Šiame straipsnyje apžvelgsime įvairias situacijas ir nuomones, susijusias su įmonės veikla ir klientų aptarnavimu.
Klaipėdos Kartonas ir Arūnas Pasvenskas
AB "Klaipėdos kartonas" generalinis direktorius Arūnas Pasvenskas papasakojo, kad maždaug 1986-1987 metais buvo pradėti statyti vadinamieji lokaliniai valymo įrenginiai. Juose turėjo būti apvalomi senajame celiuliozės fabrike naudojami vandenys, o paskui jau galutinai išvalomi Dumpiuose.
Tačiau vėliau, kai buvo sustabdytas celiuliozės virimas, vandens išvalyti prieš jį išgabenant į Dumpius nebereikėjo. A. Pasvenskas jau nebeatsimena kada, bet daugiau nei prieš 10 metų jūrų krovinių kompanija "Bega" juos nusipirko aukcione.
Kalnelio su šešiomis vandeniui skirtomis talpyklomis teritorija yra aptverta. Talpyklose susirenka paprastas lietaus vanduo. Darbo valandomis prie šių įrenginių galima patekti pro antrinių žaliavų įmonės vartus.
Pasak "Begos" darbuotojų, talpyklų teritorija yra stebima. Kol kas "Bega" didelių investicijų į šį objektą artimiausiu metu neplanuoja, bet teritoriją tvarko ir prižiūri. Ir vis dėlto į valymo įrenginių teritoriją patekti visiškai nesunku. Pavasarį "Begos" darbuotojai organizuoja talkas - koks 100 žmonių renka šiukšles, narkomanų išmėtytus švirkštus, genėja medžius ir t. t.
Vienuolika ilgamečių bendrovės "Klaipėdos kartonas" darbuotojų kreipėsi pagalbos į dienraštį, nes, kaip pačios sako, "nenori būti nuvarytais arkliais, kuriuos nušauna". Anot jų, prieš kurį laiką sužinota, jog dėl sunkmečio planuojama atleisti 72 darbuotojus. 60 iš jų sutiko su darbdavio sąlygomis ir parašė pareiškimus, jog išeina iš darbo savo noru.
Darbdavys apie planuojamą atleidimą privalo darbuotoją informuoti raštu ir asmuo, atidžiai perskaitęs raštą, privalo jį pasirašyti. "Klaipėdos kartono" direktorius A. Pasvenskas"Pagal įstatymą bendrovė privalo įspėti apie atleidimą iš anksto, o pagal išdirbtą laikotarpį mums visoms priklausytų išeitinės išmokos už pusę metų. Atsiskaityti sąžiningai nenorima, dabar bendrovė paskelbė prastovą.
Prie apskrito stalo abi pusės susėdo tik atvykus žurnalistams, tačiau ir tuomet "Klaipėdos kartono" direktorius Arūnas Pasvenskas buvo nekalbus. Skambučių ir skundų dėl analogiškų situacijų kaip "Klaipėdos kartone" sulaukiame dažnai. Jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo dėl įmonės ar organizacijos ekonominių sunkumų, atleidžiant skaičiuojamas išdirbtas laikotarpis.
Laikinosios "Search & Selection" vadovės manymu, dalį pinigų praktikos stipendijoms mokėti dalį turėtų skirti patys darbdaviai, dalį - valstybė, per specialius aukštųjų mokyklų fondus. Su siūloma tvarka iš dalies sutinka ir patys darbdaviai, tačiau, jų manymu, vargu ar Lietuvoje ji įsigalios.
"Praktikos kontrolė? Valstybinėse įstaigose tai gal ir įmanoma, privačiose - vargu, nes Lietuvoje, mano manymu, negalioja teisės aktai, kuriais vadovaujantis ji būtų vykdoma", - su "Vakarų ekspresu" nuomone pasidalijo AB "Klaipėdos kartonas" generalinis direktorius Arūnas Pasvenskas.
Šioje įmonėje nuolat dirba praktikantai. Anot jo, praktikantams negalima suteikti visos informacijos apie įmonę ir jos darbo metodus, nes atlikęs praktiką jis gali nueiti dirbti pas konkurentus. Taip būtų rizikuojama komercinių paslapčių konfidencialumu. Kitas reikalas, jei būtų susitariama, jog baigęs studijas praktikantas grįš į įmonę.
"Tuomet būtų galima į jį investuoti - praktikos metu mokėti jam atlygį arba skatinti kitais būdais. Tačiau ir tokiu atveju mes šimtaprocentinių garantijų neturėtume - galiotų tik žodinis susitarimas", - sakė bendrovės direktorius.
Pramonininkų teigimu, praktika studentui privaloma, tačiau ar ji padės įgyti reikiamų žinių, priklauso nuo pačio studento. "Žiūrint kaip praktikantas atliks paskirtą jam darbą - jeigu dirbs rimtai, darbdavys pirmas jam pasiūlys darbo vietą bei atlygį. Žinome ne vieną tokį pavyzdį. Koks studento požiūris į praktiką, toks bus ir darbdavio požiūris į praktikantą", - "Vakarų ekspresui" sakė Klaipėdos pramoninkų asociacijos viceprezidentas Rymantas Tamašiūnas.
"Mano BŪSTAS" ir Klientų Aptarnavimas
„Mano BŪSTAS“ pernai rudenį kiekvienam namui priskyrė po klientų atstovą, kurio jau pats pavadinimas suponuoja, kad šie specialistai atstovauja išskirtinai daugiabučių gyventojų interesus. Pagrindinės klientų atstovų užduotys - rūpintis, kad namo priežiūra būtų kuo sklandesnė ir kokybiškesnė, kontroliuoti, kad rangovai darbus klientų namuose atliktų laiku, gerai ir už priimtiną kainą.
- R.Korsakienė: Galiu drąsiai teigti, kad įgyvendinus šią naujovę klientų klausimai ir problemos sprendžiami ženkliai greičiau ir efektyviau. Dabar darbai koordinuojami konkretaus atsakingo žmogaus, kuris įsigilina į problemą ir ieško klientui palankiausio sprendimo. Tą mato ir patys gyventojai. Objektuose, kurie turi savo įgaliotinius ar gyventojų išrinktus atstovus, nuolat palaikome ryšį su įgaliotais asmenimis, su jais deriname darbus, kainas, planuojame tolimesnius sprendimus. Svarbu ir tai, kad dabar mūsų klientai kur kas greičiau sulaukia atgalinio ryšio.
- K.Pašvenskas: Gyventojai jau turi galimybę aptarti problemas su konkrečiu įmonės darbuotoju, kuris pažįsta namą ir žino jo opiausias problemas. Taigi, jis gali realiai atstovauti klientų interesus. Klientų atstovas užsako darbus bei užtikrina mažiausios kainos bei geriausios kokybės santykį ir būtinai apie tai tinkamai iškomunikuoja gyventojams.
- R.Korsakienė: Pirmieji darbo mėnesiai buvo pilni iššūkių. Pirmosiomis darbo savaitėmis, kai pradėjome susipažinti su klientais asmeniškai, sulaukėme ne tik gerų atsiliepimų, kad jų namai turės po atstovą, bet ir nusivylimų, jog tam tikrą laikotarpį gyventojai buvo tarsi užmiršti. Todėl iš pradžių daug laiko skyrėme pokalbiams su klientais, jų poreikių išklausymui, analizavimui bei sprendimų priėmimui.
- R.Korsakienė: Klausimų būna įvairių. Dažnai jie priklauso ir nuo mikrorajono, kuriame gyvena klientas, nors tai ir nėra pagrindinis rodiklis. Gyventojai dažnai kreipiasi dėl įvairių remonto darbų, tiek avarinių, tiek planinių, vykdomų balsavimų. Mūsų tikslas - kuo tiksliau identifikuoti problemas bei pasiūlyti geriausią sprendimo būdą.
- K.Pašvenskas: Dalis problemų yra sezoninės - rudenį bei žiemą gyventojai dažniausiai kreipiasi dėl netolygaus šildymo, kitais metų laikais - dėl vamzdynų, susidėvėjusių tarpblokinių siūlių.
- R.Korsakienė: Jeigu klientai turi neaiškumų, neatsakytų klausimų ar tiesiog ieško sprendimų vienoje ar kitoje situacijoje, raginu drąsiai kreiptis į jų namui priskirtą klientų atstovą. - K.Pašvenskas: Klientų atstovo pagrindinė funkcija yra padėti klientui bei užtikrinti, kad visos grandys dirbtų sklandžiai. Mūsų tikslas - kuo tiksliau identifikuoti problemas bei pasiūlyti geriausią sprendimo būdą.
- R.Korsakienė: Jų gaunu tikrai daug ir labai įvairių. Kiekviena užklausa specifinė tiek problemos prasme, tiek sprendimo būdu, tiek ir laiko atžvilgiu. Vienas užklausas išsprendžiu greitai, kitoms, specifinėms, reikia daugiau laiko.
- R.Korsakienė: Padėkų tikrai gauname. Kas kartą jų sulaukusi jaučiuosi tikrai dėkinga, kad klientas įvertino mano pastangas ir įdėtą darbą. Tai skatina tobulėti ir augti. - K.Pašvenskas: Padėkas iš klientų dažniausiai gauname už operatyviai bei kokybiškai išspręstas problemas - avarijų bei jų padarinių likvidavimą ar savalaikį problemos sprendimą dar prieš avariją.
E. Dragūno Namo Statybos Skandalas
Dar prieš metus Aplinkos ministerija E.Dragūno valdose užfiksavo statybų pažeidimų. Nustatyta, kad namas yra per didelis ir per arti šlaito, dėl to reikalaujama panaikinti statybos leidimus.
Nors statybų inspekcija reikalauja namą nugriauti, Selo name toliau pluša darbininkai ir stabdyti statybų E.Dragūnas nežada.„Aš nupirkau už savo pinigus, krauju, prakaitu uždirbtus per 25 metus ir dabar turiu bėgioti ir laukti, kol nugrius namas?“, - piktinosi atlikėjas.
Anot statybų inspekcijos, Selo namas stovi beveik 40 metrų per arti šlaito, namo tūris buvo padidintas beveik 16, plotas - kone 10 kartų.
„Buvusioje sodyboje buvo tik 38 kvadratinių metrų gyvenamasis namas, o dabar - beveik 300 kvadratinių metrų. Tai yra valstybinis parkas, saugoma teritorija. Sklypas patenka į sugriežtintą zoną, kuriai taikomi papildomi reikalavimai. Pavilnių ir Verkių regioninio parko direkcija negalėjo pritarti tokio statinio projektui, o savivaldybė negalėjo išduoti“, - teigė Teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos teisininkė Justina Dirmantaitė.
Pasak savivaldybės, pritarus regioninio parko direkcijai, leidimas išduotas teisėtai. Kodėl pritarė reikalavimų neatitinkančiam statiniui, direkcija nekomentuoja. Tuo tarpu pats E.Dragūnas institucijas vadina mafija.
„Tai yra mafija, tai normali mafija. Viena institucija išduoda, kita ginčija ir siūlomas advokatas už 30 tūkst. eurų. Ir viskas. Ir tokių žmonių yra krūva nuo Vilniaus iki Palangos. Kur žmonės skambina ir sako - dar jus kažkas mato ir girdi, o jų nieks nemato ir negirdi. Terorizuoja“, - aiškino E.Dragūnas.
Dėl neteisėtų leidimų reikalaujant namą nugriauti, E.Dragūnas, parko direkcija ir savivaldybė paduoti į teismą. Nors dėl namo žada kovoti, dainininkas teisme nepasirodė jau antrą kartą. Šaukimą į teismą keturis kartus jam bandė įteikti antstolis, bet Selo nerado namuose. Telefonu su dainininku antstoliui susisiekti taip pat nepavyko.
„ Esmė, kad neįteikiami. Jis pasirinko, galbūt, tokią poziciją. Kodėl, tik jam vienam geriau žinoti“, - teigė Vilniaus apylinkės teismo teisėjas Gintaras Pašvenskas.
Reikalavimas griauti namą įpusėjus statyboms kiek nustebino šią bylą nagrinėjantį teisėją Gintarą Pašvenską: „Ar ne lengviau tuos statybos padarinius šalinti, kai yra tik pamatai, o ne tuomet, kai tas namas beveik pastatytas - yra ir sienos, ir stogas?“
Tačiau kai buvo klojami namo pamatai, statybų inspektoriai Pavilnių parko teritorijoje dar nebuvo apsilankę. „O kas būtų, jeigu to reido visai nebūtumėte surengę, o E.Dragūnas būtų apsigyvenęs šiame name?“ - VTPSI darbo metodais toliau stebėjosi teisėjas. Šios tarnybos atstovė Aušra Juknevičienė paaiškino, kad neteisėtos statybos galėjo paaiškėti ir dar vėliau: baigtą statyti namą būtų reikėję įteisinti.
E.Dragūnas į teismą neatvyko dėl posėdžio išvakarėse patirtos buitinės traumos, todėl teisėjas G.Pašvenskas bandė pasijusti jo kailyje: „Jei žmogui išduodamas leidimas, kodėl jis turėtų nestatyti? O jeigu būtų nuspręsta namą nugriauti, kas atlygintų nuostolius? Juk namo projektavimas ir statybos kainavo nemažai pinigų.“
Kilus triukšmui dėl jo namo statybų panašiai svarstė ir E.Dragūnas. „Viena institucija leidimą išduoda, kita ginčija, o man siūlomas advokatas už 30 tūkstančių eurų. Tai yra mafija, tai tikra mafija. Tokių žmonių kaip aš yra daugybė - nuo Vilniaus iki Palangos, tik jų niekas nemato ir negirdi“, - „Lietuvos ryto“ televizijai neseniai kalbėjo dainininkas.
Žinomas atlikėjas piktinosi, kad, užuot tęsęs statybas, turi aiškintis dėl leidimų: „Aš sklypą nusipirkau už pinigus, savo krauju ir prakaitu uždirbtus per 25 metus, o dabar turiu bėgioti ir laukti, kol nugrius namas?“
Teismui kilo dar vienas klausimas. Jei buvo pažeisti įstatymai, kas dėl to labiau kaltas: statybų leidimą išdavusi Vilniaus miesto savivaldybė ar jas pradėjęs E.Dragūnas.
Vilniaus miesto savivaldybė kategoriškai neigia padariusi ką nors neteisėto. Detalusis šios teritorijos užstatymo planas buvo patvirtintas dar 1998 metais ir niekas jo nėra ginčijęs. „Statybos leidimas nepažeidžia detaliojo plano, o kas darosi parkų teritorijoje, turi rūpintis Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija. Leidimas buvo išduotas pagal direkcijos nustatytus specialiuosius reikalavimus - tai yra esminis dokumentas šioje byloje. Direkcija tikrino šį projektą ir jam pritarė“, - aiškino Vilniaus savivaldybės teisininkė Rūta Čiuladaitė.
Ar statybininkai laikosi leidime nurodytų reikalavimų, savivaldybė vėliau netikrino. „Savivaldybė nevažinėja ir netikrina, ar visi laikosi savo pažadų“, - kalbėjo R.Čiuladaitė.
Savivaldybės atstovės teigimu, atsakomybę dėl galimų pažeidimų turi prisiimti ir namo statytojas: „Jei jis neturi specialių žinių, turi kreiptis į projektuotojus ar architektus, kurie taip pat turi išmanyti teisės aktų reikalavimus.“ Kad situacija būtų aiškesnė, teismas nusprendė į kitą posėdį pasikviesti E.Dragūno namą projektavusį Audronį Vydžių.
E.Dragūnui išduotame leidime buvo nurodyta, kad naują namą galima statyti anksčiau buvusio namo vietoje. VTPSI atstovė atkreipė dėmesį, kad atlikėjo namas statomas ne toje pačioje sklypo dalyje, kur stovėjo ankstesnis pastatas. Be to, jis beveik dešimt kartų didesnis už stovėjusį anksčiau - vietoj 38 kvadratinių metrų namo kyla pastatas, kurio plotas - 327 kvadratiniai metrai.
Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijai atstovaujantis advokatas Aleksandras Gogolevas neįžvelgė jokių pažeidimų: „Reikia pradėti nuo to, ar tame sklype apskritai galima statyba. Statyba galima, nes anksčiau ten buvo sodyba. Detaliojo plano reikalavimai taip pat nepažeisti. Išduotas statybų leidimas nepažeidžia tuomet galiojusio Saugomų teritorijų įstatymo. Jei kiekvienas valdininkas nustatinės, kuris įstatymas viršesnis, bus teisinis chaosas.“
Teisininkas siūlė nepamiršti ir Konstitucijos, kuri saugo asmens nuosavybę: „Jeigu E.Dragūnas turi suderintą statybos projektą, kodėl jam turėjo būti uždrausta juo pasinaudoti?“
Neringos savivaldybė užpernai sulaukė žinios, kad kartu su VTPSI turi sumokėti teismo priteistus 1 milijoną 200 tūkst. eurų. Tokia suma įvertinti nuostoliai, kuriuos patyrė žuvų restorano Juodkrantėje savininkai, teisėtai įsigiję pastatą, o paskui teismo priversti jį nugriauti.
Žuvų restoranas nendrių stogu ant Kuršių marių kranto iškilo 2005 metais ir veikė iki 2012-ųjų, o 2013-aisiais jį nugriovė buvęs savininkas. Sklypą bandė parduoti be aukciono.
Žemės Sklypo Oslo Gatvėje Istorija
Oslo g. 1 esantis sklypas yra labai didelis - 8.2699 ha. Anksčiau jame buvo didžiuliai komerciniai šiltnamiai. Tuos šiltnamius ir kitus statinius prieš daug metų įsigijo UAB „SKR Baltic“. Šios įmonės vadovas ir vienintelis akcininkas yra Saulius Skrebė. Dėl šio sklypo jau ilgus metus vyksta teisminiai ginčai. Ginant viešąjį interesą teko įsikišti ir prokurorams. O viskas prasidėjo nuo to, kad pastatus įsigijęs savininkas ilgus metus bando įgyti teisę į sklypą.
Pagal galiojančią praktiką, statinius valstybinėje žemėje įgijęs savininkas gali prašyti Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT), kad ši jam suformuotų ir išnuomotų valstybinės žemės sklypą. Registrų centro duomenimis, sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis - kita. Naudojimo būdas - komercinės paskirties teritorijos.
Taikos sutartis 2021 m. gruodžio mėnesį buvo sudaryta Vilniaus miesto apylinkės teisme. Delfi turimoje taikos sutartyje, kuria nesutiko pasidalinti NŽT ir Vilniaus miesto apylinkės teismas, įvardijama kaina, už kurią UAB „SKR Baltic“ galėtų įsigyti Lazdynuose esantį sklypą. Tai - 7 mln. 345 tūkst. eurų.
Delfi bendravo su keliais skirtingais turto vertintojais ir jie nurodė, kad rinkoje už šį sklypą šiuo metu būtų galima gauti gerokai daugiau. Tarpusavyje nesusijusių ekspertų vertinimu, sklypo kaina galėtų prasidėti nuo 8 mln. eurų, o kainos lubos - 12 mln. eurų. Tiesa, kad valstybė gautų tokią sumą, reikėtų skelbti aukcioną. Tuomet sklypą įsigytų didžiausią kainą pasiūlęs fizinis arba juridinis asmuo. Tokiu būdu valstybė iš sklypo galėtų gauti didžiausią naudą.
Kaip bebūtų, Delfi pavyko gauti 2021 m. gruodžio 17 d. Vilniuje sudarytą taikos sutartį. Civilinėje byloje ieškovas buvo UAB „SKR Baltic“, atsakovas - Nacionalinė žemės tarnyba. Jai byloje atstovavo Teisės departamento Teisinio atstovavimo skyriaus vedėjas Olegas Kalužinas.
Taikos sutartyje rašoma, kad atsakovo (NŽT) užsakymu UAB „Giantus vertinimas“ vertintoja Alina Baranauskienė atliko žemės sklypo vertinimą ir 2020 m. spalio 22 d. parengtoje turto vertinimo ataskaitoje nustatė, kad žemės sklypo rinkos vertė 2020 m. spalio 20 d. yra 7 345 000 (septyni milijonai trys šimtai keturiasdešimt penki tūkstančiai) Eur.
Galiausiai sutartyje įvardijamas ir pirkimo pardavimo sandoris: „Šalys susitaria, kad ši taikos sutartis kartu yra ir žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią Lietuvos Respublika (toliau - pardavėjas), atstovaujama atsakovo, parduoda, o ieškovas perka žemės sklypą. Žemės sklypo kaina yra 7 345 000 (septyni milijonai trys šimtai keturiasdešimt penki tūkstančiai) Eur (toliau - žemės sklypo kaina). Žemės sklypo kaina nustatyta pagal turto vertinimo ataskaitoje nurodytą žemės sklypo rinkos vertę.“
Apygardos Teismo Nutartis
Vis dėlto tretieji asmenys apskundė šią Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo Gintaro Pašvensko nutartį. Ir jie sulaukė gerų žinių. Vilniaus apygardos teismas vasario 22 dieną paskelbė nutartį, kuria panaikino 2021 m. gruodžio 21 d. apylinkės teismo nutartį, patvirtinusią taikos sutartį. Apygardos teismo nutartimi klausimas perduotas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Taip nusprendė Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Donatos Kravčenkienės ir Rūtos Veniultės-Jankūnienės.
Apylinkės teisme nagrinėtos bylos esmė buvo tokia: ieškovė UAB „SKR Baltic“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prašydama: 1) panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2018-10-23 sprendimą Nr. 49SJN-2315-(14.49.105.) ir įpareigoti NŽT sudaryti su UAB „SKR Baltic“ jos naudojamo valstybinio žemės sklypo Oslo g. 1 nuomos sutartį.
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2021-12-20 gautas ieškovės ir atsakovės NŽT prašymas patvirtinti taikos sutartį ir nutraukti civilinę bylą. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama 2021-12-21 nutartimi nutarė prašymą tenkinti ir patvirtinti ieškovės UAB „SKR Baltic“ ir atsakovės NŽT sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukti.
Vis dėlto tretieji asmenys pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriame prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-12-21 nutartį.
Nebuvo Informuoti
Kaip buvo nurodyta skunde, tretiesiems asmenims nebuvo pranešta apie teismo posėdžio, kuriame buvo sprendžiamas ieškovės prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo klausimas, laiką ir vietą bei nebuvo sudaryta galimybė duoti paaiškinimus dėl galimo trečiųjų asmenų interesų pažeidimo pateiktoje teismui taikos sutartyje.
„Teismas nesiaiškino, ar taikos sutartimi nėra pažeidžiamos trečiųjų asmenų teisės. Teismas užkirto tretiesiems asmenims kelią į nuosavybės teisių atkūrimą Lietuvos Respublikos valstybei priklausančiame žemės sklype, tokiu būdu pažeidė trečiųjų asmenų teises“, - savo argumentus nurodė teismo nutartį apskundę tretieji fiziniai asmenys.
Taip pat jie pažymėjo ir tai, kad pareikšto ieškinio dalyku buvo valstybinės žemės sklypo nuoma, o taikos sutarties esmė - žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymas. Anot jų, tai reiškia, kad šalys susitarė užbaigti civilinę bylą kitu būdu, nei buvęs ginčo objektas.
Be to, jie atkreipė dėmesį ir į tai: „Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-01-13 sprendime civilinėje byloje Nr. e2-287-925/2021 pakartotinai pažymėjo, kad statinių, kad ir kokie jie būtų, ginčo žemės sklype, ieškovė nenaudojo pagal jų (statinių) paskirtį.“
Taip pat skundą pateikę fiziniai asmenys pažymėjo, kad turto vertinimas atliktas 2020-10-20, taikos sutartis sudaryta 2021 m. gruodžio mėn., „nekilnojamojo turto kainos per 14 mėnesių akivaizdžiai augo, tai žemės sklypas parduotas ne už rinkos kainą.“ Todėl esą toks žemės sklypo įkainojimas prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms: „Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse nurodyta, kad žemės sklypas turi būti parduodamas rinkos kaina.
Analizuojant UAB „SKR baltic“ finansinę situaciją, akivaizdu, kad šis juridinis asmuo neturi galimybės sumokėti taikos sutartyje nurodytos kainos, žemės sklypą ketina parduoti už ženkliai didesnę kainą.“
Atskirajame skunde nurodoma, kad tretieji asmenys yra pretendentai atkurti nuosavybės teises natūra į žemės sklypą, todėl tai, kad vietoje nuosavybės teisių atkūrimo natūra žemės sklypas buvo parduotas ieškovei, esą pažeidžia trečiųjų asmenų teises.
Skundo autoriai atkreipė dėmesį ir į tai: „Atsakovė (Nacionalinė žemės tarnyba - Delfi past.) ignoravo trečiųjų asmenų rašytinį prašymą prieš priimant bet kokius sprendimus, kurie galėtų turėti neigiamos įtakos jų interesui atkurti nuosavybės teises natūra, sudaryti jiems galimybę atitinkamu klausimu pareikšti nuomonę.
Į vieną iš kreipimųsi, praleidusi teisės aktų nustatytus atsakymo terminus, atsakovė atsakė tik 2021-12-21, būtent tą pačią dieną, kai teismas patvirtino taikos sutartį. Įgaliojimą, kuriuo atsakovės atstovui O. Kalužinui buvo suteikta teisė sudaryti taikos sutartį, atsakovės direktorius L. Čiakas išdavė 2021-12-13, o jau kitą dieną viešai paskelbta informacija, kad L. Čiako kadencija baigėsi. Taikos sutarties sudarymo aplinkybės ir jos turinys kelia pagrįstų klausimų dėl atsakovės neskaidrių ryšių su ieškove buvimo.“
Taip pat jie nurodė, kad pagal Žemės įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 4 punktą, valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį sudaro NŽT vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas, taigi, joks kitas asmuo, išskyrus teritorinio padalinio vadovą, apskritai negali būti įgaliotas sudaryti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį.
tags: #dainavos #bustas #pasvenskas