Aštriosios Kirsnos dvaro sodybos istorija

Lazdijų krašto istorija bei žmonių gyvenimai atsispindi ir įvairiuose čia stovinčiuose architektūriniuose objektuose. Šie objektai mena laikus nuo Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės klestėjimo iki šių dienų, ištaigingus didikų giminių bei paprastus Dzūkijos kaimo žmonių gyvenimus, džiaugsmingus ir skaudžius Lazdijų krašto ir Lietuvos istorijos įvykius. Vienas įspūdingiausių architektūrinių objektų Lazdijų krašte tai Aštriosios Kirsnos dvaras.

Aštriosios Kirsnos dvaras

Aštriosios Kirsnos dvaras minimas jau nuo XVI a.

Kirsna - jotvingių kilmės vardas, reiškiantis juodą upę. Aštrioji Kirsna (Ostrow), tiksliau - Aštros raistas prie Kirsnos upelio dokumentuose minima XVI amžiuje, 1536 m., kai karaliaus Žygimanto III (1520-1572) valda duota valdyti dvariškiui Bogdanui Bielkai, iš kurio 1547 m. dvaras perėjo dvarų laikytojui Benešui Mlinskiui, paskirtas jam Bonos Sforzos (1494-1557).

1592 m. dvaras dovanotas Kijevo kaštelionui ir Liubeco seniūnui Povilui Sapiegai (1546-1580), laikomam Aštriosios Kirsnos dvaro įkūrėju, kuris dėl lėšų trūkumo dvarą pardavė Romanui Praževskiui. Šio teisę į žemes privilegija patvirtino karalius Zigmantas III (1566-1632). Praževskiui mirus, Aukštosios Kirsnos dvaras perėjo Kazimierui Lukoševičiui, vėliau - jo seseriai Onai Lukoševičiūtei-Bankauskienei.

1679 m. 1755 m. atiteko Včicesiūnų seniūnui ir Kauno pavieto teismo paseniūniui Juozapui Tadui Karengai. Šio nurodymu buvo sudarytas dvaro inventorius, kuriame rašoma, kad dvare yra dviejų aukštų mediniai griūvantys rūmai, 2 aukštų mūrinė sūrinė, arklidės, daržinė, kluonas, bravoras ir malūnas. Taip pat dvarui priklausančios trys smuklės.

1777 m. dvaro inventoriuje aprašomi vieno aukšto mūriniai rūmai, kurie, deja, sudegė 1787 m. kilusio gaisro metu. Minimi masyvūs ūkiniai pastatai, tvenkinių sistema, tvora ir dekoratyviniai vartai. Po J. T. Karengos mirties dvarą pasidalijo keturi jo sūnūs. 1850 m. dvaras tapo Gavronskių giminės nuosavybe. Tuo metu dvare veikė plytinė, spirito gamykla, kalkinė, malūnas, lentpjūvė. Aštriosios Kirsnos dvaras turėjo 9160 margų žemės, buvo įkurti penki palivarkai.

1910 m. dvaro savininku tapo Krinskis, o 1912 m. - Balinskiai. Vykdant 1922 m. žemės reformą, dvaras buvo išparceliuotas, savininkui palikta 150 ha žemės. 1927 m. agronomo P. Kriaučiūno (vedusio Balinskio dukterį) įsigytame Aštriosios Kirsnos dvare buvo įsteigta žemesnioji žemės ūkio mokykla.

1940 m. sovietinė valdžia nacionalizavo dvarą, o 1945 m. dvaro rūmuose įsikūrė Aštriosios Kirsnos tarybinio ūkio administracija, apylinkės taryba, biblioteka, buvo įrengti butai. 1992 m. dvaras grąžintas paveldėtojams, o 2001 m.

Aštriosios Kirsnos dvaras saugomas valstybės kaip kultūros vertybė. Dvaro sodybą sudaro net devyniolika išlikusių pastatų ir gražiai sutvarkytas parkas.

Tarp kitų Lietuvos XIX a. II-os pusės dvarų sodybų Aštriosios Kirsnos ansamblis išsiskiria itin originalia reprezentacinės ir ūkinės gamybinės dalių kompozicija (uždarų kiemų charakterio) su buvusia maksimaliai išvystyta vandens telkinių sistema bei gausybe parko elementų - apžvalgos kalvelių gausa parke.

Dvarą jo naujieji šeimininkai Naglis ir Nerijus Narauskai įsigijo 2001 m. Šiuo metu iš 18 dvaro pastatų 4 atstatyti ir naudojami. Vykdomi teritorijos planavimo ir istorinio parko atkūrimo darbai.

Romantiški pastatų ir sodo medžių atspindžiai tvenkiniuose, tvarkingi takeliai besiraizgantys po didelį parką, karts nuo karto vėjo atpučiamas šalia arklidėse auginamų žirgų kvapas. Tokią mes pamatėme vieną didžiausių Dzūkijoje Aštriosios Kirsnos dvaro sodybą. Dvarą rasite Lazdijų rajone, Aštriosios Kirsnos kaimelyje.

Neoklasicistinio stiliaus dviejų aukštų dvaro rūmai papuošti keturiomis kolonomis baltuoja iš toli. Priėję arčiau pamatėme, jog jiems verkiant reikia remonto. Tačiau visa kita sodyboje - tvarkinga ir gražu.

Įdomu paminėti tik, kad apie 1850 m. dvare veikė plytinė, spirito gamykla, kalkinė, malūnas, lentpjūvė. Kitaip tariant, ne rezidencinis reprezentacinis dvaras, o rimtas ūkis čia buvo. 1927 m. dvare buvo įsteigta žemesnioji žemės ūkio mokykla.

Aštriosios Kirsnos dvaro sodybą priskirčiau prie įdomesnių matytųjų ir jei klajosite Lazdijų apylinkėse, užsukite čia pabūti, tikrai patraukli ir giedrą dieną labai fotogeniška vieta.

Vertindami istorinį autentiškumą, čia esančią gamtą ir jos teikiamą darną, nusprendėme pasinerti į paveldo išsaugojimo iššūkius. Ėmėme nuosekliai atkurti tai, kas autentiška, neinterpretuojant to, kas negrįžtamai prarasta. Ši vieta antri mūsų namai, kur nenuilstančiai dirbdami atsakingai mokomės konservuoti, restauruoti ir kurti tvarius sprendimus.

Svarbiausi dvaro istorijos faktai lentelėje

Metai Įvykis
XVI a. Pirmas paminėjimas rašytiniuose šaltiniuose.
1592 m. Dvaras dovanotas Povilui Sapiegai.
1787 m. Rūmai sudegė kilus gaisrui.
XIX a. vid. Dvaras tapo Gavronskių nuosavybe, veikė plytinė, spirito gamykla ir kt.
1927 m. Įsteigta žemesnioji žemės ūkio mokykla.
1940 m. Dvaras nacionalizuotas sovietų valdžios.
2001 m. Dvarą įsigijo Naglis ir Nerijus Narauskai, pradėti restauravimo darbai.

tags: #astriosios #kirsnos #dvaro #sodybos