Žydų istorija ir kultūra Zarasuose: nuo senų laikų iki šiandien

Žydai Lietuvoje yra senbuviai, autochtonai. Jau iki XIV a. čia būta žydų; manoma, tai buvo atklydę prekeiviai. XIV a. žydai LDK tvirtai įsikūrė. Amžiaus pabaigoje LDK buvo jau keletas bendruomenių, apie 6000 žydų. 1388 m. Vytautas Didysis suteikė Bresto žydams privilegiją, po to išplėstą kitoms bendruomenėms. 1495 m. Dabartinės Lietuvos teritorijoje žydai kūrėsi XVII - XVIII a.

Pirmą kartą žydai Zarasuose minimi 1669 m. 1669 m. inventoriuje Zarasai vadinami miesteliu, kuriame buvo 67 sklypai su 300 žmonių ir 38 valakais žemės. Buvo kalvė, žydo nuomojama karčiama, 5 gatvės: Turgaus, Utenos, Dvaro, Balčių, Dusetų. 1739 m. suremontuota vienintelė Zarasuose veikusi karčiama, buvo 91 sklypas, 38 daržai, 13 valakų su 17 šeimų (iš jų 1 - žydų). Beveik visos šeimos valdė po kelis sklypus, tačiau dauguma sklypų buvo neužstatyti. 1746 m. miestelyje buvo 36 sklypai (iš jų 16 tuščių), 20 šeimų (iš jų 1 - žydų). 1762 m. Zarasuose buvo 22 sklypai, 19 šeimų (iš jų 1 - žydų). Pirmą kartą paminėta špitolė. 1796 m.

XIX amžius: žydų bendruomenės augimas ir miesto plėtra

1823 m. surašyti 92 sklypai su 86 gyvenamaisiais namais ir 530 gyventojų: 28 - lietuvių, 8 - rusų, 50 - žydų šeimų. Buvo 2 karčiamos, keletas amatininkų, 26 krautuvėlės. Pirmą kartą minima Zarasų turgaus dviejų dalių aikštė, kurioje stovėjo sinagoga, špitolė (prieglaudos namai), pirtis, 30 krautuvėlių ir ant 12 stulpų pastatytas turgaus saikas. 1825 m. aplink turgaus aikštę stovėjo 16 (iš 19) žydų namų, buvo sinagoga (gr. 1834 m. miestelyje kilo gaisras žydo Berkos Icikovičiaus Šteimano arklidėje, iš jos išplito į miestelį, sudegė 27 gyvenamieji namai su ūkiniais pastatais bei visu turtu, 3 žydų maldos namai, Revelio (Talino) jėgėrių pulko ceihauzas (ginklų saugykla) ir kiti kariuomenės pastatai, atvykusių pirklių laikini prekybos kioskai, krautuvės, prekymečio metu pastatytos pašiūrės (balaganai) su 600.000 rb asignacijos vertės turtu.

Žydų skaičius dar daugiau išaugo po 1835 m., kuomet caras Nikolajus I-asis išleido įstatymą, kuriuo suteikė žydams geras sąlygas keltis į mažai apgyvendintas vietas. Žydai Zarasuose telkėsi centrinėje miesto dalyje. 1838 m. 1842 m. Zarasai faktiškai tapo apskrities centru. Pradėta statyti dabartinė Zarasų katalikų Šv. Mergelės Marijos ėmimo į dangų mūrinė bažnyčia (aut. Kauno gubernijos architektas Janovskis). Kilus gaisrui, sudegė 2 namai - J.Šapiros ir Š.Tufės. Patvirtintas prekybos pastato Turgaus aikštėje (dabart. Sėlių a.) projekta, kurio autorius F. 1845 m. Paminklo autorius - Piotras Šteinkelleris. 1857 m. Zarasuose jau gyveno 3469 žmonės, buvo 311 gyvenamųjų namų, alaus darykla, plytinė, 2 malūnai. Dirbo 30 amatininkų, 62 pirkliai.

1860 m. Zarasuose veikė vario lydykla. Sinagogos g. 1 pastatyta mūrinė sinagoga (vietoje medinės).1861 m. Zarasuose buvo 311 gyvenamųjų namų, 5520 gyventojų, iš jų 3263 - žydai. Amatai nebuvo išvystyti. 1866 m. miesto gyventojų skaičius išaugo iki 5457 (kartu su ten buvusia karine įgula - 615 žmonių), Mieste stovėjo 468 pastatai, iš jų 29 mūriniai. Buvo net 4 gydytojai: du valstybės tarnyboje ir 2 praktikuojantys privačiai. Be to, buvo 3 felčeriai ir viena pribuvėja, turėjusi padėti moterims gimdyti ne tik mieste, bet ir visoje apskrityje. Religiniu požiūriu gyventojų daugumą (59,7 %) sudarė žydai (3259 asmenys), 18 % katalikai (984 asmenys), tokia pat dalis - 18 % teko stačiatikiams (į jų tarpą įtraukti ir karinės įgulos nariai), dar apie 4 % miesto gyventojų sudarė sentikiai (216 žmonių), 10 liuteronų ir 4 totoriai.

1868 m. - statistikos duomenyse nurodoma, kad miestelis įkurtas 1837 m. lapkričio 4 d. (t.y. Novoaleksandrovsko vardu), užėmė 80 dešmtinių (arba apie 87, 36 ha) plotą, jame buvo 4719 gyventojai (2321 vyras, 2398 moterys), iš jų 4539 nuolatiniai, 180 laikinų. Dvarininkų luomui priklausė 158 žmonės (čia skaičiuojami vyrai, moterys ir vaikai), dvasininkų luomui priklausė 24, pirklių - 126, miestiečių - 4067, valstiečių - 178, daržininkų - 59, kareivių ir jų šeimų narių - 107. Pagal religijas buvo: stačiatikių - 90, sentikių - 222, katalikų - 1084, liuteronų - 10, žydų - 3302, Mahometo išpažinėjų - 4. Gyventojai dar buvo skirstomi ir taip: žemdirbių - 470, prekybininkų - 780, amatininkų - 231, užsiimančių kitkuo - 3238. Mieste buvo 391 gyvenamasis namas, 52 medinės ir 19 mūrinių krautuvių, 2 gamyklos, 2 turgavietės, 2 viešbučiai ir 6 užvažiavimo namai, 8 traktieriai, 2 vyninės, 5 karčiamos ir 18 smuklelių (raspivočnych). Mieste buvo teismas, dvarininkų globos įstaiga, policijos valdyba, apskrities iždinė, miesto dūma. 1882 m. kovo 2 d. Vilniaus miestietis Mejeris Kovneris Zarasuose įsteigė pirmąją spaustuvę. 1888 m. - apskrities (miesto) dviklasėje mokykloje mokėsi 72 berniukai, o parapijinėje vienaklasėje - 50 berniukų ir 39 mergaitės.

XX amžius: bendruomenės klestėjimas, Holokaustas ir atminimo išsaugojimas

1897 m. 1898 m. pastatyta Didžioji sinagoga. XX a. pr. žydai sudarė net 67 % visų Zarasų miesto gyventojų. 1901 m. buvo įkurta vienklasė žydų liaudies mokykla, kuri pakeitė iki tol buvusią privačią mokyklą. 1906 m. buvo 7037 gyventojų. Miesto triklasėje mokykloje mokėsi 92 vaikai, kurių didžioji dalis buvo lietuviai ir baltarusiai. Mieste apsigyvena dr. D.Bukontas. Cerkvinėje-parapijinėje mokykloje mokėsi 18 stačiatikių, 26 sentikiai ir 4 katalikai. Žydų liaudies mokykloje mokėsi 70 berniukų ir 70 mergaičių. Mieste dar veikė 12 privačių chederų žydų vaikams. Miesto žydai įsteigė savo labdaringą ,,Paramos vargšams ligoniams žydams draugiją”, kuri teikė paramą vaistais, medicinine globa bei gydytojų priežiūra nepasiturintiems žydams. Šiais metais buvo didžiausia bendruomenė - 4552 žydai (67 %), 1939 m.

Prieš Pirmąjį pasaulinį karą beveik visi žydai pasitraukė iš Zarasų. Jam pasibaigus, sugrįžo, bet nukentėjo dėl 1919 m. siautusios dėmėtosios šiltinės epidemijos. Zarasų gyventojai 1826 metais: 88 sodybos. 1935 m. Komercijos mokykla pertvarkyta į gimnaziją. Zarasuose 1940 m. liepos 1 d. gyveno 1100 žydų (24,4 % iš visų 4500 gyventojų). Pirmieji žudymai prasidėjo 1941 m. liepos mėn. (Zarasų bažnyčios šventoriuje, Magučių miške ir kt.). Smalvų dvare buvo įrengtas žydų getas (apie 500 šeimų). Zarasų rajone, Krakynės miške, 1941 m. rugpjūčio 26-ąją pagal SS pulkininko Karlo Jegerio raporto duomenis sušaudyti 2569 žmonės: 767 vyrai, 1113 moterų ir 687 vaikai.

Zarasuose tuo laikotarpiu žydų tautybės žmonių gyveno nedaug: 1979 m. - 23 gyventojai, 1989 m. - 14. Pagrindinės priežastys: Holokaustas karo metais (beveik visus Zarasų žydus sunaikino vokiečiai 1941 m. Zarasuose yra buvę nemažai žydų nekilnojamojo turto. Kai kas dar išlikę. Sinagoga Zarasuose (Sinagogos g. 1).), sinagoga (ar šarvojimo salė) Zarasuose (Bajorų g. 14/9). Yra 1916 m. sinagogos nuotrauka (ž. nuotr. galerijoje). Zarasų sinagogos projektas. KAA. F.I-49, ap. 1, b. 19045, I. Lithuania Catalogue. metrų nuo sinagogos. nežinomi. Zarasų m. Adresas:E. sinagoga (Sinagogos g. 3),Švč. Ėmimo į dangų bažnyčia (Bažnyčios g. Visų šventųjų cerkvė (Kauno g.

Žydų indėlis į Zarasų kultūrą ir ekonomiką tarpukariu

Nepriklausomybės metais veikė 2 žydų mokyklos. Žydų mokyklos mokiniai apie 1930 m. (ž.nuotr. galerijoje), Žydų mokyklos mokiniai apie 1937 m. (ž. nuotr. Tarpukariu žydai vaidino ypač svarbų vaidmenį miesto kultūriniame ir ekonominiame gyvenime: veikė Šeino lentpjūvė. Jos darbininkai 1930 m. (ž. nuotr. galerijoje). Gronskio viešbutis 1936 m., Vinklerio vaistinė 1928 m. (ž. nuotr. Trauba buvo išrinktas miesto burmistro padėjėju; Moisiejus Botvinikas įkūrė ir vadovavo žydų karių, dalyvavusių Lietuvos Nepriklausomybės atvadavime sąjungos skyriui, atidarė fotoateljė (M. Botviniko fotoateljė 1929 m. (ž. nuotr. Uteniškių tarpe garsus buvo taikos teisėjas Rachmilis Bermanas, kuris dirbo Basanavičiaus g. 35. įsikūrusiame teisme ir žmonių buvo vadinamas ,,ponu teisėju". (78) Teisėjas gyveno Ežero g. ir turėjo net 6 dukras. (79) Jauniausioji ilgakasė juodaplaukė Riva 1937 m. buvo išrinkta Lietuvos gražuole - apie tai žinojo visa Lietuva. 1935 m. R. Bermanas Teisingumo ministerijos įsakymu pakeistas kitu teisėju (Pr. Zabielskiu) ir ima užsiiminėti advokatūra.

Litvakų tradicijos ir papročiai

Lietuvos žydai priklauso aškenazams, t.y. Vakarų, Centrinės ir Rytų Europos žydams. Aškenazų religinė praktika šiek tiek skiriasi nuo Ispanijos, Pietų Prancūzijos ir Balkanų žydų, kurie vadinami sefardais, papročių bei ritualų. Bet kadangi žydų religinės tradicijos pagrindas yra Tora (Mozės penkiaknygė) bei Talmudas (žydų religinių įstatymų kodeksas, sukurtas mūsų eros 3 - 5 a.), tai aškenazų ir sefardų skirtumai mažiau reikšmingi, nei jų panašumai. Tarp aškenazų Lietuvos žydai visada pasižymėjo ypč griežtu religinės tradicijos laikymusi, intelektualiu racionalumu bei ypatingu mokslingumu. Kitas paplitęs litvakų pavadinimas - mitnagedai arba, išvertus iš ivrito, "nesutinką". Šį pavadinimą litvakai gavo 18 a., kai Ukrainoje ir Baltarusijoje paplito artimas misticizmui chasidizmo sąjūdis, kuriam mitnagedai priešinosi, todėl Lietuvoje šis sąjūdis turėjo nedaug pasekėjų. Litvakais laikomi visos buvusios LDK žydai.

Žydai studijuoja Talmudą viename Vilniaus kloizų (religinių studijų namai) Uosto (Portovaja) gatvėje. Sugriovus Antrąją Šventyklą (mūsų eros 70 m.) žydų viešos maldos vieta tapo sinagoga. Pats sinagogos pastatas nėra šventas, kadangi Dievo namais buvo laikoma tik Šventykla; pagal žydų religinius įsitikinimus jos negalima atstatyti mūsų laikais, ji tebus atkurta ateityje, kai ateis mesijas. Žodis "sinagoga" - graikų kilmės. Hebrajų kalba ji vadinama beit kneset, tai reiškia "susirinkimų namai". Sinagogos liturgijos bei individualiosios maldos pagrindas yra malda "Šema Jisrael" - "Klausyk, žydų tauta", skelbianti svarbiausią judaizmo principą - monoteizmą. Maldą sinagogoje paprastai veda kantorius (hebrajų k.chazan). Lietuvoje buvo daug įžymių kantorių - Vilner Balabesl (J. D. Strašunskis), G. Sirota, M. Aleksandravičius ir kt.

Tora ir kašrutas: žydų religinio gyvenimo pagrindai

Tora (hebr. תורה = Torah, Mozės Penkiaknygė) - pagrindinis judėjų religinis/teisinis traktatas, kurio autoriumi krikščionys ir žydai tradiciškai laiko Mozę. Tora susideda iš penkių knygų. Krikščioniškoje tradicijoje joms prigijusius pavadinimus sukūrė Senojo Testamento klasikinio vertimo į graikų kalbą, žinomo kaip Septuaginta, autoriai. Hebrajiškai Toros knygos vadinamos pirmaisiais jų prasminiais žodžiais - Pradžios (hebr. בראשית berešit - „pradžioje“: pradžioje Dievas sukūrė dangų ir žemę), Išėjimo (hebr. שמות šmot - „vardai“: štai vardai Izraelio sūnų ir t. t.), Kunigų (hebr. ויקרא vaikra - „ir jis pašaukė“: VIEŠPATS pasišaukė Mozę ir t. t.), Skaičių (hebr. במדבר bemidbar - „dykumoje“: antrųjų metų po išėjimo iš Egipto žemės antro mėnesio pirmą dieną VIEŠPATS kalbėjo Mozei Susitikimo Palapinėje, Sinajaus dykumoje ir t. t. Ši ilga frazė - tik lietuviško vertimo ypatumas.), Pakartoto Įstatymo (hebr. Žodis „Torah“ dažnai verčiamas kaip „Įstatymas“, nors tikslesnis vertimas - „Mokymas“. Pagal judaizmo tradiciją Toros yra dvi - rašytinė ir sakytinė. Pastaroji buvusi perduodama iš lūpų į lūpas, kol apie 200 m. rabinas Judah haNasi ėmėsi ją užrašinėti. Ši iniciatyva apie VI a.

Žydų taisyklingą maitinimąsi reglamentuoja kašrutas, t.y. maisto produktų pasirinkimo bei valgių gaminimo sąvadas, taip pat valgymo ritualas. Žodis „košerinis“ verčiamas kaip „tinkamas“, „teisingas“, jį galima taikyti bet kam - maistui, daiktui, netgi žmogui. Vadovaujantis kašrutu, besąlygiškas pirmumas teikiamas augalinės kilmės maistui. Mėsiškiems patiekalams gaminti pagal kašruto nuostatas tinka tiktai jautienos, avienos, paukštienos taukai, margarinas arba augalų aliejus. Draudžiama vartoti maistui kiaulieną, plėšrūnų bei paukščių giesmininkų mėsą. Kiaulienos paprastai nevalgo karštų šalių gyventojai - arabai, žydai, netgi armėnai, nors yra krikščionys. Tam, kad mėsa taptų tinkama valgyti, ji pirma išmirkoma, pasūdoma, vėliau perplaunama. Šių veiksmų ritualinį būtinumą lėmė higieniniai tikslai.

Žydų virtuvėje vartojama daug gyvūnų baltymų: žuvies, mėsos, kiaušinių, naminių paukščių, veršienos, didelis kiekis gyvūnų riebalų: sviesto, žąsies ir vištos taukų. O prie jų derinami lengvai įsisavinami angliavandeniai - cukrus, medus, įvairūs gaminiai iš kvietinių miltų. Žydų virtuvei būdinga ir tai, kad žuvis ir mėsa dažniausiai verdama arba troškinama, retai - kepama. Žydų virtuvėje daug originalių patiekalų, netikėtų derinių: mėsa, troškinta su vaisiais, pasaldintos bulvės arba ridikas, virtas meduje, cukrintos morkos. Pagal taisykles pietūs turi prasidėti nuo žuvies arba silkės, po to - sriuba, paprastai mėsiška, vėliau mėsa, kartais ir su garnyru. Ir galiausiai - arbata su saldumynais.

Medus - žydų virtuvės saldumynų skyriaus „viršininkas“. Jis naudojamas gaminant visus saldumynus, su juo ruošiami netgi pagrindiniai patiekalai (troškinamos morkos, ruošiami ridikai ir pan.). Teiglech ir Farfel - patys populiariausi saldumynai. Tai meduje išvirta tešla, kuri laikoma vienu populiariausių saldumynų ir malti macai su riešutais meduje. Juos gaminant reikia užvirti cukrų su medumi, po truputį dėti maltus macus ir riešutus, virti, kol sutirštės, dažnai pamaišant, iškloti į didelę skardą 1,5-2 cm sluoksniu, atšaldyti ir supjaustyti. Imberlech ruošiamas iš morkų, cukraus, apelsino žievelių, jį tai pat gamina ir iš macų. Iš gėrimų žydų virtuvėje populiarūs antpilai, kurie gaminami iš braškių, vyšnių, aviečių, juodųjų ir raudonųjų serbentų, slyvų, šermukšnių. Šventinio gėrimo reputaciją yra pelnęs midus, gaminamas iš apynių, medaus, mielių, cukraus ir vandens. Macas (Matca, Matzoh, Matzah, hebr. מַצָּה) - velykinis judėjų paplotėlis. Macai kepami iš nekildintos tešlos.

Žymūs Zarasų žydai

Laisvės al. 1854 metais Zarasuose (tuometiniame Novoaleksandrovske) gimė garsus dailininkas ir pedagogas Yjeguda Penas ( žr. nuotr. Berelis Josmanas apie 1934 metus ( žr. nuotr. Moisiejus Botvinikas (1901-1984) - Lietuvos kariuomenės savanoris, fotografas, profesionalios Zarasų fotografijos pradininkas (žr. nuotr. Moisiejus Botvinikas Rešiotų lageryje 1946 metas (žr. nuotr.

Šiuolaikinės iniciatyvos: žydų kultūros paveldo išsaugojimas Zarasuose

Pastaruoju metu Zarasuose daugiau dėmesio skiriama žydų kultūrai atskleisti, paveldui išsaugoti. Zarasų krašto muziejus įvykdė projektą ,,Žydų istorija ir kultūra Lietuvos tūkstantmečio kontekste“ (2009 m.). 2009 m. Muziejus, dalyvaudamas Europos Tarybos programoje ,,Žydų kultūros paveldo kelias Lietuvoje“ parengė projektą ,,Žydų istorija ir kultūra Lietuvos tūkstantmečio kontekste“, kuriam dalinį finansavimą suteikė Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos. Rugsėjo 6 d. Muziejuje įvyko seminaras „Žydų istorija ir kultūra Lietuvos tūkstantmečio kontekste“. Skaityti pranešimai apie žydų religiją, gyvenseną, šventes, tradicijas, maisto gaminimą. Pristatyta fotografijų paroda, pasakojanti apie Zarasų krašte gyvenusių žydų gyvenimą. Pristatyta paroda „Senoji Lietuvos žydų periodinė spauda“ (rengėjai - Kultūros paveldo departamentas). Įvyko Vilniaus klezmerių koncertas ir video filmo „Susitikimai“ pristatymas su kviestiniu svečiu Dmitrij Sklepovič (JAV, klarnetas). Vadovas Arkadijus Gotesmanas. Įvykdytas projektas ,,Žydų kultūros kelias (vaizduojamieji menai): Yjeguda Penas ir jo garsūs mokiniai“ (2013 m.). Projekto biudžetas - 40 tūkst. Lt. (Kultūros ministerija). Įgyvendinimo vieta(-os): Zarasai (Lietuva) - V.

Gyventojų skaičiaus dinamika Zarasuose

tags: #cia #ne #butas #cia #faktiskai #muziejus