Studentų Gyvenimo Sąlygų Tyrimas: Svarba, Tikslai ir Metodologija

Šiame straipsnyje aptariami studentų gyvenimo sąlygų tyrimai, jų svarba ir tikslai. Studentų gyvenimo sąlygų tyrimai yra svarbūs siekiant suprasti ir gerinti studentų patirtis aukštojo mokslo įstaigose. Tyrimai atliekami siekiant įvertinti Lietuvos studentų socialinę, psichologinę ir ekonominę situaciją, palyginti šiuos duomenis su studentų situacija kitose ES šalyse narėse bei pateikti rekomendacijas Lietuvos švietimo politikos gerinimui.

Tarptautinis Studentų Gyvenimo Sąlygų Tyrimas (EUROSTUDENT)

Kviečiame dalyvauti tarptautiniame Studentų gyvenimo sąlygų tyrime (EUROSTUDENT), kuris šiuo metu vykdomas daugiau nei 30-yje Europos šalių. Tai yra TARPTAUTINIS Europos studentų tyrimas (EUROSTUDENT), atliekamas daugiau nei 30-yje Europos šalių, kurį koordinuoja LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir Lietuvos socialinių mokslų centras.

Tyrimo tikslas - įvertinti Lietuvos studentų socialinę, psichologinę ir ekonominę situaciją, palyginti šiuos duomenis su studentų situacija kitose ES šalyse narėse ir, remiantis tyrimo rezultatais, pateikti rekomendacijas ir iniciatyvas Lietuvos švietimo politikos gerinimui.

Sudalyvaukite tarptautiniame Studentų gyvenimo sąlygų tyrime (EUROSTUDENT) ir išsakykite nuomonę apie savo studentišką gyvenimą. Išsakykite nuomonę apie savo studentišką gyvenimą ir prisidėkite prie savo ir kitų studentų gyvenimo kokybės gerinimo - tai padės tavo šalies aukštosioms mokykloms, gerinti studentų socialines, ekonomines bei psichologines gyvenimo sąlygas.

Prašome pasidalinti savo nuomone apie gyvenimo ir studijų sąlygas, taip pat, kaip pandemija paveikė jus ir su kokiais sunkumais susiduriate studijuodami.

Tyrimo Svarba

Aukštųjų mokyklų studentai laikomi pažeidžiama grupe dėl rizikos veiksnių, susijusių su mažu fiziniu aktyvumu, kurį lemia sėdimas gyvenimo būdas ir antsvoris, susijęs su nesveika ir nesubalansuota mityba. Tyrimų duomenimis, jauni asmenys patiria didžiausią stresą. Tai lemia įvairūs socialiniai ir ekonominiai veiksniai, tokie kaip studijos, šeiminio gyvenimo pradžia, darbo paieškos ir pastangos įsitvirtinti visuomenėje.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, pakankamas fizinis aktyvumas mažina riziką susirgti neužkrečiamosiomis ligomis, turi teigiamą įtaką psichinei sveikatai, padeda įveikti stresą, emocinį nuovargį bei mažina depresijos atsiradimo riziką. Fizinis aktyvumas yra viena svarbiausių žmogaus fizinės, socialinės ir emocinės gerovės sąlygų.

Fizinio aktyvumo svarba studentų gyvenime

Straipsnyje nagrinėjama socialinių veiksnių įtaka studentų gyvensenai. Siekta nustatyti studentų gyvensenos ypatumus, socialinės gyvenamosios aplinkos pobūdį ir studentų fizinį aktyvumą, socialinių ekonominių veiksnių sąsajas su studentų gyvensena. Mūsų šalies akademinio jaunimo laisvalaikis, mokymosi ir gyvenimo sąlygos per pastaruosius 10-15 metų pasikeitė. Gali būti, kad keitėsi ir požiūris į savo sveikatą, nes socialiniai veiksniai (socialinis mikroklimatas ir makroklimatas, kultūrinė aplinka) turi įtakos požiūriui į kūno kultūrą kaip į vieną iš priemonių sveikatai stiprinti.

Tyrimo Metodologija

Mokslinės literatūros paieška vykdyta PubMed, Web of Science, Cochrane duomenų bazėse ir specializuotoje informacijos paieškos sistemoje Google Scholar. Duomenų apdorojimui taikytas aprašomosios kokybinės turinio analizės metodas. Į literatūros apžvalgą buvo įtrauktas 41 straipsnis.

Tyrimas atliktas naudojant sisteminę tyrimo ir duomenų analizės metodologiją, tinkamą visuomenės grupių ir įvairių socialinių procesų tyrimams. Atliktas longitudinis tyrimas, pasirenkant tokius asmens gyvenimo etapus, kai jaunas žmogus, esantis psichologinio brendimo būsenoje, renkasi savo gyvenimo kelią (t0_etapas, kai tyrimo dalyvis ruošėsi studijuoti aukštesnėje studijų pakopoje; t1_etapas, kai tyrimo dalyvis pasimokė naujoje vietoje 1-1,5 mėn.; t2_etapas, po vienerių metų). Tyrimas vyko 2011 m. rugpjūčio - 2012 m. Siekiant suprasti studentų požiūrius, buvo pasirinktos kelios tyrimo dalyvių grupės: iš Lietuvos į užsienį išvykstantys moksleiviai ir studentai, pasiliekantys Lietuvoje moksleiviai ir studentai ir į Lietuvą tęsti studijų iš užsienio sugrįžtantys studentai.

Iš viso tyrime dalyvavo 59 respondentai. Sistemiškai lygintas aplinkų poveikis studentų sprendimams visose tyrinėtose grupėse per tris minėtus laiko etapus. Naudoti giluminių ir struktūruotų interviu bei stebėjimo metodai, etnografiniai aprašymai. Analizuojant duomenis buvo išbandyta duomenų analizės metodologija naudojant matematinę prieigą. Duomenys buvo surinkti ir surūšiuoti taip, kad jie būtų tinkami ne tik etnografinei bei tradicinei sociologinei analizei, bet ir matematiniam modeliavimui.

Tyrimas atskleidė, kad besirenkantiems tolimesnes studijas moksleiviams ir studentams trūksta žinių apie realius tikrovės procesus, neišskiriant žinių apie visuomenės poreikius, perspektyvias veiklos sferas, o taip pat ir Lietuvos bei užsienio universitetų programas, kurios atitiktų šiuos poreikius. Gimnazistai pasirinkdami studijas pagrinde naudojasi tomis žiniomis, kuriomis dalijamasi bendraamžių visuomenėje.

Neatitikimai tarp tikrovės ir jos įsivaizdavimo labiausiai pastebimi, kai gimnazistai išvyksta studijuoti į užsienio universitetus ir akivaizdžiai susiduria su nauja aplinka. Procesus pakeisti galėtų padėti moksleiviams ir studentams laiku suteikiamos tikresnės žinios apie darbo rinkos poreikius, naujus mokslo pasiekimus ir galimybes, Lietuvos ir užsienio universitetų studijų programas bei kokybės supratimą, pragyvenimo galimybes ir kitais klausimais. Mokykloje būtų svarbu mokyti susirinkti reikalingas socialiniam gyvenimui žinias, taip pat - kaip jas panaudoti.

Tyrimas atskleidė, jog yra stereotipiškas požiūris į Lietuvos universiteto studijų programas, dėstytojus, studijų kokybę. Trūksta dialogo tarp gimnazijų ir universitetų, moksleivių, studentų ir dėstytojų, per menka šeimos bei mokyklos įtaka.

Tyrimo metu buvo pastebėta dalis išvykimo motyvų, kuriuos atskleidė ir kiti studentų migraciją tyrinėjantys autoriai. Lietuvos universitetuose trūksta praktikų, studijuoja nemotyvuoti studentai, užsienio universitetai pateikia dominančias studijų programas, išvykstantys siekia pažinti kitas kultūras, domina geresnės įsidarbinimo galimybės, svarbus užsienio universiteto prestižas, pastebėta ir tai, kad renkantis studijas tėvai turi tik patariamąjį balsą.

Ekonominis faktorius išvykstantiems studentams nėra pagrindinis, jis yra vidutiniškai svarbus. Tačiau šiame tyrime minėtos aktualijos aptartos sistemiškiau, išskiriant atskiroms respondentų grupėms skirtingus motyvus ir aktualius aplinkų poveikius.

Literatūros sąrašas

• Fizinis aktyvumas kaip vienas sveikatą lemiančių veiksnių. Pedagogika. 2012, 105, p. 86-93.
• Fizinio aktyvumo įtaka studento sveikatai.. Tiltas į ateitį. 2013, Nr. 1 (7), p. 11-16.
• Kūno kultūros pratybų veiksmingumas pirmakursių požiūriui į kūno kultūrą bei jų pedagoginiams gebėjimams. Pedagogika. 2003, 65, p. 215-223.
• LKKA skirtingose studijų kryptyse studijuojančių studentų sportavimo įpročių analizė. Sportinį darbingumą lemiantys veiksniai. 2011, Nr. 5, p. 191-198.
• LŽŪU ir LVA studenčių su sveikata susijęs fizinis pajėgumas. Kultūra - Ugdymas - Visuomenė. 2005, Nr. 1, p. 329-333.
• Pirmo kurso studentų fizinio aktyvumo motyvacijos kūno kultūros pratybose ypatumai lyties ir sveikatos svarbos aspektu. Sportinį darbingumą lemiantys veiksniai. 2014, Nr. 7, p. 145-153.
• Studenčių, būsimųjų mokytojų, fizinės saviugdos edukacinis skatinimas. Vilnius, 2000. 168 lap.
• Studentų socialinė integracija ir sveikata. Kultūra - Ugdymas - Visuomenė. 2005, Nr. 1, p. 326-328.
• Studentų sveikatos ugdymas Lietuvos aukštosiose mokyklose: galimybės ir problemos.. Studijos šiuolaikinėje visuomenėje. 2012, Nr. 3(1), p. 185-193.
• Vilniaus Gedimino technikos universiteto studentų požiūrio į kūno kultūros pamokas mokykloje tyrimas. Sporto mokslas. 2011, Nr. 1 (63), p. 44-49.
• Vilniaus Gedimino technikos universiteto studentų (vaikinų), įstojusių į pirmą kursą, fizinio išsivystymo ir parengtumo bei funkcinio pajėgumo kaitos 2002-2008 metais tyrimas. Sporto mokslas. 2010, Nr.

tags: #studentu #gyvenamosios #aplinkos #gyvenimo #salygu #vertinimas