Ieškote jaukios vietos šventėms ar tiesiog ramiam poilsiui gamtoje? Dalios ir Antano sodyba Varėnos rajone gali būti puikus pasirinkimas. Šiame straipsnyje apžvelgsime atsiliepimus apie šią sodybą, kad galėtumėte susidaryti išsamų įspūdį ir nuspręsti, ar ji atitinka jūsų poreikius.
Varėnos rajonas Lietuvos žemėlapyje.
Atsiliepimai apie Sodybą
Atsiliepimai apie Dalios ir Antano sodybą dažniausiai yra teigiami. Štai keletas nuomonių, kurias pavyko rasti internete:
- Šeimininkų svetingumas: Daugelis lankytojų pabrėžia šeimininkų - Dalios ir Antano - malonumą ir paslaugumą. Sodybos šeimininkė nepaprastai maloni moteris, prisitaikanti prie kiekvieno poreikio.
- Puikus maistas: Maistas nuostabus ir puikiai pateikiamas. Matosi, kad pasidarbavo tikras virtuves šefas.
- Tvarkingas apgyvendinimas: Apgyvendinimas labai tvarkingas, kruopščiai prižiūrimas ir pan.
- Atmosfera: Puikiai pritaikytas vasarai vidinis kiemelis, kuriame musu buvo apie 70, su nuostabia aplinka ir nepriekaistingu aptarnavimu.
Vestuvės Dalios ir Antano Sodyboje
Viena mergina pasidalino savo patirtimi švenčiant vestuves Dalios ir Antano Bartku sodyboje, Varėnos rajone: "Mes sventem savo vestuves Antano ir Dalios Bartku sodyboje,Varenos raj. tikrai likome patenkinti,viskas buvo taip,kaip ir sutareme,o seimininkai sukalbami."
Kainos
Konkrečios kainos gali skirtis, todėl rekomenduojama tiesiogiai susisiekti su sodybos šeimininkais ir aptarti individualius poreikius. Viena lankytoja minėjo, kad kai jie šventė, buvo imama už žmogų.
Jadvygos ir Antano Krikščiūnų Sodyba Šedbaruose: Ilgametė Puoselėjimo Istorija
Šedbarų gyvenvietė gali pasigirti ne viena gražiai tvarkoma sodyba. Jadvyga ir Antanas Krikščiūnai į besikuriančią Šedbarų gyvenvietę (Kelmės rajonas) atsikėlė daugiau kaip prieš pusę amžiaus. Tik susituokę, Krikščiūnai kelis mėnesius pagyveno Radviliškio rajone, Šiaulaičiuose, vėliau - Antano Krikščiūno tėviškėje Kalpokų kaime. Tačiau gyvenimas vienkiemyje buvo nelengvas. Jaunai šeimai gimė sūnus.
Pradėjo su vyru galvoti, kaip į Tytuvėnų valstybinio ūkio suplanuotą Šedbarų gyvenvietę galėtų persikelti. A. Krikščiūnas įsidarbino prie statybų. Statė kontorą, vėliau - parduotuvę. Kilo ir daugiau pastatų. Po truputį A. Nepagreitinsi - didžiulė bėda buvo statybinių medžiagų trūkumas. Įsikurti irgi nedaug pinigų, apie 700 rublių, davė, kuriuos reikėjo grąžinti. Išgelbėjo A. Krikščiūno tėvų daržinė. Palengva trijų dešimčių metų senumo daržinę vyras nugriovė, išnarstė po dalelę ir 1961-ųjų rudenį suvežė į dabartinę savo sodybą. Per porą metų pats švariame lauke namą ir pastatė.
"Iš uošvių sodo išsikasiau išaugusių obelų, kriaušių, gerai vaismedžiai prigijo. Žiūrime dabar - jau ir pasenti, kaip ir mes, suspėjo. Bet žiedais ir vaisiais dar ne vienas džiugina", - pasakojo J. Kartu su namo statybomis buvo tvarkoma ir apie 30 arų užimanti sodybos aplinka. Kasmet atsirasdavo vis naujas, malonus akiai akcentas: malūnėlis, sūpynės, pavėsinė, suoleliai, sienelės gėlėms, lesyklėlė.
"Žmona sugalvoja, o aš - ir padarau", - sakė A. Sykį sumanė pastatyti mažą "netikrą" aviliuką. Bet ryški aviliuko spalva priviliojo bitelių spiečių. Susėmė ir apgyvendino biteles tikrame avilyje.
J. Krikščiūnienė tvirtino: kol nors kiek sveikatos abu su vyru turės, tol tvarkysis, ir gėlės prie jų namų žydės. Jei dilgėlės ant palangių virstų, o moteris negalėtų jų išrauti, sakė numirtų iš nevilties. J. Krikščiūnienė labai myli žemaūges gėles, ypač ilgai žydinčias - nuo sniego iki sniego. Sodyboje - nemažai daugiamečių gėlių, o tik vieną vasarą džiuginančių - nesuskaičiuojama daugybė. Bene daugiausia - ledinukų, begonijų, serenčių, gvaizdūnių, bijūnų. Vienu tarpu augino labai daug įvairiaspalvių jurginų.
Krikščiūnai dar sodina daržus, užsiaugina bulvių, kitų daržovių. "Kapstomės ir kapstomės. Vyras jau 80 metų šiemet sulaukė, ir aš jį vejuosiu. Bet be užsiėmimo negalime būti. Jei lauke lyja, ir viduje randame ką pagal savo sveikatą veikti. Man, pavyzdžiui, patinka siūti.
J. Krikščiūnienė mano, jog pomėgį gražiai tvarkyti sodybą greičiausiai bus paveldėjusi iš savo močiutės. "Kaip aš gražiai pas senelius Pikčius kur buvus, kur nebuvus, vis augau! Per pievas, vos už smilgas aukštesnė, iš tėvų namų pas senelius bėgdavau. Senelis buvo išvykęs į Ameriką. Uždirbęs pinigų, grįžo į Lietuvą ir pasistatė, kaip žmonės sakydavo, stiklinį namą. Močiutė daugybę gėlių, ištisas "kliombas" augino. Man skirdavo įvairiausių darbų, pavyzdžiui, nuravėti taką, gėles palaistyti. Labai patiko tarp gėlynų būti. Vaikystėje net įtikėjau esanti karalaitė arba princesė.
Sykį Tytuvėnų dvaro ponia dailininkė Sofija Riomerienė, važiuodama link Šiaulėnų, pastebėjo išskirtinę sodybą. Ponai pas šeimininkus nusiuntė savo vežėją, kad tas paprašytų leidimo sodybą nupiešti. "Seneliai, žinoma, neprieštaravo. Vieną, labai didelį piešinį, ponia seneliams padovanojo, kitą - sau pasiliko. Gaila, kad vėliau, senelius tremiant į Sibirą, stribai be gailesčio meno kūrinį suplėšė ir sutrypė.
Krikščiūnai turi didelį norą - į savo namus priimti darbštų, teisingą, grožį mylintį žmogų, kuris padėtų jiems, kai patys nebeįstengs, tvarkytis. Tam žmogui kaip atlygį savo išpuoselėtą sodybą paliktų.
Apgaulė: Sodyboje vienas iš akcentų - nedidelis aviliukas.
Apibendrinimas
Dalios ir Antano sodyba gali būti puikus pasirinkimas norintiems jaukios ir ramios vietos šventėms ar poilsiui gamtoje. Teigiami atsiliepimai apie šeimininkų svetingumą, maistą ir aplinką leidžia tikėtis malonaus laiko.