Kas yra įgaliojimas: apibrėžimas, formos ir naudojimas Lietuvoje

Nereta situacija, kai tenka išduoti įgaliojimą savo darbuotojams ar kitiems asmenims. Įstatymai apibrėžia įgaliojimą kaip rašytinį dokumentą, asmens (įgaliotojo) duodamas kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis.

Teisine prasme šis dokumentas laikomas vienašaliu sandoriu, todėl jo sudarymui pakanka vieno asmens - įgaliotojo - valios išreiškimo. Įgaliojimas parodo, kokias sutartis (kitokius sandorius) bei veiksmus gali atlikti įgaliotinis atstovaujamojo vardu.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (LR CK) 2.137 str. 1 d. įgaliojimas reguliuoja išorinius atstovavimo santykius. Jis parodo, kokius sandorius ir kitokius teisinius veiksmus su trečiuoju asmeniu turi teisę atlikti įgaliotinis įgaliotojo vardu.

Pažymėtina, jog įgaliojimas gali būti išduodamas tiek vienam konkrečiam veiksmui (ar konkrečiai sutarčiai) atlikti (sudaryti), tiek ir daugeliui veiksmų (ar sutarčių). Be to, įgaliojimas gali būti išduodamas tiek vienam asmeniui, tiek keliems asmenims (veikiantiems kartu arba savarankiškai).

Pavyzdžiui: fizinis asmuo gali įgalioti kitą asmenį pirmojo vardu sudaryti automobilio pirkimo - pardavimo sutartį; bendrovės vadovas gali išduoti įgaliojimą darbuotojui bendrovės vardu sudaryti paslaugų teikimo sutartis, kurių vertė neviršija 10 tūkst. litų; ir kt.

Įgaliojimo forma

Įstatymai įtvirtina bendrą taisyklę, jog įgaliojimas turi būti sudarytas raštu.

Juridinio asmens išduodamiems įgaliojimams paprastai pakanka paprastos rašytinės formos, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo išduoda įgaliojimą perleisti nekilnojamąjį daiktą ar įmonę kito asmens nuosavybėn arba suvaržyti teises į savo nekilnojamąjį daiktą, - šiais atvejais juridinio asmens įgaliojimas turi būti patvirtintas notaro.

Juridinio asmens išduodamą įgaliojimą turi pasirašyti to juridinio asmens vadovas (pvz., uždarosios akcinės bendrovės generalinis direktorius).

Atvejų, kai fizinio asmens išduodamas įgaliojimas turi būti patvirtintas notaro, sąrašas yra žymiai platesnis.

LR CK 2.138 straipsnio 1 dalyje nurodoma, jog notarinės formos turi būti šie įgaliojimai:

1. Įgaliojimas sudaryti sandorius, kuriems būtina notarinė forma.
2. Įgaliojimai fizinio asmens vardu atlikti veiksmus, susijusius su juridiniais asmenimis, išskyrus įstatymų numatytus atvejus, kai leidžiama duoti kitokios formos įgaliojimą.
3. Įgaliojimai, kuriuos fizinis asmuo išduoda nekilnojamajam turtui valdyti, juo naudotis ar disponuoti.

LR CK 2.138 straipsnio 2 dalyje nurodyti atvejai, kuomet įgaliojimai yra prilyginami notaro patvirtintiems įgaliojimams. Tai reiškia, jog šioje teisės normoje numatytus įgaliojimus gali tvirtinti ne notarai, o kiti nurodomi subjektai.

Notaro patvirtintiems įgaliojimams prilyginami:

1. karių įgaliojimai, patvirtinti karinių dalinių, junginių, karo įstaigų ir mokyklų vadų (viršininkų);
2. asmenų, esančių laisvės atėmimo vietose, įgaliojimai, patvirtinti laisvės atėmimo vietų vadovų;
3. asmenų, esančių tolimojo plaukiojimo metu jūrų laivuose, plaukiojančiuose su Lietuvos valstybės vėliava, patvirtinti tų laivų kapitonų.

Pažymėtina, jog fizinio asmens išduodamą įgaliojimą turi pasirašyti jį išduodantis asmuo (įgaliotojas).

Turi būti notaro patvirtinami šie įgaliojimai:

• įgaliojimas sudaryti sandorius, kuriems būtina notarinė forma;
• įgaliojimas fizinio asmens vardu atlikti veiksmus, susijusius su juridiniais asmenimis, išskyrus įstatymų numatytus atvejus, kai leidžiama duoti kitokios formos įgaliojimą;
• įgaliojimas, kurį fizinis asmuo duoda nekilnojamajam turtui valdyti, juo naudotis ar disponuoti.

Notaro patvirtintiems prilyginami:

• karių įgaliojimai, patvirtinti karinių dalinių, junginių, karo įstaigų ir mokyklų vadų (viršininkų);
• asmenų, esančių laisvės atėmimo vietose, įgaliojimai, patvirtinti laisvės atėmimo vietų vadovų;
• asmenų, esančių tolimojo plaukiojimo metu jūrų laivuose, plaukiojančiuose su Lietuvos valstybės vėliava, patvirtinti tų laivų kapitonų.

Įgaliojimo terminas

Kalbant apie įgaliojimo terminą, svarbu žinoti kelias pagrindines taisykles.

1. Įgaliojime privalo būti nurodyta jo sudarymo data.
2. Įgaliojimo terminas gali būti apibrėžtas arba neapibrėžtas.
3. Jeigu įgaliojime nėra nurodytas jo galiojimo terminas, toks įgaliojimas galioja vienerius metus nuo jo sudarymo dienos.

Įgaliojimo terminas gali būti apibrėžtas ir neapibrėžtas. Jeigu terminas įgaliojime nenurodytas, tai įgaliojimas galioja vienerius metus nuo jo sudarymo dienos.

Civilinio kodekso redakcijos, galiojančios 2024-01-01, 2.142 straipsnis numato, kad įgaliojimo terminas gali būti apibrėžtas ir neapibrėžtas. Jeigu terminas įgaliojime nenurodytas (neapibrėžtas), tai įgaliojimas galioja vienerius metus nuo jo sudarymo dienos. Notaro patvirtintas veiksmams atlikti užsienyje skirtas įgaliojimas, kuriame nenurodytas galiojimo laikas, galioja, kol jį panaikina įgaliojimą išdavęs asmuo.

Svarbios taisyklės dėl įgaliojimo termino:

• Įgaliojime privalo būti nurodyta jo sudarymo data. Priešingu atveju, toks įgaliojimas bus laikomas negaliojančiu (LR CK 2.142 str. 3 d.).
• Pažymėtina, jog nuo įgaliojimo sudarymo datos yra skaičiuojamas įgaliojimo galiojimo terminas.
• Terminas gali būti apibrėžtas nurodant konkrečią kalendorinę datą, iki kurios galioja šis įgaliojimas, arba terminas gali būti nurodomas metais, mėnesiais, savaitėmis, dienomis, valandomis.
• Taip pat terminas gali būti apibrėžtas nurodant įvykį, kuris neišvengiamai įvyks (pvz., nurodant, jog įgaliojimas galios tol, kol įgaliotinis eis bendrovėje atitinkamas pareigas).
• Tuo atveju, jeigu įgaliojimo terminas nėra apibrėžtas, bus taikoma toliau nurodoma taisyklė.
• Ši taisyklė netaikoma, kai išduodamas notaro patvirtintas įgaliojimas atlikti veiksmus užsienio valstybėje nenurodant įgaliojimo galiojimo termino (tokiu atveju įgaliojimas galioja tol, kol jį panaikina įgaliotojas).

Notaro patvirtintas veiksmams atlikti užsienyje skirtas įgaliojimas, kuriame nenurodytas galiojimo laikas, galioja, kol jį panaikina įgaliojimą išdavęs asmuo.

Įgaliojimas, kuriame nenurodyta sudarymo data, negalioja.

Įgaliojimas yra susietas su galiojimo terminu. Jis negali būti ilgesnis nei 3metai. Jei terminas nenurodomas, tai jis galioja 1 metus nuo sudarymo dienos.

Įgaliojimas, praėjus tam tikram laikui, pasibaigia, bet gali pasibaigti ir anksčiau, pvz. vienkartiniai įgaliojimai.

Dažnai įgaliojimai sudaromi susitarimo pagrindu, todėl gali baigtis atsisakius įgaliojimo.

Atsisakymo nuo įgaliojimo teisė neapribojama jokiais motyvais, t.y. gali atsisakyti tiek įgaliotinis, tiek įgaliotojas.

Tais atvejais, kai įgaliojimas yra išduotas ne Lietuvos Respublikoje, būtina žinoti, kad įgaliojimo formai yra taikoma valstybės, kurioje jis išduotas, teisė.

Praktiniai įgaliojimų formulavimo klausimai

1. Prieš atvykdami į notarų biurą gerai pagalvokite, kokiems konkretiems veiksmams norite suteikti įgaliojimą.
2. Kai kuriems veiksmams įgaliojimas negali būti suteikiamas.
3. Pagalvokite, ar suteiktumėte teisę Jūsų prašomus veiksmus atlikti Jūsų įgaliotinio įgaliotam asmeniui,t.y. ar sutiktumėte, kad įgaliotinis turėtų teisę perįgalioti kitą asmenį savo nuožiūra.
4. Nurodykite pragmatišką įgaliojimo terminą.

Dabar galiojantys įstatymai nesuteikia teisės suteikti taip vadinamo "generalinio" įgaliojimo, t.y. įgaliojimo, formuluojamo itin abstrakčiai, pavyzdžiui, "visiems teisiniams veiksmams atlikti".

Įgaliotinis turės teisę perįgalioti kitą asmenį tik tuo atveju, jeigu tokią teisę jam suteiks gautasis įgaliojimas.

Kitaip tariant, įgaliojimo terminas turi būti protingas: viena vertus, jis turi suteikti galimybę laiku atlikti visus reikalingus veiksmus konkrečiu atveju; kita vertus, neturi būti pernelyg ilgas, kad tam tikrais atvejais apsaugotų Jūsų kaip įgaliotojo interesus.

Įstaigų įgaliojimai

Įstaigų įgaliojimų antraštinė dalis įforminama pagal dokumentų rengimo taisykles ir rekvizitai išdėstomi kaip kituose siunčiamuose dokumentuose: herbas arba prekių ženklas, dokumento sudarytojo pavadinimas, įstaigos duomenys, dokumento pavadinimas, datą (gali būti ir registracijos numeris), adresatas.

Tekstas paprastai pradedamas veiksmažodžiu Įgalioju. Po jo įvardijamas asmuo, kuriam įgaliojimas duodamas - rašomas jo darbas ir pareigos, vardas ir pavardė (gali būti ir gyvenamoji vieta); nurodomi paso duomenys. Toliau rašoma, ką tas asmuo įgaliojamas daryti.

Savo darbuotojų ir vidaus reikalams išduotus įgaliojimus parašu ir antspaudu gali tvirtinti atsakingas įstaigos pareigūnas. Įgaliojimas tvirtinamas pagrindiniu įstaigos antspaudu.

Prokūra

LR CK 2.176 str. yra įtvirtinta prokūros sąvoka: „Prokūra yra įgaliojimas, kuriuo juridinis asmuo (verslininkas) suteikia teisę savo darbuotojui ar kitam asmeniui atstovaujamojo vardu ir dėl jo interesų atlikti visus teisinius veiksmus, susijusius su juridinio asmens (verslininko) verslu“.

Tai įgaliojimas, kuriuo juridinis asmuo (verslininkas) suteikia teisę savo darbuotojui ar kitam asmeniui atstovaujamojo vardu ir dėl jo interesų atlikti visus teisinius veiksmus, susijusius su juridinio asmens (verslininko) verslu bei atstovaujamojo vardu ir dėl jo interesų atlikti teisinius veiksmus teisme ir kitose ne teismo institucijose.

Ši pas mus dar plačiai nepaplitusi teisinė sąvoka atėjo iš ES, kurios valstybėse prokuristai - įprastas reiškinys.

Prokūrą išduoda atitinkamas juridinio asmens valdymo organas ar juridinio asmens savininkas arba jo įgaliotas asmuo juridinio asmens steigimo dokumentų nustatyta tvarka. Prokūra gali būti išduodama keliems asmenims (bendroji prokūra).

Prokūra turi būti rašytinė ir pasirašyta asmens, turinčio teisę išduoti prokūrą.

Pagrindiniai skirtumai tarp įgaliojimo ir prokūros:

tags: #ck #igaliojimas #gali #buti #apibreztas