CPK Turto Apibrėžimas ir Vykdymo Ypatumai Lietuvoje

Areštuoto turto realizavimas - tai areštuoto skolininkui nuosavybės teise priklausančio turto priverstinis pardavimas iš varžytinių per antstolius. Šiame straipsnyje aptarsime svarbiausius aspektus, susijusius su turto pardavimu iš varžytynių Lietuvoje, įskaitant skolininko teises, turto įkainojimą ir pačią varžytynių tvarką.

Skolininko Teisės Iki Varžytynių

Iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją (CPK 704 straipsnis). Iki varžytynių paskelbimo skolininkas turi teisę susirasti areštuoto turto pirkėją ir tokiu būdu turtą parduoti jam palankesnėmis sąlygomis.

Skolininko pasiūlytas pirkėjas visą kainą už perkamą turtą privalo sumokėti per šio Kodekso 716 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, kuris pradedamas skaičiuoti nuo skolininko pasiūlyto pirkėjo sutikimo pirkti areštuotą turtą pateikimo antstoliui dienos.

Skolininko pasiūlytas pirkėjas, kuris areštuotą nekilnojamąjį turtą pageidauja pirkti skolintomis lėšomis, turtą parduodančiam antstoliui turi pateikti rašytinį prašymą išduoti Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos pažymą, patvirtinančią teisę pirkti šį areštuotą turtą.

Turto Įkainojimas

Kasacinio teismo praktikoje tvirtinama, kad teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas - visų pirma, antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis.

Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (CPK 681 straipsnis). Jei turto vertei nustatyti skiriama ekspertizė, tokiu atveju areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta vertė.

Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia galimybių taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai tenkintų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus.

Kaina Varžytynėse

Per pirmąsias varžytines antstolis turi teisę parduoti turtą už mažesnę kainą, tačiau pirmosiose varžytinėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro ne mažiau kaip aštuoniasdešimt procentų CPK 681 straipsnyje numatyta tvarka nustatytos turto kainos (CPK 718 straipsnis), o per antrąsias varžytines šešiasdešimt procentų CPK 681 straipsnyje numatyta tvarka nustatytos turto kainos.

Turto pardavimo iš varžytynių aktą galima pripažinti negaliojančiu, jeigu turtas buvo parduotas mažesne nei rinkos kaina arba turtas buvo įkainotas nepagrįstai didesne nei rinkos verte ir tokiu būdu buvo sudarytos sąlygos turtą parduoti iš antrų varžytynių.

Jei manysime, kad Jūsų nurodyta buto vertė 35 000 Lt ir yra tikroji buto rinkos vertė, tai pirmosiose varžytinėse antstolis turi teisę parduoti 35 000 Lt vertės butą už kainą, ne mažesnę nei 28 000 Lt (aštuoniasdešimt procentų nuo vertės), o pirmosioms varžytinėms neįvykus ir paskelbus antrąsias varžytines, - ne mažesnę nei 21 000 Lt (šešiasdešimt procentų nuo vertės) sumą.

Pavyzdys:

Varžytynių Tvarka

Antrąsias varžytines antstolis skelbia ne vėliau kaip po vieno mėnesio nuo pirmųjų varžytinių paskelbimo neįvykusiomis.

Tais atvejais, kai ir antrosios varžytinės paskelbiamos neįvykusiomis, antstolis panaikina turto areštą ir grąžina turtą skolininkui.

Pakartotinai į tą patį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus išieškojimas gali būti nukreipiamas praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo turto grąžinimo skolininkui.

Areštuotas turtas skolininko pasiūlytam pirkėjui parduodamas surašant Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą, kuris yra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas. Šį turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą antstolis surašo per tris darbo dienas nuo visos kainos už parduotą turtą sumokėjimo, bet ne anksčiau kaip po dvidešimt dienų nuo skolininko pasiūlyto pirkėjo sutikimo pirkti turtą pateikimo antstoliui dienos.

Užsiregistruoti į VĮ Turto banko aukcioną gali tik prie varžytynių ir aukcionų sistemos prisijungę asmenys. Registracija tęsiama sistemoje norimo įsigyti turto aukciono skelbime.

Jeigu elektroniniame aukcione ketinama dalyvauti per atstovą - atstovas privalo nurodyti atstovaujamo fizinio ar juridinio asmens kodą ir atstovavimo pagrindą. Jei atstovaujamas fizinis asmuo yra ne Lietuvos Respublikos pilietis, reikia nurodyti fizinio asmens vardą, pavardę, gimimo datą, asmens kodą ir valstybę.

Aukcione gali dalyvauti keli asmenys (asmenų grupė), jei ketina turtą įsigyti bendrosios nuosavybės teise.

Vadovaujantis LR valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 21 str. 9 d., jeigu viešo aukciono laimėtojas (pirkėjas) savo skoliniam įsipareigojimui įvykdyti skolinasi lėšų iš kredito įstaigos, aukciono organizatorius aukciono laimėtojo (pirkėjo) prašymu skoliniam įsipareigojimui kredito įstaigai užtikrinti gali įkeisti viešame aukcione parduotą turtą, numatant, kad hipoteka įsigalios po to, kai už perkamą turtą bus visiškai atsiskaityta su viešo aukciono organizatoriumi, tai yra sumokėta nekilnojamojo daikto, įskaitant žemės sklypą, kaina, netesybos ir kitos prievolės.

Neautomatiniu (rankiniu) būdu - dalyvis kiekvieną kartą kainą už parduodamą turtą pats įveda į lauką „Mano siūloma kaina“. Iki varžymosi pabaigos dalyvis kainą gali didinti neribotą skaičių kartų.

Svarbu! Mokėjimo paskirtyje nurodyti konkretaus el. aukciono numerį. Sumokėtos sumos turi tiksliai atitikti skelbime nurodytas dalyvio registracijos mokesčio ir garantinio įnašo sumas.

Jei asmuo sumokėjo dalyvio registravimo mokestį ir garantinį įnašą, tačiau neketino įsiregistruoti aukciono dalyviu, arba nespėjo užbaigti registracijos į aukcioną, registravimo mokestis ir garantinis įnašas grąžinami pagal mokėtojo prašymą, pateiktą VĮ Turto bankui.

Atsakingi VĮ Turto banko darbuotojai tikrina registracijų į aukcioną duomenis po registracijai skirto laiko pabaigos ir patvirtina arba atmeta registraciją į aukcioną. Registracijos patvirtinimo atveju, pranešimas išsiunčiamas nurodytu el. paštu.

Visada po mygtuko „Siūlyti“ paspaudimo, naudotojas papildomai paklausiamas, ar jis tikrai nori siūlyti tokią kainą. Pasirinkus „Nesiūlyti“, kainos pasiūlymas nėra siunčiamas į duomenų bazę. Tokiu atveju, naudotojas turi galimybę pakeisti kainos siūlymą.

Jei turto antstoliui nepavyksta realizuoti jis grąžinamas skolininkui, tačiau antstolio vykdymo išlaidas skolininkas privalo padengti. Tiksliau vykdymo išlaidas apmoka išieškotojas, o vėliau jos išieškomos iš skolininko (CPK 610 straipsnio 1 dalis).

Laikinosios apsaugos priemonės (LAP)

• Apibrėžimas ir paskirtis: Laikinosios apsaugos priemonės (toliau - LAP)- tai teismo taikomos priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti sprendimo įvykdymą.
• Tikslas: Realus kreditoriaus reikalavimo užtikrinimas, užkertant kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti arba padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

Pagrindinės LAP taikymo sąlygos:

• Reikalavimo pagrįstumas.
• Reali grėsmė, kad nepritaikius LAP teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomu. (LR CPK 144 str. 1 d.)

LAP rūšys (LR CPK 145 str. 1 d.):

• Atsakovo nekilnojamojo daikto areštas.
• Įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo.
• Kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, areštas.
• Atsakovui priklausančio daikto sulaikymas.
• Atsakovo turto administratoriaus paskyrimas.
• Draudimas atsakovui dalyvauti tam tikruose sandoriuose arba imtis tam tikrų veiksmų.
• Draudimas kitiems asmenims perduoti atsakovui turtą arba vykdyti kitas prievoles.
• Išimtiniais atvejais draudimas atsakovui išvykti iš nuolatinės gyvenamosios vietos.
• Turto realizavimo sustabdymas, jeigu pareikštas ieškinys dėl arešto šiam turtui panaikinimo.
• Išieškojimo vykdymo procese sustabdymas.
• Laikino materialinio išlaikymo priteisimas ar laikinų apribojimų nustatymas.
• Įpareigojimas atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti.
• Kituose įstatymuose numatytos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.

Terminai vykdant nutartį dėl LAP taikymo (LR CPK 147 str. 6 d.):

• Asmuo, kurio prašymu yra taikomos LAP turi per 14 dienų kreiptis į antstolį dėl atsakovo turto suradimo ir aprašymo.
• Antstolis pirminį areštuoto turto duomenų patikslinimą atlieka per 14 dienų nuo nutarties priėmimo vykdyti.
• Per 14 dienų nepateikus nutarties antstoliui vykdyti, LAP nustoja galioti.

LAP galiojimas (LR CPK 150 str. 2, 3 d.):

• Teismui atmetus ieškinį, taikytos LAP, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
• Teismui patenkinus ieškinį, taikytos LAP galioja iki teismo sprendimo įvykdymo (išimtis - LR CPK 147 str. 6 d.).

Kiti LAP taikymo aspektai:

• Vykdant nutartį dėl LAP taikymo, antstolis suranda areštuojamą turtą bei jį aprašo LR CPK 677 str. nustatyta tvarka.
• Antstolis gali įpareigoti skolininką lėšas pervesti į vieną iš areštuotų skolininko sąskaitų.(Vilniaus m. apylinkės teismo 2014-04-09 nutartis c.b. Nr. 2-16722-871/2014).
• Antstolis gali įpareigoti lėšas (VMI permoką, NMA išmokas ir kt.) saugoti asmenį, pas kurį minėtos lėšos yra areštuotos (LAT 2013-11-18 Nutartis c.b. 3K-3-684/2013).
• Antstolis gali pakeisti turto saugotoją (LR CPK 683 str. 1 d. yra numatyta išimtis, jog prireikus antstolis bet kurioje proceso stadijoje gali areštuotą turtą perduoti saugoti kitam asmeniui, taip pat ir išieškotojui. Turtą gali saugoti ir pats antstolis.)

tags: #cpk #turto #apibrezimas