Marijonas Mikutavičius pristato naują dainą „Ten galėjai būti tu“, jos vaizdo klipą ir didžiausius metų koncertus „Ore“.
„Norėjau į keturis posmelius sutalpinti apsakymą ar kino filmą, kuriuose būtų šiek tiek romantikos ir šiek tiek veiksmo, - apie dainą ir vaizdo klipą pasakoja Marijonas, - Čia apdainuota vienos merginos istorija. Ji palieka namus, sutinka meilę, prisidirba ir patiria transcendentinių dalykų. Nežinau, ar jai reikėtų pavydėti, ar jos gyvenimo vengti. Istoriją, žinoma, būtų galima išplėsti, tačiau tuomet daina niekada nebūtų pasibaigusi. Kita vertus, dainos gale yra užuomina, kad pabaigos niekada nebus, bet tai jau - filosofiniai klausimai“.
Klipo vaizdus nutapė Rimas Valeikis, sumontavo ir animavo Eimantas Belickas.
Anot Marijono, daina „Ten galėjai būti tu“ yra kelio daina: „Vaikinas ir mergina kažkur pabėga, bėga iš namų. Ir man atrodo, kad čia viskas prasidėjo nuo pirmųjų frazių, kad: „trenkė durimis, išmetė raktus, namo ji nebegrįš“. Ir aš nežinau, iš kur tai atėjo, bet, matyt, kažkur važiuojant man tai susidėliojo galvoje. Aš pagalvojau, kad tai puiki pradžia pradėti dainą ir ji vystėsi. Aš norėjau, kad tai būtų tam tikra prasme trumpa istorija, kaip mažas apsakymas. Kažkuria prasme, kad eitų kaip ir normalus įvykis, kad vaikinas pabėgo, kaip ir kriminalinė istorija. Gali būti, kad čia man yra padaręs įtakos koks nors Tarantino. Kaip yra jo filmas „Nuo aušros iki sutemų“, kur pusė filmo lyg ir normalus filmas ir paskui atsiranda vampyrai. Ten yra potekstė, matyt irgi kito filmo, „Telma ir Luiza“, kur dvi moterys bėgo nuo šito pasaulio. Čia yra pasąmonės srautai, kurie kartais išeina tokia dabar jau virtusia simbolika. Ir jie kažkur bėga, ir, matyt, žūsta, pabaiga galvoji: „okay, žuvo ir kažkaip neįdomu“. Reikia kažkokio, kaip tu ir sakai, kažkokio siurrelizmo. Ir staiga: davai, tegul ten būna Dievas arba ateivis, arba nežinau kas ten. Dailininkas Rimas Valeikis nupiešė kažkokį baubą.“
Dainos žodžiai, pasak M. Mikutavičiaus, pasižymi siurrealizmu: „Labai ši daina man siurrelistinė: „Gravitavo švelniai kaip su sparnais, kaip ant spranžinų, ten galėjai būti tu.“
M. Mikutavičius teigia, kad kūrėjas nesutvertas tik tam, kad darytų tik šlagerius, hitus ir linksmas dainas. Anot jo, „Šiaip amerikiečių lyrikoje yra labai daug tokių dainų, kur daina pasakoja istoriją. Mes linkę dainuoti apie tokius abstrakčius dalykus, naudoti metaforas, bet anglosaksų lyrikoje yra labai daug dainų, kur tiesiog pasakoja istoriją, kažkas kažką nužudė, pabėgo, pakorė, tiesiog išsiskyrė su vyru ir tu likai su vaikais. Tu kuri mažą pasaką. Tiesą sakant, aš galvojau išleisti albumą tokių dainų, kur kiekviena daina būtų kažkokia istorija.“
M. Mikutavičius prisipažįsta, kad turi paruoštą albumą, tačiau jis neišleistas: „Jis realiai yra. Yra visa medžiaga naujam albumui ir jis guli. Mes planavome jį išleisti lyg 2019 metų pabaigoje. Bet kažką aš sustabdžiau, ar ten paskutiniai štrichai buvo, mes nespėjome. Tada galvojome, kad leisime 2020 metų pradžioje. Tada atėjo korona ir supratai, kad niekam čia nereikia išvis. Ir tiesiog tos dainos guli. Dabar yra mintis, kad gal parašyti tada antrą dalį ir tada bus dvigubas albumas.“
M. Mikutavičius mano, kad „jeigu žiūrėti tik pragmatine prasme, tai greičiausiai nėra prasmės, nes pagal dabartinę visą situaciją žmonės dabar praktiškai nebeklauso albumų, nes muzikos yra toks siaubingas kiekis, kad tau tiesiog reikia įrašyti vieną gerą dainą. Kai anksčiau leisdavai albumus, žinoma, retas albumas būdavo tuo metu, kad visos dainos būtų absoliutūs hitai. Labai retas albumas. Tai dabar iš esmės atrodo beprasmiška ir niekam nereikia, nes tiesiog reikia įrašyti vieną dainą, hitą, kurį gros visos radijo stotys ir kuris surinksi „Youtube“ kažkokį kiekį tūkstančių like. Tada tu vėl kažkuria prasme ant bangos. Mes kažkada net svarstėme: ar nevertėtų iš esmės turėti dvi-tris geras dainas ir padaryti jas taip tobulai, kad negalėtum prisikabinti. Sudėti visą energiją, darbą ir laiką būtent į jas, užuot vargus su dešimt dainų ir žinant, kad 80 proc.“
Visgi, nepaisant pragmatiškų sumetimų, M. Mikutavičius pabrėžia kūrybos svarbą: „Žinoma, žmogus yra kūrėjas. Yra, aišku, tų, kurie kepa tik hitus. Bet kūrėjas nesutvertas tik tam, kad darytų tik šlagerius, hitus ir linksmas dainas. Jis nori pabandyti, paekspermentuoti, nori įlįsti ten, kur dar nebuvo. Jis nori sukurti tokią emociją ir dar kitokią.“
Anot M. Mikutavičiaus, „linksma dainuška visada eis geriau. Jeigu tu kalbi apie rezonansą visuomenėje, tai visada eis geriau negu giliamintiškas kūrinys.“
Daina „Ten galėjai būti tu“ - tai dar vienas M. Mikutavičiaus bandymas pasidalinti savo istorijomis su klausytojais, kviečiant juos kartu patirti įvairias emocijas ir apmąstyti gyvenimo prasmę.
Žemiau pateikiama lentelė, kurioje lyginami skirtingi M. Mikutavičiaus albumai:
| Albumas | Stilius | Nuotaika | Žymiausios dainos |
|---|---|---|---|
| Pasveikinkim vieni kitus | Poprokas | Optimistinė, šventiška | Bliamba, juk aš tave myliu, Jeigu tu nori |
| Baigėme mokyklą | Bliuzrokas | Liūdna, kasdieniška | Degančios rankos |
| (Neišleistas albumas) | Įvairus | Istorijos, siurrealizmas | Ten galėjai būti tu |
Marijonas Mikutavičius