Dalios Grybauskaitės žemės sklypas: nuo Pašilių iki Bajorų parko

Pasibaigus įgaliojimams Prezidentė neliks gyventi Turniškėse. Ji ne kartą yra griežtai pasisakiusi prieš bet kokias privilegijas ir laikosi nuostatos, kad gyvenamosiomis patalpomis ir jų išlaikymu, pasibaigus įgaliojimams, šalies vadovas turi pasirūpinti pats. D.Grybauskaitės kadencija baigėsi 2019 m.

Šiame straipsnyje apžvelgsime buvusios prezidentės Dalios Grybauskaitės žemės sklypo įsigijimo istoriją, pradedant Pašiliais ir baigiant Bajorų parku, atskleidžiant kainas, aplinkybes ir ekspertų nuomones.

Pirmasis pirkinys Pašiliuose

Šių metų pavasarį prezidentė buvo įsigijusi Pašilių kaime esantį 16 arų žemės sklypą už 50 tūkst. eurų. 16 a sklypą už 50 tūkst. eurų D.Grybauskaitė įsigijo iš Vilniuje registruotos bendrovės "Forteka".

Tačiau netrukus paaiškėjo, kad tame sklype namo statyba gali būti draudžiama, nes sklypas patenka į žvyro telkinio parengtinai išžvalgytų išteklių plotą, esantį tiesiogiai prie detaliai išžvalgytų išteklių ploto. Vyriausybės nutarimas numato, kad tokiuose telkiniuose, kurių ištekliai jau patvirtinti, ir prie jų esančiuose perspektyviuose naudingųjų iškasenų plotuose draudžiama statyti gyvenamuosius namus, gamybinius statinius ir įrenginius, taip pat kasti naudingąsias iškasenas, išskyrus savo reikmėms.

Žemės sklypus Pašiliuose pardavinėjusios bendrovės „Forteka“ direktorė Lina Kirkliauskaitė pripažino, jog buvo nustatyta, kad toje teritorijoje yra naudingų iškasenų, tačiau aiškino, jog nebuvo jokių teisinių sprendimų, kad toje vietoje bus karjeras ar kad ten negalima formuoti žemės sklypų.

„Prezidentei nebuvo žinoma apie tai, kad jos įsigytas sklypas galbūt patenka į išžvalgytų išteklių plotus, kuriuose draudžiamos statybos. Visus sklypo įsigijimo dokumentus tikrino ir tvirtino notaras“, - dienraščiui sakė D.Grybauskaitės atstovė spaudai Daiva Ulbinaitė.

Galiausiai, prezidentė Dalia Grybauskaitė pardavė šių metų pradžioje pirktą sklypą Vilniaus rajone, Pašiliuose. Deklaracijoje nurodyta, kad gegužės 25 d. prezidentė sudarė nekilnojamojo turto pardavimo sandorį su fiziniu asmeniu (ne su įmone), kuris registruotas Lietuvoje. Sandorio suma - sandorio suma 50 tūkst.

DELFI primena, kad anksčiau D. Prezidentė 16 arų sklypą „Pašilių parke“ nusipirko 2016 metų vasario 23 d. Šalia esantys sklypai buvo pardavinėjami ir toliau. Balandžio viduryje dar buvo galima rasti skelbimą apie vienintelį likusį neparduotą 17 arų sklypą. Skelbime nurodyta kaina - 95 tūkst. eurų. Taigi, šį sklypą panorėjęs įsigyti asmuo už jo arą turėjo mokėti beveik dvigubai didesnę kainą nei prezidentė - 5 588 eurai už arą.

„Pašilių parko“ atstovas Dominykas Tomaševičius DELFI tuo metu sakė, kad pasirodžius informacijai apie D. Grybauskaitės pirktą sklypą, bendrovė sulaukė daug kitų susidomėjusių asmenų skambučių. Tačiau neigė, kad vėliau parduodamų sklypų kainos padidėjo. Esą tokios pačios jos buvo ir „pradžioje“ - apie 4,5-4,6 tūkst. eurų“.

Po trijų mėnesių, Prezidentei pardavus sklypą, burbulas sprogo. Šiandien vaizdas Pašilių parko kvartale jau visai kitoks. Vietoje žalios pievos čia aplink statomus namus zuja statybininkai, daugumoje sklypų vyksta intensyvios statybos, gausu sunkiosios statybų technikos.

Pasak T. Lapės, Pašilių bendruomenė aktyviai savo teises dėl to tebegina teisme, ginčydama nepagrįstus su karjero įkūrimu susijusius sprendimus.

Kaip vieną iš priežasčių, kodėl D. Grybauskaitė nusprendė parduoti savo sklypą, jos patarėja Daiva Ulbinaitė anksčiau DELFI buvo įvardijusi kaip siekį išvengti potencialaus interesų konflikto. Tada buvo galima suprasti, kad Prezidentė nenori turėti įtakos bręstančiam ginčui tarp Pašilių bendruomenės ir karjerą eksploatuoti ketinančios įmonės.

T. Lapė pasakojo, kad apie karjero planus Pašilių bendruomenė visiškai atsitiktinai sužinojo dar 2016 metais, tačiau jau tada įmonė UAB „Skaldenis“ buvo gavusi visus pritarimus bei suderinusi įrengimus pradėti eksploatuoti žvyro karjerą, esantį visai šalia kaime gyvenančių žmonių namų.

„Žvyras nėra vežiojamas per pagrindinį kaimo kelią, tačiau nežinome, ar to nebus ateityje. Manome, kad karjerą skubama atidaryti ir eksploatuoti taip skubiai ir nepaisant nustatytų procedūrų todėl, kad šiuo metu žvyras reikalingas Molėtų plento tvarkymo darbams, o vėliau poreikio tokiam lokaliam karjerui gali ir nelikti“, - sakė gyventojas.

Jo skaičiavimais, iki Prezidentės pranešimo apie įsigytą sklypą, žemės ūkio sklypai Pašilių kaime kainavo 7-8 tūkst. Eur už hektarą, o pati rinka buvo labai neaktyvi - vos vienas kitas sandoris per metus.

„Dar prieš D. Grybauskaitės pranešimą rinkos aktyvumas šoktelėjo kartais, o kartu su aktyvumu ir kainos. Matyt, kažkas jau suuodė apie būsimą kaimynę ir nusprendė užsidirbti. Pirmieji sandoriai 2015 metų pabaigoje ir 2016 metų pradžioje buvo sudaryti už vidutiniškai 10-11 tūkst. Eur už hektarą, o prieš Prezidentei pranešant, kad pardavė sklypą, paskutiniai sandoriai buvo sudaryti už beveik 20 tūkst. Eur už hektarą“, - sakė jis.

Visgi, kaip tikino, po pranešimo, kad Prezidentė nebegyvens Pašilių kaime, burbulas sprogo, o rinkos aktyvumas vėl grįžo į anksčiau buvusį lygį. Tada Prezidentė sklypą buvo įsigijusi iš bendrovės „Forteka“ ir už paklojusi 50 tūkst. Eur. Vėliau, už tokią pačią kainą sklypas buvo parduotas fiziniams asmenims.

Žvyro karjeras Pašiliuose

Naujas pasirinkimas - Bajorų parkas

Praėjusių metų pabaigoje šalies vadovė nusipirko žemės sklypą Bajorų parke, kuriame žada pasistatyti namą ir apsigyventi baigusi kadenciją. Prezidentė įsigijo sklypą „Bajorų parko“ projekte - sandoris deklaruotas įstatymų nustatyta tvarka“, - 15min informavo Prezidentės vyriausioji patarėja Daiva Ulbinaitė.

Preliminarią sutartį dėl Vilniaus pakraštyje plėtojamo projekto „Bajorų parkas“ ji sudarė dar 2016 m. rugpjūtį. Nurodytas avansinis mokėjimas - 10,5 tūkst. eurų. 2017 m. gruodžio 28 dieną deklaracija buvo atnaujinta ir joje nurodyta, kad galutinai už sklypą sumokėta dar 65 tūkst. eurų. Deklaruoto sandorio objektas aprašytas taip: „Galutinis mokėjimas už namų valdos sklypą su miško dalimi.“ Taigi, iš viso D. Grybauskaitė už žemę sumokėjo 75,5 tūkst. eurų. Kokio dydžio tai sklypas deklaracijoje nenurodoma.

„Bajorų parko“ projektas vykdomas trimis etapais, jų metu iš viso bus parduodama 60 namų valdos sklypų. Jų plotai siekia nuo maždaug 10 iki daugiau nei 18 arų. Į sklypo kainą įskaičiuotos komunikacijos - elektra, dujos, šviesolaidis ir nutiesti keliai, privažiavimai.

Įsigijus sklypą, besiribojantį su mišku, priklausys dar ir dalis miško. Įmonės projektų vadovas Robertas Aleksa 15min teigė, kad šiuo metu projekte parduota apie 50 proc. sklypų.

„Tie etapai yra sudalinti geografiškai, o ne kaip nors nuosekliai vystomi. Sklypai parduodami visų trijų etapų teritorijoje. Pradėti kelio asfaltavimo darbai, skalda jau supilta. Dėl žiemos ir oro sąlygų asfaltas nebuvo užklotas, tai padarysime atšilus orams. Jau pravestos dujos, elektra ir šviesolaidis. O nuotekų sistemą ir vandentiekį žmonės patys projektuojasi“, - sakė pašnekovas.

Bajorų parkas

Nekilnojamojo turto „Inreal“ Tarpininkavimo departamento Komercinio NT grupės vadovas 15min sakė, kad „Bajorų kalvose“ žemės kaina svyruoja nuo 2,6 iki 6,6 tūkstančio eurų už arą.

„Kainų skirtumą veikia tai, jog dalis sklypų yra su komunikacijomis, kita dalis - be. Kita vertus, ir 6,6 tūkst. eurų už arą su komunikacijomis šiame rajone - nedidelė kaina. Sklypai Bajoruose, arčiau centro, kainuoja du ir daugiau kartų brangiau. Sklypų Bajoruose pirkėjai - žmonės, statantys individualius namus sau“, - teigė jis.

Nepriklausomo nekilnojamojo turto analitiko Arnoldo Antanavičiaus teigimu, 3,5-4,5 tūkst. eurų už arą namų valdos sklype su visa infrastruktūra - atitinka rinkos kainą tokiai vietai.

„Pavyzdžiui, Kalnėnuose už panašų sklypą greičiausiai tektų sumokėti kone dvigubai daugiau, nes ten aro kaina nesunkiai siektų 7-9 tūkst. eurų už arą. Tai prezidentės pirkinio negalėčiau vadinti prabangiu, nors suma atrodo gana nemaža. Visgi, individualių namų segmente toks pirkinys yra arčiau ekonominio varianto“, - įvertino jis.

Nekilnojamojo turto konsultacijų bendrovės „Newsec“ Tyrimų ir analizės grupės vadovas Baltijos regione Mindaugas Kulbokas teigė, kad po informacijos apie D. Grybauskaitės įsigijimą įtaka Bajoruose esančio projekto ir sklypų kainai gali būti tik trumpalaikė.

„Manau, kad šitas kvartalas reklamos dozę gaus pakankamą. Ar galima tikėtis, kad kainos kils ateityje? Konkurencinė kova ir aplinka rodo, kad kainos turi savo kilimo ribą. Asmuo, kuris gali daryti įtaką kainai, tai gali daryti tik trumpalaikiu laikotarpiu. Jei kažkas šiandien norėtų ten sklypo, tai atsimintų, kad D. Grybauskaitė žada įsigyti, bet jei norėtų po mėnesio, tikriausiai, įtaka bus minimali“, - kalbėjo nekilnojamojo turto ekspertas.

Pasak jo, niekas nesirenka sklypų ar namų iš vieno objekto: yra apsvarstoma keletas alternatyvų.

„Kaimynystė yra svarbu, bet yra viena taisyklė - kaimynų negali išsirinkti visam gyvenimui. Jie keičiasi. Labai akivaizdus pavyzdys - Laurų kvartalas. Kažkada VP dešimtukas („Vilniaus prekybos“ - red.) ten pasidarė uždarą gyvenvietę, bet laikui bėgant savininkai pasikeitė ir ten nebėra joks VP kvartalas. Kaimynystė yra įgyjama tam momentui, bet vėliau tu negali daryti jai įtakos“, - komentavo pašnekovas.

M. Kulbokas įžvelgė, kad jei dabar projekto vystytojai pakeltų sklypų kainą D. Grybauskaitės žadamo namo kaimynystėje, tai būtų neprotingas jų sprendimas: „Turto vertė yra ne dėl to, kad jį nusipirko vienas ar kitas asmuo. Turto vertė priklauso nuo to, kiek jis vertingas, kiek už jį sutinka mokėti pinigų“.

Pasiteiravus, kokio tipo gyvenvietei galima priskirti Bajorų gyvenvietę, M. Kulbokas teigė, kad ji labiau atitinka vidutinės klasės gyvenvietę. „Manau, kad į šią vietą galėtų žiūrėti apie 40 proc. rinkos. Tai tikrai nėra prestižinis rajonas, kur kalbame apie 2-3 proc. gyventojų. Turbūt prezidentė yra puikiai išmananti rinkos ekonomiką ir supranta, kad po kiek laiko ji nebeužims dabartinių savo pareigų. Pasirinkimas rodo, kad ji bus „žemės“ prezidentė“, - pridėjo „Newsec“ atstovas.

Informacija apie namo statybas

Gegužės 22 d. atnaujintoje D. Grybauskaitės privačių interesų deklaracijoje nurodyta 53 984 eurų suma. Praėjusių metų pabaigoje prezidentė papildė savo privačių interesų deklaraciją, kurioje nurodė, kad baigė sandorį dėl žemės sklypo įsigijimo.

Vadinasi, bendrai už sklypą ir namą ji sumokės bent 128 tūkst. Eur.„128 tūkst. eurų - tai labai labai kuklus biudžetas namui, net jei jis skirtas tik vadinamajai dėžutei. O pilnai įrengti namo už tokią sumą kone neįmanoma. Tiek kainuoja kuklus sodo namelis Balsiuose“, - lrytas.lt pakomentavo viena aukščiausiai reitinguojamų „Luminor būstas“ brokerių Danguolė Valantinienė.

Prezidentūra sako, kad šalies vadovės Dalios Grybauskaitės deklaruota 53,9 tūkst. eurų suma už namo Vilniuje statybas yra negalutinė. „Prezidentės viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje yra nurodytas namo statybos pirmojo etapo apmokėjimas. Statybos etapų bus daugiau“, - BNS sakė prezidentės atstovė spaudai Daiva Ulbinaitė ir pridūrė, kad visos su namo statybomis susijusios išlaidos bus ir toliau deklaruojamos įstatymų numatyta tvarka.

Šalies vadovė šiuo metu yra deklaravusi 53,9 tūkst. eurų statybinių medžiagų ir paslaugų pirkimą iš bendrovės „Mūro ekspertai“.

Architektas Algimantas Mačiulis su studija „Metro architektūra“ parengė kelis projektinius gyvenamojo namo pasiūlymus prezidentės Dalios Grybauskaitės užsakymu. Buvo išsirinktas vienaaukščio namo projektas. „Nei labai modernus, nei klasikinis, tai yra tarpinis variantas. Darbas prie šio užsakymo niekuo nesiskyrė nuo kitų“, - paklaustas, kokį stilių išsirinko prezidentė, sakė architetkas. Prezidentė namas bus statomas Vilniaus rajone, Bajorų kaime, kur anksčiau ji yra įsigijusi 15 arų žemės sklypą.

Žemės sklypų kainos Bajorų parke

Šioje lentelėje pateikiamos žemės sklypų kainos Bajorų parke:

Bajorų parkas žiemą

tags: #dalios #grybauskaites #nupirktas #zemes #sklypas