Taisyklingas dalyvių, pusdalyvių ir padalyvių vartojimas yra svarbus norint aiškiai ir taisyklingai reikšti mintis lietuvių kalba. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra dalyvis, pusdalyvis ir padalyvis, taip pat pateiksime teoriją ir praktinius pavyzdžius, padėsiančius išvengti dažnų klaidų.
Kas yra Dalyvis?
Dalyvis - veiksmažodžio forma, turinti veiksmažodžio ir būdvardžio ypatybių. Taisyklingai kalbant ir rašant, būtina vartoti teisingas dalyvio formas.
Dalyvio Funkcijos Sakinyje
- Pažyminys: Dalyvis, kaip linksniuojamoji forma, dažnai eina pažyminiu. Pavyzdžiui: Senelis drebančiom rankom atidarė vartelius ir įėjo į kiemą.
- Tarinys: Dalyvio vardininkas gali būti vartojamas ne tik kaip pažyminys, bet ir kaip tarinys.
- Aplinkybė: Dalyvio vardininkas gali reikšti sakinio pagrindinio veiksmo aplinkybę.
Dalyvio Laikai ir Formos
Dalyviai turi įvairias formas, kurios priklauso nuo laiko ir rūšies. Svarbu atkreipti dėmesį į šias formas:
- Esamasis laikas: Neturi pagalbinio veiksmažodžio, bet priklauso tai pačiai sistemai, kur dalyvis yra su priešdėliu be-.
Sudėtinės Formos su Esamojo Laiko Dalyviu
Sudėtinės formos su veikiamosios rūšies esamojo laiko dalyviu vadinamos pradėtinėmis, nes viena iš dviejų jo reikšmių rodo ketinamą pradėti ar jau pradėtą, bet kokios nors priežasties nutrauktą veiksmą. Antroji šio tipo sudėtinių formų reikšmė - tęstinis veiksmas, laiko ar priežasties santykiu susijęs su kitu veiksmu.
Pavyzdžiui:
- Matysi, aš būsiu bemiegąs, kai ateisi manęs guldyti.
- Gal jau seniai būčiau beturįs porelę triušiukų.
Šios formos dar vadinamos atliktinėmis, nes reiškia veikėjo būseną.
Dalyvio Vartojimo Ypatumai
- Dalyvio vardininkas atstoja šalutinį sakinį su sangrąžiniais veiksmažodžiais: tarėsi žinanti, sakėsi mokantis, tikėjosi pagysiąs. Pavyzdžiui: Erikas, gulintis mirties patale, tikėjosi pagysiąs.
- Dalyviai po jungiamųjų žodžių keičiami kitomis, paprastomis veiksmažodžio formomis. Pavyzdžiui: Padariau, kaip pats liepei; atėjo darbymetis, ir atidaviau, kiek turėjusi (=turėjau). (P. Cvirka)
- Po veiksmažodžių: baigti, nustoti, mesti, paliauti, liautis vietoj dalyvio gali būti pavartota veiksmažodžio bendratis. Pavyzdžiui: Vaikinas vėl gavo mesti dirbęs (=dirbti).
Atpasakojamoje kalboje dalyviai užleidžia vietą sinoniminėms tiesioginėms nuosakos formoms: pvz., Žmonės atsakė, kad ten gyvenanti ((=gyvena) suskretusi mergaitė, vardu Asilo Oda; ji tokia purvina esanti (=yra), jog niekas į ją nežiūrintis (=nežiūri) ir niekas su ja nekalbantis (=nekalba): ją priėmė (=priėmę) tik iš gailesčio avims ir kalakutams ganyti. Gramatikoje tokią dalyvinę kalbą dar vadina netiesiogine nuosaka. Ji su tiesiogine nuosaka susijusi sinonimijos ryšiais. Dalyvinei kalbai “trauktis” iš savo pozicijų - svetimų kalbų įtaka.
Pusdalyvis ir Padalyvis
Pusdalyvis ir padalyvis turi panašumų ir skirtumų. Bendra yra tai, kad pusdalyvis ir padalyvis reiškia iš šalutinio veiksmo kylančią pagrindinio sakinio veiksmo aplinkybę, o skirtinga tai, kad pusdalyvio reiškiamos aplinkybės ir pagrindinio veiksmo atlikėjas tas pats. Jis reiškiamas vardininku ir eina veiksniu, pusdalyvis vartojamas tik asmeniniame sakinyje. Padalyvio reiškiamos aplinkybės veiksmo atlikėjas yra ne veiksnys, be to padalyviui tinka ir beasmenė konstrukcija.
Pavyzdžiui:
- Pusdalyvis: Prieš valgydamas nusiprausk rankas (tu valgysi, tu ir nusiprausk).
- Padalyvis: Prieš valgant reikia nusiprausti rankas (beasmenis, apibendrintas pasakymas).
Pusdalyvio ir Padalyvio Vartojimo Klaidos
Pusdalyvių vartojimo klaidos - retos. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad kalbėtojui ar rašytojui trūksta logikos.
Padalyvio vartojimo klaidos dažnesnės. Pirmiausia negalima jo vartoti asmeniniuose sakiniuose vietoj pusdalyvio, kai ir pagrindinio veiksmo ir iš šalutinio veiksmo kylančios aplinkybės atlikėjas yra tas pats.
Pavyzdžiui:
- Netaisyklingai: Dirbant (=Dirbdami) su tokiomis kortelėmis sugaištame mažai laiko.
- Taisyklingai: Dirbdami su tokiomis kortelėmis sugaištame mažai laiko.
Padalyvio Vartojimo Ypatumai
Su sakinio veiksniu neturėtų sutapti ir padalyvio veiksmo objektas, ypač tada, kai jis reiškiamas galininko linksniu.
Atkreiptinas dėmesys į gyvajai kalbai nebūdingą, žurnalistų ir redaktorių susidarytą konstrukciją iš padalyvio esant ir naudininko.
Veiksmažodžių Laikai
Veiksmažodis yra kalbos dalis, kuri reiškia daikto veiksmą. Veiksmažodžio laikai nurodo, kada veiksmas vyksta: dabartyje, praeityje, ar ateityje.
- Esamasis laikas: Nurodo veiksmus, vykstančius dabartyje, ir atsako į klausimą „ką veikia?“.
- Būtasis kartinis laikas: Vartojamas tada, kai norime nurodyti, kad veiksmas vyko konkrečiu momentu praeityje ir jau yra pasibaigęs.
- Būtasis dažninis laikas: Atsako į klausimą „ką veikdavo?“. Juo apibūdinami veiksmai, kurie praeityje kartojosi arba vyko nuolat.
- Būsimasis laikas: Nurodo, kad veiksmas vyks ateityje, ir atsako į klausimą „ką veiks?”.
Būtasis Kartinis Laikas: Dažnos Klaidos
Būtojo kartinio laiko veiksmažodžiuose klaidų gali kilti rašant vienaskaitos II asmens galūnes, kai atsakoma į klausimą „ką veikei?“. Jei III asmens galūnė yra -o, tuomet vienaskaitos II asmenyje rašome galūnę -ai. Jei III asmens galūnė yra -ė, tai II asmenyje rašome galūnę -ei. Taip pat verta atkreipti dėmesį į vienaskaitos I asmens veiksmažodžius, atsakančius į klausimą „ką veikiau?“. Kai galūnės pradžioje yra j, rašome -au. Kitais atvejais, kai galūnėje girdime e, rašome -iau.
Norint išvengti dalyvio, pusdalyvio ir padalyvio klaidų, reikia laikytis vartojimo taisyklių.
| Veiksmažodžio Laikas | Klausimas | Pavyzdys |
|---|---|---|
| Esamasis | Ką veikia? | Eina, žaidžia |
| Būtasis kartinis | Ką veikė? | Ėjo, žaidė |
| Būtasis dažninis | Ką veikdavo? | Eindavo, žaisdavo |
| Būsimasis | Ką veiks? | Eis, žais |