovu gali tik atestuoti juridiniai asmenys, išskyrus paprastojo remonto atvejus.
Statinio kategorijos (šaltinis: borga.lt)
Statybos leidimai: kada jie reikalingi?
Nuo 2024 Lapkričio 1d. - žinojome, jog sodo namams nereikalingas leidimas bei projektas iki 80m2. Šiai akimirkai situacija keičiasi.
Dabar pakeistas įstatymas taip, kad ūkinis pastatas be leidimo statybai iki 80m2 gali būti statomas tik kaip priklausinys. T.y. jeigu jau yra gyvenamasis namas, tada galima ūkinį iki 80m2 statyti be leidimo statybai, jeigu nėra, tai negalima.
Jei keičiant pastato paskirtį atliekami kapitalinio remonto ar rekonstravimo darbai, tokiu atveju rengiamas atitinkamos rūšies projektas su paskirties keitimu. Tuo pačiu pažymime, kad dėl paskirties keitimo projekto parengimo reikia kreiptis į projektavimo įmonę.
Jeigu ūkinis pastatas neviršija 80kv/m bendro ploto (tame tarpe ir mansardoje, jeigu ji yra) ir sklypas nepatenka į jokias saugomas teritorijas, tai leidimo statybai nereikia.
Sodo sklype (jeigu jis nepatenka į apsaugines zonas) be leidimo statybai galima statyti iki 80kv.m sodo namą ir ūkinį pastatą iki 50kv.m. Juos pastačius pasikviečiat geodezininkus apmatuoja ir nešat į registrų centrą užregistruoti.
Ne miesto teritorijoje galima statyti ūkinį pastatą be leidimo statybai iki 80kv.m. 100kv.m jau reikalingas leidimas statybai. Bet kuriuo atveju pirmiau turi būti paruoštas kaimo plėtros projektas. Nes jeigu pradėtumėt statyti pastatą iki 80kv.m išlipdami už tos apibrėžtos užstatymo teritorijos, kurią nustato kaimo plėtros projektas, būtų problema priduoti tokį statinį.
Taip, galit tą mažą namelį nugriauti ir statyti kitą sodo namą iki 80kv/m. Tokiam sodo namui, jeigu jis nepatenka į jokias apsaugines zonas, leidimo statybai nereikia. Tik privalu išlaikyti 3m atstumą iki sklypo ribos. Pastačius reiktų pasikviesti matininkus, padaryti apmatavimus ir užregistruoti registrų centre.
Norint statyti sodo namą iki 80kv/m leidimo statybai nereikia. Reikia tik sodų bendrijos pirmininko parašo ant toponuotraukos su pririšimu.
Jeigu perstačius esamas sodo namo plotas neviršys 80kv.m ploto ir namo statusas liks - sodo namas, tai leidimo statybai nereikia.
Jeigu po rekonstrukcijos bendras plotas tikrai nebus didesnis negu 80kv/m ir aukštis nebus didesnis nei 8,5m, tai derinimo nereikia.
Jeigu jūs pradėjot statyti iki 2024m. lapkričio mėn. 1d., tai ramiai pabaigiat statyti (kad ir gerokai vėliau negu 2024 lapkričio 1d.). Pasikviečiat geodezininką, kuris padarytų namelio apmatavimus. Ir geodezininkas kadastrinių matavimų byloje įrašys realią statybos pradžią (t.y. iki 2024 lapkričio 1d.). Tuo pagrindu galėsit priduoti 76m2 sodo namą be leidimo statybai. Tik, aišku, reiktų geodezininką gal ir anksčiau pasikviesti, kad jis ramia sąžine galėtų įrašyti tą datą, nes šiuo atveju tai yra svarbiausias faktorius. (tuo klausimu neseniai kalbėjau su AM viceministre).
Statybos leidimas (šaltinis: vilnius.lt)
Reikalavimai atstumams iki sklypo ribų
STR namų valdos sklype numato minimalų statinio atstumą 3 metrai iki kaimynų sklypo ribos. Privalu išlaikyti minimalų 3m (arba didesnį, jeigu tai nustatyta detaliuoju planu) atstumą iki sklypo ribos.
Tačiau atstumą iki sklypo ribos reikia išlaikyti 3m (nuo labiausiai atsikišusios konstrukcijos, dažniausiai nuo stogo).
Sodo namo ypatumai
Kaip yra registruojama sodo namo kvadratūra pagal pamatų (namo) išorės išdėstymą, ar pagal namuko vidų? Sodo namo plotas matuojamas pagal vidaus patalpų plotų sumą, o tai yra bendras plotas. Jeigu langas yra iki grindų, tai matuojama ir lango niša, jeigu ji platesnė kaip 1.4m.
Leidimas statybai automatiškai nepanaikina sodo namo registracijos. LSD tik suteikia jums galimybę rekonstruoti jį ir perregistruoti kaip gyvenamąjį namą. Bet kol jūs nepradėjote statybų sodo namo registracija ir lieka 100% baigtumu (jeigu iki to tokiu ir buvo).
Keičia tai, kad oficialiai turite didesnį sodo namą. Pvz. pardavinėjant tai turbūt svarbu. Be to, jeigu realiai viršysit 80kv.m., tai jau būtų nelegali statyba ir Statybos inspekcija gali duoti baudą (jeigu patikrintų)...
Paskirties keitimas: nuo ko pradėti?
Pirmiausia svarbu išsiaiškinti turimo žemės sklypo paskirtį bei naudojimo būdą, į kokio tipo gyvenamosios paskirties pastatą bus keičiama paskirtis. Primename, kad statinio paskirtis yra viešajame registre nurodytas statinio naudojimo tikslas (žmonėms gyventi, ūkinei komercinei ar kitai veiklai), kai statinys atitinka saugos ir jame planuojamos (atliekamos) veiklos (technologijos proceso) privalomuosius reikalavimus, nustatytus normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose.
Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 12 punkte nurodoma, jog pastato (patalpos, patalpų) ar inžinerinio statinio paskirties keitimo projektas rengiamas keičiant pastato (patalpos, patalpų) ar inžinerinio statinio paskirtį, kai atliekami statinio paprastojo remonto darbai arba neatliekami jokie statybos darbai.Leidimas (SLD) pakeisti statinio ar jo dalies paskirtį privalomas keičiant ypatingojo ar neypatingojo pastato (patalpos, patalpų) ar inžinerinio statinio paskirtį (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose esantį ypatingąjį ir neypatingąjį pastatą (patalpą, patalpas) ar inžinerinį statinį), nesudėtingojo pastato paskirtį į gyvenamosios paskirties, kai atliekami statinio paprastojo remonto darbai arba statybos darbai neatliekami. O projektas rengiamas Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais, t. y., kai privalomas SLD.
Taigi, planuojant keisti pastato paskirtį, neatliekant statybos darbų ar atliekant pastato paprastąjį remontą pirmiausiai privaloma parengti pastato paskirties keitimo projektą (pagal Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 12 punktą) ir gauti SLD (pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 6 punktą).
Jei keičiant pastato paskirtį atliekami kapitalinio remonto ar rekonstravimo darbai, tokiu atveju rengiamas atitinkamos rūšies projektas su paskirties keitimu. Tuo pačiu pažymime, kad dėl paskirties keitimo projekto parengimo reikia kreiptis į projektavimo įmonę.
Papildomos išlaidos ir projekto parengimas
Jeigu kalba eina apie gyvenamojo namo projektą, tai galiu paruošti individualų namo projektą pagal jūsų pageidavimus. Namo nuo 80kv/m iki 300kv/m kaina nuo 3100 iki 4000eur.. O namo nuo 300 kv/m ir daugiau nuo 5500 iki 7000eur. (nes nuo 300kv/m yra sudėtinga viešinimo procedūra). Į tą kainą įeitų architektūrinė dalis ir projekto vadovo darbas gaunant leidimą statybai (derinant projektą, tarpininkaujant tarp inžinierių, pateikinėjant projektą į "infostatybos" sistemą gauti leidimą statybai...). Terminas apie 6 mėn..
Kad gauti leidimą statybai dar būtų reikalingos šios dalys:
- Lauko vandens ir nuotekų pr. dalis- 300- 400 eurų (gali kisti priklausomai nuo projektavimo sąlygų).
- Dabar po 2024.11.01d. leidimui statybai gauti būtina konstrukcinė projekto dalis, apie 1000 eurų, bet 2 etapu. Pradžioj gaunamas Leidimas statybai projektiniams pasiūlymams, vėliau daromas techninis darbo projektas, kuriam prieš pradedant statybas irgi savivaldybė turi pritarti.
- Taip pat reikalinga bus grunto geologija, (kontsrukcinėje dalyje). Kaina apie 500 eurų... Nebent konstruktorius ir be jos padarytų konstr. dalį.
Projektui parengti yra reikalinga toponuotrauka, kurią daro geodezininkai (kainos skirtingos apie 200eur.).
Visus šiuos papildomus darbus reikalingus parengti projektą ir gauti leidimą statybai, gali atlikti jūsų paties pasirinkti inžinieriai, konstruktoriai, geologai ir geodezininkai arba aš galiu jums rekomenduoti specialistus su kuriais dažniausiai dirbu aš.
Taip pat nuo 2021m. yra įvestas infrastruktūros mokestis. Jis yra skirtingas skirtingose savivaldybėse. Pvz. Vilniuje - namo bendro ploto 1kv/m- 15eur. (ir daugiau priklausomai nuo vietos…).
Želdinių sodinimas nesilaikant nustatytos tvarkos, ir tuo pažeidžiant kaimynų interesus ir jų sklypų ribas sukelia konfliktus. Gyvatvorę ar medžius reikia sodinti savo sklypo ribose ir išlaikant atstumus, nurodytus Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. Jose yra nurodyti mažiausi leistini atstumai iki kaimyninio sklypo ribos, kai želdiniai veisiami be kaimyninio sklypo savininko, valdytojo ar įgalioto asmens raštiško sutikimo.
Medžius ir krūmus, kurie gali užaugti arba formuojami aukštesni kaip 3 m, iš šiaurinės pusės leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 5 m nuo kaimyninio sklypo ribos, o iš kitų pusių - ne arčiau kaip už 3 m. Galinčius užaugti nuo 2 iki 3 m aukščio arba formuojamus iki 3 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 2 m, o galinčius užaugti arba formuojamus iki 2 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 1 m nuo kaimyninio sklypo ribos.
Atkreipiame dėmesį, kad želdinius sodinant per visuomenines akcijas ar talkas būtina sąlyga - jų sodinimo organizatorius raštu turi susitarti su savivaldybe ar seniūnija arba tos žemės valdytoju ar naudotoju dėl sodinamų želdinių kiekio, rūšies, sodinimo laiko, vietos, pasodintų želdinių priežiūros ir tvarkymo.
Statant ar planuojant statyti statinį, įrenginį valstybinėje žemėje visais atvejais reikia jos patikėtinio sutikimo. Taip pat reikia žinoti ar planuojamam statyti statiniui reikia gauti statybą leidžiantį dokumentą, kurį išduoda savivaldybių administracijos, reikia žinoti statinio paskirtį, kategoriją (techninius parametrus), vietą.
Statinių sąrašo, kuriems nereikia gauti statybą leidžiančio dokumento, nėra. Jeigu konkretaus žemės sklypo naudojimo būdas - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorija, šiuose žemės sklypuose gali būti statomi tik vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties ir pagalbinio ūkio paskirties pastatai.
Statant neypatinguosius ir ypatinguosius pagalbinio ūkio paskirties pastatus visada privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą, prieš tai parengiamas statybos projektas. Tuo atveju, kai atitinkamos kategorijos nesudėtingasis pagalbinio ūkio paskirties pastatas patenka į išvardintas teritorijas, statybą leidžiantis dokumentas privalomas. Jo nereikės, kai nesudėtingasis pagalbinio ūkio paskirties pastatas nepatenka į nurodytas teritorijas.
Asmenims, statantiems pastatus, paprastai yra žinoma, kad statinių išdėstymas greta esančių sklypų atžvilgiu net ir nuosavame sklype yra reglamentuotas teisės aktuose ir šių reikalavimų privalu laikytis.
Statybos inspekcija primena, kad statinių išdėstymo namo sklype gretimų sklypų atžvilgiu reikalavimai vienbučių ir dvibučių namų statyboms nustatyti statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ (reglamentas STR 2.02.09:2005) 8 priede.
Remiantis statybos techninio reglamentu STR 1.07.01:2010, 3 m atstumu nuo sklypo ribos statinio (pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio) bet kurių konstrukcijų aukštis, skaičiuojant jį nuo žemės sklypo ribos žemės paviršiaus altitudės, negali būti didesnis kaip 8,5 m; didesniais atstumais statinių konstrukcijų aukštis gali būti didinamas išlaikant reikalavimą - kiekvienam papildomam virš 8,5 m aukščio metrui atstumas didinamas po 0,5 m.
Norint statyti laikinuosius nesudėtinguosius statinius (visų tipų lieptus, jachtų ir valčių elingus, laikinuosius nesudėtinguosius sporto paskirties inžinerinius statinius, skirtus vandens sportui ir pramogoms organizuoti), išskyrus hidrotechnikos statinius, kuriems sutikimai išduodami atskiru Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus sprendimu patikėjimo teise valdomuose valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose ir bendrosios dalinės nuosavybės teise valstybės ir privačių asmenų valdomuose vandens telkiniuose yra būtinas sutikimas. Sutikimus išduoda Nacionalinės žemės tarnybos apygardų žemės tvarkymo ir administravimo skyriai.
Sutikimai išduodami per Žemės informacinę sistemą (toliau - ŽIS). Inspekcija gauna vis daugiau gyventojų nusiskundimų dėl kaimyniniuose sklypuose keičiamo sklypo reljefo. Pažymėtina, kad teisės aktai nereglamentuoja maksimalaus gretimų žemės sklypų aukščio skirtumo ties tokių sklypų riba. Statybos techninio reglamento STR2.02.09.2005 yra reglamentuojamas didžiausias sklypo reljefo nuolydis - jis turi būti ne didesnis kaip 12 proc. Jei nuolydis viršija šį dydį, jis sumažinamas formuojant sklypo reljefą (paaukštinant, pažeminant, išlyginant reljefo paviršių, įrengiant terasas, atramines sieneles ir pan.).
Kai statinio statyba užbaigta, žemės sklypo savininkas, pertvarkydamas savo sklypo reljefą, privalo užtikrinti, kad paviršinės nuotekos nepatektų į gretimus žemės sklypus. Paviršinės nuotekos sklype turi būti nuvedamos į išleistuvą sklypo lietaus nuotakynu ar reljefo paviršiumi, latakais ir pan., o iš sklypo - į komunalinį ar vietinį lietaus nuotakyną nuotekų išleistuvu. Jeigu tokio nuotakyno nėra, į griovius, kanalus arba reljefo paviršiumi į atvirus vandens telkinius ir pan. Iškasti grioviai ir kanalai nėra priskiriami statiniams, todėl juos galima įrengti prie sklypo ribos neperžengiant sklypo ribos be kaimyno sutikimo. Bet kokie statiniai neturi kliudyti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo nutekėti.
- kai atstumas nuo sklypo ribos iki atraminės sienelės didesnis kaip 1 m, turi būti vertinamas sienelės aukštis, t.y. - kurių aukštis > 2 m, priskiriamos neypatingiesiems statiniams. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad STR 1.05.01:2017 7 priede nurodyta, jog besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai privalomi, kai atraminė sienutė statoma ant sklypo ribos arba kai įrengiama savo sklype, jei tokios sienutės bet kurios konstrukcijos bet kurio taško aukštis (matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba) didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos.
Kai sklypas valomas kelių bendrasavininkų. Kada reikalingas statybą leidžiantis dokumentas nesudėtingųjų statinių (tarp jų ir tvorų) statybai nurodyta statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. 2.1. jei užtvaros kiaurymių plotas mažesnis nei 50 proc. 2.2. jei užtvaros kiaurymių plotas mažesnis nei 25 proc. Užtvaros (tvoros) su cokoliais neturi kliudyti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo ar laisvos valstybinės žemės (teritorijos) nutekėti. Prisijungimo sąlygose bus numatyti atitinkami reikalavimai įvažiavimui.
Statinių klasifikacija pagal STR 1.01.03:2017
| Statinio kategorija | Apibrėžimas | Pavyzdžiai |
|---|---|---|
| Nesudėtingi statiniai | Paprastos konstrukcijos pastatai, kurių aukštis iki 8,5 m ir plotas iki 80 kv. m; paprastų konstrukcijų inžineriniai statiniai, kurių tarpatramis iki 6 m. | Sodo nameliai, ūkiniai pastatai (iki 80 kv. m, jei atitinka kitus reikalavimus) |
| Neypatingi statiniai | Statiniai, kurie neatitinka nei nesudėtingų, nei ypatingų statinių požymių. | Individualūs gyvenamieji namai (plotas didesnis nei 80 kv. m, bet ne didesnis nei 2000 kv. m, aukštis nuo 8,5 m iki 20 m) |
| Ypatingi statiniai | Sudėtingos konstrukcijos ir technologijų statiniai; visuomenės poreikiams naudojami pastatai, kuriuose vienu metu gali būti daugiau kaip 100 žmonių; aukštybiniai daugiabučiai gyvenamieji namai (daugiau kaip 5 aukštų); kultūros paveldo statiniai. |
tags: #pastato #ir #inzinerinio #statinio #savokas |