Nekilnojamojo turto plėtotojai nebesivaržo dėl mažesnės kainos. Greičiau atvirkščiai, jie linkę išleisti daugiau pinigų ir investuoja į brangesnes medžiagas, architektūrą, aplinką, kad kiekvienam pirkėjui, net ir įsigyjančiam vidutinį būstą, leistų apsigyventi ekologiškame, itin taupiame daugiabutyje.
Svarbu ne tik įsigyti būstą, vertybė yra ir vieta, aplinka, kokybė. Žmonių mentalitetas keičiasi. Gyventojai nebemąsto primityviai, jie pradeda suvokti, kas yra vertybės.
Anot jo, praėjusiais metais Lietuvos bankui priėmus atsakingo skolinimo taisykles, bankuose labai sugriežtėjo paskolų sąlygos ir sumažėjo žmonių, pajėgių gauti kreditą. Nekilnojamojo turto statytojai tai ypač pajuto ekonominės klasės būstų segmente.
Pirkėjai daug atsargiau, daug ilgiau renkasi būstą ir kelia daug aukštesnius reikalavimus.
Šiuo metu daugiausia statoma ir paklausiausi išlieka ekonominės ir vidutinės klasės butai gyvenamuosiuose miestų rajonuose. Jei potencialių pirkėjų skaičius išliks stabilus arba augimas bus tik simbolinis, labai tikėtina, kad šių metų pabaigoje neparduotų butų sostinėje vėl gali daugėti.
Vilniuje per pirmus keturis šių metų mėnesius buvo parduoti 194 nauji butai - kone po 50 butų per mėnesį. Pusė jų yra vidutinės ir aukštos klasės. Sostinėje yra apie 1500 jau pastatytų, bet dar neparduotų butų, o nekilnojamojo turto ekspertai prognozuoja, kad šiemet jų iškils daugiau, nei bus pirkėjų.
Vis dar populiariausi - ekonominės ir vidutinės klasės būstai. Žvelgiant į naujos statybos butų rinkos perspektyvas Vilniuje, galima teigti, kad naujų statybų sparta pradeda viršyti paklausos augimo tempą. Todėl augančią plėtotojų tarpusavio konkurenciją gali atsverti nebent dviženkliai sandorių skaičiaus augimo tempai.
Ekologiški sprendimai naujos statybos projektuose
Pirmasis daugiabutis apželdintu stogu jau suprojektuotas. Studijos „Arches” projektas laimėjo daugiabučių komplekso Šnipiškėse konkurse. „Tai jau ne pirmas mūsų bandymas Lietuvoje užsakovams įsiūlyti pastato žaliu stogu idėją. Tačiau atrodo, kad pirmą kartą šią idėją pavyks įgyvendinti”, - sakė studijos „Arches” architektas Arūnas Liola.
Anot projekto vadovo Edgaro Neniškio, pasaulyje yra daugybė pažaliavusių daugiabučių ir jie jau nekelia nuostabos, o Lietuvoje tai dar nepažįstama idėja. Žalias šlaitas tarsi susilieja su žaliomis kalvomis tolumoje ir vizualiai išplečia kiemo erdvę.
Unikalus sprendimas prideda vertės visiems kvartalo būstams, nes projektas tampa išskirtinis: gali sakyti - gyvenu „Žalio kalno kieme”. „Apželdintas namo stogas nėra vien deklaracija, idėja dėl grožio. Tai naudingas architektūrinis sprendimas, padedantis sukurti žalią erdvę kieme.
„Žalio kalno kiemas” - tai 0,84 ha sklype projektuojamas gyvenamasis kompleksas, prisijaukinęs istorinę Šnipiškių medinę architektūrą, kamerines erdves ir kalvotus Vilniaus siluetus. Anot E.Neniškio, taip pavyko sukurti vertingesnę aplinką visiems komplekso būstams, mat gyventojai žvelgs ne į kaimynų langus, o matys žalumą. Be to, architektai pasistengė išsaugoti sklype esančius medžius ir sukurti nedidelį viešąjį skverą. „Vokietijoje kiekvienas medis sklypo kainą padidina 10 tūkstančių eurų. Tai didelė vertybė”, - pridūrė E.Neniškis.
Anot E.Neniškio, šiuo metu architektai mėgaujasi kurdami daugiabučius. Užsakovai niekur neskuba ir patys prašo racionalių, būsto vertę didinančių sprendimų.
"Antakalnio terasos": ekologija ir natūralumas
Bendrovė sostinės Antakalnio rajone buvusios Lietuvos kino studijos vietoje stato „Antakalnio terasų” kvartalą. Kvartalui projektuoti taip pat buvo surengtas architektų konkursas. Nugalėjo Algirdo Kaušpėdo „Jungtinės pajėgos”.
Čia sklypo reljefas gana sudėtingas. Bet norėjome, jog namą suptų kuo natūralesnė aplinka, nes pirkėjai tai vertina. Padarėme viską, kad išsaugotume medžius, reljefą. Užtat gyventojai dabar galės jais grožėtis pro savo langus. Galėjome buldozeriais išlyginti aikštelę, statybininkai būtų daug atidavę, kad vidury sklypo neliktų medžių.
Tarp kvartalo korpusų jau įrengtas uždaras kiemas su terasomis, sodais. Netgi planuojama pasodinti 4 ar 5 metrų aukščio eglę, kurią būtų galima papuošti žiemą. Želdynams laistyti bus naudojamas į specialius rezervuarus surenkamas lietaus vanduo. Tai pirmas daugiabučio projektas, kuriame bus panaudojamas lietaus vanduo. Be to, statytojai pabrėžia, kad namui naudojamos ekologiškos, natūralios, nealergizuojančios statybos ir apdailos medžiagos.
Požeminėje aikštelėje įrengta daugiau vietų nei yra butų, užtat po langais nestovės nė vieno automobilio. Čia kiekvienam butui yra skirta ir po sandėliuką, į kurį tilps bent dviratis, kitų daiktų. Nugriautų Lietuvos kino studijos pastatų liekanos taip pat neiškeliavo į sąvartyną. Jos buvo susmulkintos ir šis gruntas taps pagrindu kvartalo gatvėms.
Naujiena būsto rinkoje
Buvo svarstoma ir galimybė ant stogų įrengti saulės kolektorius šilumai ruošti, bet esą tam būtų reikėję derinti projektus su savivaldybės šilumos tiekėjais, mat šiame rajone numatytas šildymo būdas - centrinis. Tačiau apie energijos taupymą galvojome - namo energinio efektyvumo klasė B. Be to, energijos reikia ne tik būstui šildyti, bet ir vėdinti. Dėl to į pietų pusę orientuotų butų langai aptraukti specialia plėvele, kuri tam tikru kampu praleidžia saulės šviesą, bet atspindi šilumą. Todėl karštą vasarą butai neprikais ir mažiau energijos reikės kondicionieriams.
Bendrovė „Eika” Santariškėse pastatytame mažaaukščiame kotedžų ir butų komplekse „Mėta” pritaikė technologijas, kurios labiau įprastos individualiuose namuose nei butuose. Šildomos grindys, rekuperatoriai, nuolat į patalpas tiekiantys lauko orą, kuris sušildomas iš patalpų pašalinamu oru, ir netgi saulės kolektoriai ant stogo karštam vandeniui ruošti.
Apskaičiavome, kad trečdalis namui reikalingos šilumos buvo pagaminta naudojant saulės energiją. Galiu pasakyti, kad diegti šias technologijas mums kainuoja. Iš dalies investuojame į jas patys ir investicijų neperkeliame ant pirkėjų pečių. Tačiau turime galimybę išbandyti ir pritaikyti technologijas tikėdamiesi, kad ateityje valstybė subsiduos energijos gamybą iš atsinaujinančių išteklių. Be to, žiūrime į ateitį - šildymas mieste brangsta, o mūsų gyventojai to beveik nejaučia. Jie papasakos tai savo draugams, o iš lūpų į lūpas sklindanti informacija - puiki reklama.
tags: #dabar #projektuojamas #butui #po #automobil5