Daugiabučio Namo Techninė Priežiūra Pagal Civilinį Kodeksą

Šiame straipsnyje aptariami daugiabučių gyvenamųjų namų statybos reikalavimai, techninė priežiūra ir kiti svarbūs aspektai, reglamentuojami Lietuvos Respublikos teisės aktais.

Teisinis Reglamentavimas

Daugiabučių namų statybą ir priežiūrą reglamentuoja įvairūs teisės aktai. Daugiabučių namų bendrosios nuosavybės teisę reglamentuoja Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas, Statybos įstatymas, Statybos techniniu reglamentu STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais bei teisės aktais.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.83 straipsniu ir Aplinkos ministerijos nuostatais, daugiabučių namų statybai taikomi šie įstatymai ir reglamentai:

• Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas
• Lietuvos Respublikos statybos įstatymas
• Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas
• Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas
• Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai
• Statybos techniniai reglamentai (STR)
• Respublikinės statybos normos (RSN)

Civilinio kodekso 4.72 - 4.85 straipsniuose nustatyta bendrosios nuosavybės įgyvendinimo, valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarka. Gyvenamojo daugiabučio namo bendroji dalinė nuosavybė yra valdoma bendraturčių susitarimu ir tik patys gyvenamojo daugiabučio namo bendraturčiai turi nuspręsti, kuris valdymo būdas yra jiems priimtiniausias.

Svarbiausi Statybos Techniniai Reglamentai (STR)

Statybos techniniai reglamentai nustato esminius statinio reikalavimus, tokius kaip mechaninis patvarumas, gaisrinė sauga, higiena, aplinkos apsauga, naudojimo sauga, apsauga nuo triukšmo, energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas. Toliau pateikiami svarbiausi STR:

• STR 1.02.06:2002 „Teritorijų planavimo ir statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų kvalifikaciniai reikalavimai ir atestavimas“
• STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“
• STR 1.12. 01:1996 „Statinių avarinės būklės pripažinimo tvarka“
• STR 2.01.01(1):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Mechaninis patvarumas ir pastovumas“
• STR 2.01.01(2):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga“
• STR 2.01.01(3):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga“
• STR 2.01. 01 (4):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Naudojimo sauga“
• STR 2.01.01 (5):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Apsauga nuo triukšmo“
• STR 2.01.01 (6):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas“
• STR 2.05.01:1999 „Pastatų atitvarų šiluminė technika“
• STR 2.09.02:1998 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“
• STR 2.09.04:2000 „Pastato šildymo sistemos galia. Šilumos suvartojimas“

Pagrindinės Sąvokos

• Gyvenamasis namas - gyventi pritaikytas pastatas.
• Daugiabutis namas - trijų ir daugiau butų gyvenamasis namas.

Daugiabučio Namo Valdymas

Gyvenamojo daugiabučio namo bendroji dalinė nuosavybė yra valdoma bendraturčių susitarimu ir tik patys gyvenamojo daugiabučio namo bendraturčiai turi nuspręsti, kuris valdymo būdas yra jiems priimtiniausias.

Yra kelios pagrindinės daugiabučio namo valdymo formos:

1. Daugiabučių namų savininkų bendrija:

Daugiabučių namų savininkų bendrija yra ne pelno siekianti organizacija, įgyvendinanti šio namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo (namų) bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui (namams) priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu. Sprendimus dėl bendrojo turto valdymo gali priimti bendrijos pirmininkas, valdyba ir visuotinis bendrijos susirinkimas balsų dauguma. Tvarką, kaip priimami sprendimai, nustato bendrijos įstatai. Kuriant daugiabučių namų bendrijas, išsaugoma galimybė patiems spręsti bei tvarkyti namo reikalus. Bendrijų steigimą, valdymą ir veiklą, reorganizavimą ir likvidavimą nustato Lietuvos Respublikos Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas.

2. Jungtinės veiklos sutartis:

Kita valdymo forma - daugiabučio namo patalpų savininkų jungtinės veiklos sutartis. Jungtinę veiklą (partnerystę) reglamentuoja LR Civilinis kodeksas. Jame numatyta, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių) (šiuo atveju - daugiabučio namo patalpų savininkai), kooperuodami savo turtą (bendrąją dalinę nuosavybę, kadangi visi daugiabučio namo patalpų savininkai yra bendrojo naudojimo bendraturčiai), įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai. Šiuo atveju jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi siekiama nustatyti daugiabučio namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu ir priežiūra.

3. Administruojanti įmonė (administratorius):

Administruojanti įmonė (administratorius) skiriama, kai daugiabučio gyvenamojo namo patalpų savininkai neįsteigę bendrijos arba nesudarę jungtinės veiklos sutarties. Administravimas - tai daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės objektų paprastasis administravimas, kai administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus bendrojo naudojimo objektams valdyti, prižiūrėti, remontuoti, išsaugoti ir jų naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti. Daugiabučių gyvenamųjų namų patalpų savininkai turėtų atkreipti dėmesį į tai, jog Savivaldybės, o ne jų pačių sprendimu, paskirtas namo bendrojo naudojimo objektų administratorius, nors ir privalėdamas veikti išimtinai bendraturčių interesais, gali varžyti jų teises patiems priimti sprendimus, nes jis privalo veikti vadovaudamasis Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatais.

Administratorius, įgyvendindamas pagrindinį uždavinį, nustatęs arba gavęs informaciją, kad namas, jo konstrukcijos ar inžinerinė įranga neatitinka esminių statiniui keliamų reikalavimų, privalo minėto reglamento nustatyta tvarka imtis priemonių (veiksmų) apsaugančių pastatą nuo galimų pasekmių. Administratorius bei namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) pakeičiami, jeigu tokį reikalavimą raštu pateikia daugiau kaip ½ visų butų ir kitų patalpų savininkų.

Daugiabučio Namo Priežiūra

Daugiabučių namų priežiūra yra privaloma. Apžiūrų metu atskleidus defektų, deformacijų ar grubių namo naudojimo ir priežiūros taisyklių pažeidimų, atsakingas asmuo privalo nedelsiant informuoti namo savininką (bendraturčius) arba daugiabučio namo savininkų bendrijos valdybą, arba jungtinės veiklos sutartimi įgaliotą atstovą, arba administratorių.

Asmuo, gavęs pranešimą apie kritinę namo būklę, turi nedelsiant imtis veiksmų, apsaugančių žmones, aplinką ir pastatą nuo galimų pasekmių. Pašalinus grėsmę, surašomas atliktų darbų aktas.

Pagal apžiūrų rezultatus organizuojami ir vykdomi nuolatinės priežiūros darbai, sudaromi metiniai ir ilgalaikiai pastato ir jo inžinerinės įrangos privalomųjų remonto (ar rekonstrukcijos) darbų ir jų finansinio aprūpinimo planai.

Namo Priežiūros Administratorius

Namo priežiūros administratorius turi paskirti už nuolatinę namo priežiūrą atsakingą asmenį - namo priežiūros vadybininką. Jo uždavinys - vykdyti nuolatinį namo būklės stebėjimą, organizuoti defektų šalinimą, kontroliuoti kitų specialistų atliekamus priežiūros ar remonto darbus, palaikyti ryšius su namo butų ir kitų patalpų savininkais ir naudotojais, arba šias pareigas pavesti kitam darbuotojui.

Keičiantis administratoriui, buvęs administratorius turi per mėnesį perduoti namo bendrojo naudojimo objektus valdyti ir prižiūrėti, taip pat - nepanaudotas lėšas, turimus namo statybos ir techninės inventorizacijos dokumentus, sutartis dėl bendrojo naudojimo objektų priežiūros, remonto ir kitokio tvarkymo, trumpalaikius ir ilgalaikius įsipareigojimus. Perdavimas įforminamas perdavimo ir priėmimo aktu.

Energetinis Auditas

Gyvenamojo namo energetinio audito tikslas yra nustatyti namo šiluminės energijos nuostolius bei šildymo įrangos našumą, palyginti juos su normatyviniais ar etaloniniais, pagrįsti priemones, kurios padėtų sumažinti energijos nuostolius ir padidinti namo energetinį efektyvumą.

Tęsiama daugiabučių namų renovacija

Techninės Priežiūros Žurnalas

Techninės priežiūros žurnalas saugomas per visą pastato gyvavimo laikotarpį.

Stogo Renovacija

Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 12.4 punkte nurodyta, kad statinio paprastojo remonto tikslas - atnaujinti esamą statinį, jo nerekonstruojant ir kapitališkai neremontuojant, o 12.4 papunktyje detalizuota, kad į šią statybos rūšį patenka, be kita ko, stogo dangos ar apdailos keitimas.

Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta ir Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 3 priedo 4.1 papunktyje detalizuota, kad leidimas atlikti daugiabučio namo paprastąjį remontą privalomas atliekant ypatingojo ir neypatingojo daugiabučio namo remontą mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, - kai keičiama pastato išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti. Taigi galima daryti išvadą, kad jei nesikeičia pastato išvaizda, tai leidimas nereikalingas.

Taip, reikalingas ir projektas ir leidimas daugiabučio gyvenamojo namo stogo renovacijai. Statybos leidimas daugiabučio gyvenamojo namo stogo renovacijai yra reikalingas.

Žemiau esančioje lentelėje pateikiama informacija apie tai, kada reikalingas leidimas stogo renovacijai:

Civilinis kodeksas nustato, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Bendrojo naudojimo objektų valdytojas privalo paskirti techninį prižiūrėtoją, kuris vykdo daugiabučio namo techninę priežiūrą, vadovaudamasis Statybos techniniu reglamentu Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai.

Pagal Statybos reglamentą „Statinių konstrukcijos. Stogai“ „stogas yra viršutinė pastatą dengianti dalis, sauganti pastato vidų nuo atmosferos poveikio“. Statybos techninis reglamentas „Gyvenamieji pastatai“ nustato reikalavimus apsaugai nuo smurto, vandalizmo ir vagysčių. Jame nustatyta, kad „įėjimai į pastogę ir išėjimai ant stogo, į bendruosius kolektorius, technines patalpas arba techninius aukštus turi būti rakinami ir/ar naudojamos techninės priemonės, padedančios kontroliuoti įėjimus (išėjimus)“.

tags: #civilinis #kodeksas #statinio #technine #prieziura #daugiabutis