Bendrieji Maisto Saugos Reikalavimai
Švara ir Tvarka
Pirmasis maisto saugą apibrėžiantis reikalavimas - laikytis elementarių higienos reikalavimų tvarkant maistą: švaros ir tvarkos. Laikymo patalpos turi būti tvarkingos, įrengimai, talpyklos, dėžės turi būti švarios, naudojamas vanduo turi būti apsaugotas nuo užteršimo, produktai apsaugoti nuo sušalimo ar sušilimo, užtikrinta apsauga nuo graužikų, gamybos metu susidarančios atliekos tvarkomos taip, kad jos netaptų taršos priežastimi.
Didesnėms įmonėms privaloma turėti ir įdiegtas bei įgyvendintas procedūras, pagrįstas Rizikos veiksnių analize ir svarbių valdymo taškų sistema (RVASVT). Ši sistema taikoma maisto tvarkymo vietose savikontrolės tikslais.
Svarbu užtikrinti gerą grindų dangos būklę, kad danga būtų lengvai valoma, o prireikus - dezinfekuojama. Grindų dangai turi būti naudojamos nelaidžios, nesugeriančios, plaunamos ir netoksinės medžiagos. Sienos turi būti švarios, paviršius turi būti lygus, lengvai valomas, užglaistytomis sandūromis. Langai turi būti švarūs ir sukonstruoti taip, kad būtų galima juos valyti bei išvengti nešvarumų kaupimosi. Durys turi būti švarios, lygios, pagamintos iš drėgmės neabsorbuojančių, lengvai valomų ir dezinfekuojamų medžiagų. Visi paviršiai (įskaitant įrenginių paviršius), kurie gali liestis su maistu, turi būti švarūs, valomi ir dezinfekuojami. Konteineriai turi būti atitinkamos konstrukcijos, gerai prižiūrimi, lengvai valomi, o prireikus dezinfekuojami.
Produkto Ženklinimas
„Kitas reikalavimas - tinkamai paženklinti produktą, - pasakoja G. Čereška. - Šis reikalavimas daugiausia taikomas ūkininkams, kurie maistą tiekia tiesiogiai vartotojams. Nefasuoti produktai tolesniam perdirbimui nėra ženklinami, tik reikalaujama užrašyti, koks tai produktas ir kas gamintojas, jei reikia - ir galiojimo terminą“.
Gamintojai, patys fasuojantys ir tiekiantys į rinką produktą, pavyzdžiui, daržoves, prie kiekvienos pakuotės turi pritvirtinti etiketę su būtinais rekvizitais: kas gamintojas, koks tai produktas, laikymo sąlygos ir kt.
Atsekamumas ir Produkto Išėmimas iš Rinkos
Kiti du reikalavimai, padedantys užtikrinti maisto saugą, yra susiję. „Tai produkto atsekamumas ir jo išėmimas iš rinkos - negalint atsekti produkto, jo neįmanoma ir išimti iš rinkos“, - pastebi G. Čereška.
Sužinojus, jog į rinką pateko nesaugūs ar galimai nesaugūs produktai, reikia susisiekti su tais taškais, į kuriuos šie produktai pateko, kad jų tolesnis platinimas būtų nedelsiant sustabdytas, o vartotojams gresiančios pasekmės būtų kuo švelnesnės. Pavyzdžiui, jei ūkininkas tiekia produkciją darželiams, mokykloms, valgykloms, jis turi turėti kontaktinius šių įstaigų duomenis, kad galėtų pranešti apie nesaugų produktą. Kartu jis privalo ir informuoti VMVT. Jei produktas plačiai pasklidęs, ši institucija imasi atšaukimo iš rinkos veiksmų - organizuoja produkto surinkimą iš parduotuvių ir utilizavimą. Taigi svarbiausia ūkininkui turėti subjektų, kuriems platina produkciją, kontaktinius duomenis.
Dėl minėtų reikalavimų laikymosi numatyta patikrinti ne mažiau kaip vieną procentą paraiškų teikėjų. Jie bus parinkti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) pagal atsitiktinės atrankos metodą ir pagal galimą riziką - tai dėl vienų ar kitų priežasčių į dažnesnių patikrų sąrašus jau pakliuvę pareiškėjai. Kontrolė bus vykdoma pagal specialų klausimyną - pirminės gamybos subjekto patikrinimo aktą. Kaip pareiškėjas laikosi maisto saugos reikalavimų, padės atsakyti dvylika klausimų: ar pirminės gamybos subjektas registruotas teisės aktų nustatyta tvarka, ar užtikrina higieną ir produktų apsaugą nuo taršos ir pan.
Maisto Produktų Laikymo Temperatūra ir Saugos Aspektai
Kad nereikėtų išmesti maisto produktų, reikia žinoti, kaip ir kur juos laikyti, nes žaliuose maisto produktuose (žuvyje, mėsoje, pieno produktuose) labai greitai dauginasi įvairūs mikroorganizmai, kurie tampa užkrečiamųjų ligų priežastimi.
Taigi būtina laikytis jau pagamintų ir skirtų tiesiogiai vartoti maisto produktų laikymo ir saugojimo reikalavimų, kad sumažintume riziką apsinuodyti maistu. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos duomenis, tinkamiausia temperatūra bakterijoms daugintis yra nuo 5 °C iki 60 °C.
VMVT: Maisto užsisakymas į namus ar išsinešti – ką reikia žinoti?
Kadangi bakterijų augimą stabdo šaltis, todėl greitai gendančius maisto produktus ir žaliavas (pieną, mėsą, žuvį, paukštieną, jūros gėrybes, konditeriją, ypač su varškės ar kremo įdaru) reikia laikyti tik šaldymo įrenginiuose. Geriausia, kai šaldytuvo temperatūra yra nuo 1 °C iki 5 °C, o šaldiklio - nuo - 18 °C iki - 22 °C.
Reikia įsidėmėti tai, kad ruošiant karštus patiekalus ar produktus, temperatūra patiekalo viduje šiluminio apdorojimo pabaigoje turi pasiekti 75 °C - tuomet maistas laikomas paruoštu ir saugiu. Rekomenduojama naudotis specialiu kontroliniu termometru vidinei maisto temperatūrai patikrinti. Jei termometro neturite, tuomet pasinaudokite paprasčiausiu organoleptiniu metodu - gaminkite tol, kol mėsos sultys pjūvyje pasidarys skaidrios, o ne rausvos, kiaušinius virkite, kol trynys taps kietas (mokslininkai laboratoriniais tyrimais yra nustatę salmonelių ne tik ant kiaušinio lukšto, bet ir kiaušinio trynyje) - apie 10 min., jūros gėrybės turi visiškai išvirti, o skysti produktai turi būti verdami ne mažiau kaip 1 min.
Jei dėl kulinarinių priežasčių patiekalo vidus išlieka žalias (jautienos rostbifas), tuomet vidinė temperatūra gali būti nuo 45 iki 71 °C. Patiekiamas karštas maistas turi būti laikomas ne ilgiau kaip 4 valandas ir ne žemesnėje kaip 68 °C temperatūroje. Atvėsintą karštą maistą reikia laikyti šaldytuve ne aukštesnėje kaip 4 °C temperatūroje ir ne ilgiau kaip 12 valandų. Nelaikykite virto ar troškinto bei kepto maisto kambario temperatūroje ilgiau negu 2 valandas. Nedėkite neįpakuoto maisto tiesiai ant lentynos, nes taip galite jį užteršti pavojingais mikroorganizmais.
Verta žinoti ir maisto produktų bei žaliavų laikymo kaimynystėje taisykles - nelaikyti kartu kvapus skleidžiančių (pvz., silkė, rūkyta žuvis) ir kvapus sugeriančių (kiaušiniai, pieno produktai) maisto produktų, nelaikyti žaliavų, pusgaminių, šiluma neapdorotų ir jau paruoštų valgyti maisto produktų. Šaldytuve būtinai atskirkite žalius ir šiluma apdorotus maisto produktus, nes mikroorganizmai, esantys žaliuose maisto produktuose, gali patekti ant kitų produktų ir juos užteršti. Geriausia juos laikyti atskirose sandariai uždarytose dėžutėse, pakuotėse, maistinėje plėvelėje ar stikliniuose induose. Taip išvengsite kryžminės taršos ir apsinuodijimo.
Neperkraukite šaldytuvų ir laikykite tik tam tikrą produktų kiekį, kuris yra numatytas šaldytuvo instrukcijoje. Šaltas oras šaldytuve turi cirkuliuoti laisvai ir vienodai šaldyti produktą iš visų pusių. Šaltus, neapdorotus šiluma maisto produktus ir patiekalus šaldytuve galima laikyti ne aukštesnėje kaip 6 °C temperatūroje 24 valandas.
Visos sausų ir negreitai gendančių maisto produktų laikymo patalpos turi būti švarios, sausos, gerai vėdinamos. Sienos, lentynos, dėžės turi būti lygios, lengvai valomos, plaunamos ir dezinfekuojamos.
Kada maisto produktus būtina išmesti?
Jeigu maisto produktai, patiekalai, pusgaminiai yra blogos išvaizdos, išsipūtęs konservų dangtelis, nuo jų sklinda blogas kvapas, pasibaigęs tinkamumo vartoti terminas, tuomet produktus išmeskite.
Maisto Produktų Gabenimas
Jeigu reikia gabenti maisto produktus, būtina sudaryti tinkamas gabenimo sąlygas, apsaugoti nuo užteršimo ir gedimo. Sausiems negreitai gendantiems produktams gabenti tiks įvairios maisto produktų gabenimui skirtos sandarios dėžės, krepšiai ar talpos, kurių paviršius yra lygus, higieniškas, lengvai valomas, plaunamas, o reikalui esant ir dezinfekuojamas. Visi įrankiai, indai ir talpos turi turėti dokumentus, įrodančius jų tinkamumą liestis su maistu. Karštiems patiekalams gabenti reikalinga 68 °C temperatūra. Užšaldyti greitai gendantys maisto produktai turi būti gabenami prie - 18 °C temperatūroje. Trumpam greitai gendančių maisto produktų pervežimui galima naudoti šaldymo dėžes, šaltkrepšius, termosus ar šilumą palaikančius konteinerius.
Jeigu tuo pačiu metu reikia pervežti paruoštus ir žalius maisto produktus, juos reikia vežti skirtingose talpose, kad būtų išvengta kryžminės taršos. Pirkdami žalius ir termiškai apdorotus maisto produktus, stenkitės juos atskirti, dėdami į atskirus maišelius, dėžutes, talpas ar krepšius.
Gabenant šviežią mėsą nepaprastai svarbi temperatūros kontrolė. Mėsos produktai jautrūs temperatūros pokyčiams ir gali sugesti, jei nebus laikomi tinkamoje temperatūroje. Užtikrinsime, kad jūsų produktai bus laikomi tinkamos temperatūros sąlygomis per visą šaldymo grandinės logistikos procesą.
Jeigu neturite galimybės įsigyti automobilinio šaldytuvo, tuomet puikiai tiks ir paprasčiausias šaltkrepšis ar terminis pirkinių krepšelis. Rekomenduotina pagalvoti apie specialų krepšį, viduje palaikantį vėsią temperatūrą ir apsaugosiantį nuo iškylos metu nepageidaujamų potyrių.
Tinkamas produktų supakavimas kelionei - svarbiausias darbas, kurį turite atlikti norint saugiai transportuoti maistą. Žalią mėsą, paukštieną ar žuvį reikėtų supakuoti taip, kad jų skysčiai nepatektų ant kitų maisto produktų, pavyzdžiui, sudėti į atskirus indelius. Be to, ruošiant mėsą, žuvį ar daržoves, nenaudokite tų pačių pjaustymo lentelių ar įrankių. Dėl to, kaip ir mėsą, daržoves reikėtų laikyti atskirose dėžutėse ar talpose.
Ekspertas akcentuoja, kad itin karštomis dienomis maisto vartojimo laikas yra ribotas - įprastai - 2-3 dienos, be to, nereikėtų pagaminto maisto šilumoje laikyti ilgiau nei 2 valandas. Ypač greitai genda ne tik mėsos ar žuvų produktai, bet ir pieno turintys gaminiai, įvairūs desertai.
Vytintos Mėsos Gabenimas
Tinkamas vytintos mėsos gabenimas yra kritiškai svarbus siekiant išsaugoti jos kokybę, skonį ir užtikrinti saugumą vartoti.
- Temperatūros Kontrolė: Vytinta mėsa turėtų būti gabenama žemoje temperatūroje, idealiai - nuo 0°C iki +6°C. Aukštesnė temperatūra gali paskatinti bakterijų augimą ir produkto gedimą. Transportuojant ilgesnius atstumus, būtina naudoti specialias transporto priemones su šaldymo įranga.
- Apsauga Nuo Drėgmės: Vytinta mėsa yra jautri drėgmei, todėl būtina užtikrinti, kad transportavimo metu ji būtų apsaugota nuo tiesioginio kontakto su vandeniu ar aukšta oro drėgme. Rekomenduojama naudoti hermetiškas pakuotes arba specialius konteinerius su drėgmę sugeriančiomis medžiagomis.
- Apsauga Nuo Šviesos: Tiesioginiai saulės spinduliai gali neigiamai paveikti vytintos mėsos spalvą, skonį ir tekstūrą. Todėl svarbu užtikrinti, kad produktas būtų apsaugotas nuo tiesioginės saulės šviesos transportavimo metu.
VMVT Reikalavimai Maisto Gamybai Namuose
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) nustato reikalavimus maisto gamybai namuose, siekiant užtikrinti maisto saugą ir vartotojų sveikatą.
- Registracija: Prieš pradedant maisto gamybą namuose, būtina registruotis VMVT.
- Patvirtinimas: VMVT gali patikrinti jūsų patalpas ir įrangą, kad įsitikintų, jog jos atitinka higienos reikalavimus.
- Sertifikavimas: Tam tikriems maisto produktams gali būti reikalingas sertifikavimas.
- Ženklinimas: Maisto produktai turi būti tinkamai paženklinti, nurodant visą reikiamą informaciją.
- Higiena: Būtina laikytis griežtų higienos reikalavimų gaminant maistą namuose.
Asmenys, kurie tvarko maistą, turi pasitikrinti sveikatą SAM nustatyta tvarka, t.y., prieš pradedant dirbti ir periodiškai 1 kartą per metus. Patalpose, kuriose tvarkomas maistas, neturi būti kačių, šunų ir kitų gyvūnų, kurie gali kelti grėsmę maisto saugai. Maistas apdorojamas šiluma, šaldomas, laikomas, gabenamas ar kitaip tvarkomas teisės aktuose arba gamintojo nustatytoje temperatūroje. Atvėsintas karštas maistas laikomas šaldytuve esant ne aukštesnei nei +4 laipsniai pagal Celsijų temperatūrai, ne ilgiau kaip 24 valandas. Kiaušiniai parduodami tik supakuoti į gamintojo pakuotę.
Patalpų Su Konditerijos Įranga Nuomos Reikalavimai
Šiame straipsnyje aptariami reikalavimai, keliami patalpoms, nuomojamoms su konditerijos įranga, atsižvelgiant į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) nustatytus standartus. Straipsnis skirtas tiek pradedantiesiems verslininkams, planuojantiems atidaryti kepyklą, tiek jau veikiantiems maisto tvarkymo subjektams, norintiems užtikrinti savo veiklos atitiktį teisės aktams.
Bendrieji Reikalavimai Maisto Tvarkymo Subjektams
VMVT patvirtino supaprastintus reikalavimus maisto tvarkymo subjektams, gaminantiems maistą mažais kiekiais gyvenamosios paskirties patalpose ir tiekiantiems jį tiesiogiai vartotojams. Fiziniai asmenys galės pasirinkti, kokią produkciją namuose gaminti - kepinius ir kitus miltinius produktus ar ruošti valgius ir patiekalus. Tokiai smulkiajai gamybai namų sąlygomis bus taikomi produkcijos kiekio reikalavimai.
Jei miltinės ir kreminės konditerijos gaminys, duonos ar pyrago kepinys svers daugiau kaip 250 g, jų per dieną namuose bus galima pagaminti ne daugiau kaip penkis (pavyzdžiui, kepti tortus, pyragus, šakočius ir pan.). Atitinkami kiekio reikalavimai numatyti ir namų salygomis vartotojams ruošiamiems patiekalams bei valgiams: patiekalų per dieną galima pagaminti iki 20 porcijų, pusgaminių - koldūnų, blynelių ir kt.
Apsisprendę imtis šios veiklos ir norintys gauti VMVT leidimą fiziniai asmenys turės pateikti nustatyta tvarka išduotą Asmens medicininę knygelę, kuria patvirtinamas leidimas dirbti su maistu, išklausyti privalomus higienos žinių kursus ir, žinoma, - pasiruošti patalpas, gamybinius paviršius bei įrangą maisto gaminimui. Reikės laikytis ir tinkamos asmens higienos, žaliavų bei galutinių produktų sandėliavimo ir ženklinimo reikalavimų. Tokiam namų verslui skirtas maistas turės būti laikomas atskirai nuo asmeniniam vartojimui skirto maisto ir tokiomis sąlygomis, kuriomis būtų apsaugotas nuo mikrobinės ir fizinės taršos iki patiekimo galutiniam vartotojui.
Patalpų Pasirinkimas ir Įrengimas
Nedidelei kepyklėlei užtektų apie 150 (50 mini kepyklai) kvadratinių metrų patalpų. Dažniausiai kepyklėlei patalpos nuomojamos, todėl verta iš anksto aptarti su nuomotoju galimybes vėliau patalpas išsipirkti. Patalpas, kuriose bus ir prekyba, reikėtų rinktis judrioje vietoje, netoli didžiųjų prekybos centrų, didžiųjų automobilių aikštelių.
Patalpos turės atitikti maisto tvarkymo įstatymais numatytus reikalavimus. Apleistas patalpas reikės sutvarkyti, tai gali padidinti pirminę investiciją į verslą. Patalpos grindys, sienos, lubos turi būti lengvai valomos, ant jų neturi kauptis nešvarumai. Būtina numatyti patalpas darbuotojų persirengimui, poilsiui, valymo ir dezinfekavimo priemonių laikymui. Patalpos turi turėti karšto ir šalto vandens tiekimą. Tualetų išėjimai negali būti į patalpas, kuriose ruošiamas maistas. Jei numatoma naudoti greitai gendančius produktus, turėtų būti sandėliavimo patalpos su reguliuojama temperatūra.
Kepyklos naudoja didelius elektros ir dujų kiekius. Todėl svarbu įvertinti esamų tinklų pajėgumus ir galimybę juos pritaikyti reikiamiems poreikiams.
Įranga ir Jos Parinkimas
Pagrindinis kepyklos žmogus yra technologas. Jis parenka reikiamą įrangą ir sukuria patrauklius duonos ir pyrago receptus. Pradedančiajam kepyklų verslą šiuo darbuotoju reikėtų susirūpinti pirmiausia.
Pagrindinė Kepyklos Įranga
Atsižvelgiant į numatomą gamybos apimtį, reikės paskaičiuoti įrangos galingumus.
- Miltų sijotuvas. Atvežti miltai sijojami pašalinant priemaišas.
- Tešlos ruošimo įranga. Tešla ruošiama tešlos minkymo mašinomis. Perkamo tešlos maišytuvo tipas priklausys nuo numatomos gaminti produkcijos. Tešlos maišytuvai yra skirti maišyti mielinę, biskvitinę, koldūnų ir kitokias tešlas. Nuo numatomos gaminti produkcijos kiekio priklauso tešlos maišymo katilo dydis.
- Tešlos dalijimo ir formavimo įranga. Po tešlos sumaišymo gaminys kočiojamas, apvalinamas, formuojamas. Tešlos dalintuvai padalina tešlą porcijomis. Gali būti tik dalinimo įranga, gali būti kombinuojama iš karto su gaminio formavimu - pvz., apvalinimu.
- Brandinimo spinta. Brandinimo spintoje vyksta galutinis duonos gaminių paruošimas prieš kepimą. Ji taip pat naudojama brandinant greitai sušaldytus pusfabrikačius iš mielinės tešlos. Brandinimo spintoje tešla kyla, tampa puresne.
- Kepimo krosnys. Galutinė duonos gamybos grandis yra kepimas. Kepimo krosnių yra daug įvairių tipų. Jos gali būti skirtos duonos, pyrago, picos kepimui. Iš esmės krosnys skirstomos į rotacines ir konvekcines.
- Kita įranga. Dar gali tekti įsigyti formas, padėklus, tešlos pjaustymo stalą, iškeptos produkcijos vežimėlį.
Žaliavų Tiekimas ir Reikalavimai Joms
Žaliavų tiekėjai turėtų būti tik dirbantys legaliai. Jei VMVT specialistai patikrinimo metu ras neaiškios kilmės žaliavų, kepykla gali būti laikinai uždaryta įpareigojant sunaikinti neaiškios kilmės žaliavas.
Pagrindinės Žaliavos
Pagrindinės žaliavos kepyklai, iš kurių ruošiama tešla duonai, yra miltai, mielės, druska ir vanduo. Papildomai dedama riebalų, cukraus, kiaušinių, pieno. Pastaruoju metu ypač populiarėja duonos su įvairiais priedais - riešutais, sėklomis.
Reikalavimai Žaliavų Kokybei
- Miltai: turi būti savito, silpno kvapo, nemalonus kvapas rodo, kad miltai pradėję gęsti, pelyti. Gerų miltų skonis kiek saldokas, kartumas ir rūgštumas atsiranda gendančiuose miltuose. Spalva turi atitikti miltų rūšį. Miltai turi būti iki 15 procentų drėgnumo.
- Mielės: naudojamos tešlai išpurenti. Mielės turį turėti specifinį kvapą, presuotos lengvai lūžti ir netepti.
- Cukrus: turi didelės įtakos duonos kokybei. Nedideli kiekiai cukraus greitina tešlos rūgimą, tačiau didelės dozės ima procesą stabdyti ir naikinti mieles.
Darbo Organizavimas ir Personalas
Internete nusižiūrėti receptai neužtikrins produkcijos išskirtinumo. Labai maži sudėties, rauginimo, brandinimo, kildinimo, kepimo laiko niuansai, temperatūra gali sugadinti ar kaip tik padaryti produktą nepakartojamą. Net su ta pačia įranga ir ta pačia technologija gali gautis visai kitokia gaminio kokybė. Dėl to svarbiausias kepyklos ar kepyklėlės žmogus yra receptus kuriantis ir tobulinantis technologas.
Antras itin svarbu žmogus - realizatorius. Didesnei kepyklai tai būtų žmogus, kuris bendrautų su parduotuvėmis, kovotų už vietą lentynose, derėtųsi dėl kainų. Kepėjų turėtų būti bent po 2 pamainoje. Kepėjų kiekis priklauso nuo produkcijos paklausos.
Verslo Rentabilumas ir Rinkos Ypatumai
Lokaliai veikianti kepyklėlė rentabiliai ima veikti per dieną iškepdama nuo 300 kilogramų duonos ir pyrago gaminių. Mini kepyklėlė rentabiliai ima veikti per dieną iškepdama produkcijos už 300 EUR per dieną. Didesnį kepyklėlės rentabilumą užtikrina platesnis asortimentas.
Konditerijos, ir ypač duonos gaminių, paklausa nepriklauso nei nuo sezono, nei nuo ekonominės situacijos. Tai amžinas verslas, kuris klestėjo ir klesti bet kokiose sąlygose.
Žmonės vis dažniau duoną renkasi ne dėl kainos, bet dėl šviežumo, naujoviškumo. Todėl keisti rinkos struktūrą turi galimybių tiek dabar veikiančios kepyklos, tiek ir naujai atsidarančios kepyklos.
Marketingas ir Klientų Pritraukimas
Nedidelė kepyklėlė turėtų daugiau orientuotis į vietinių gyventojų ar biurų darbuotojų auditorijas.
Vietiniuose renginiuose duonos ir pyrago gaminiai galėtų būti paruošti kepyklėlės. Susipažinkite su vietinės bendruomenės lyderiais, prisidėkite prie jų veiklos, gal net paremkite bendravimo įrankių sukūrimą, jų palaikymą.
Kepyklėlė gali dirbti pagal franšizę su kitos, jau turinčios vardą, kepyklėlės ženklu. Žinomas vardas duoda iš karto pasitikėjimo žmonėms, ypač jei jie turi teigiamos patirties su franšiziniu prekiniu ženklu.
Teisiniai Aspektai ir Leidimai
Įmonė ar asmuo, norintis užsiimti kepinių kepimu ir pardavimu vartotojams, turi susipažinti su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2008 metų spalio 15 d. įsakymu Nr. B1-527 „Dėl Maisto tvarkymo subjektų patvirtinimo ir registravimo reikalavimų patvirtinimo" reikalavimais, Lietuvos higienos normos HN 15:2005 „Maisto higiena".
Kepyklai tikslingiausia registruoti uždarąją akcinę bendrovę ir iš karto prašyti leidimo tapti PVM mokėtoju.