Kaimo turizmo sodybos Lietuvoje - puikus pasirinkimas norintiems pabėgti nuo miesto šurmulio ir pasimėgauti gamtos ramybe. Viena tokių vietų yra sodyba "Sena Giria", įsikūrusi gamtos apsuptyje. Šiame straipsnyje apžvelgsime, ką siūlo ši sodyba, kokie atsiliepimai apie ją sklando ir ką galima pamatyti aplinkiniuose regionuose.
Sodyba "Giria": Ramybė Gamtoje
Sodyba „Giria“ įsikūrusi ramioje vietoje, apsupta miškų ir žalumos, kur gamtos ramybė susilieja su komfortu. Sodybos nuoma gamtoje leidžia pabėgti nuo miesto triukšmo ir mėgautis tyla, paukščių čiulbėjimu bei grynu oru. Tai puiki vieta asmeninėms šventėms, poilsiui, stovykloms.
Šalia esančios sodybos taip pat siūlo įvairias paslaugas: pavyzdžiui, Brolių Menė, sodyba Neveronyse, esanti šalia Kauno, siūlo banketinės salės nuomą vestuvių šventei, krikštynoms, jubiliejų šventimui. Taip pat galima išsinuomoti patalpas šventei su nakvyne, pirtį mergvakariams ar bernvakariams švęsti.
Skulptūrų Parkas "Margio Giria"
Sriauptų kaime, netoli Lenkimų poilsiavietės ir Simono Daukanto klėtelės, kadaise tankiu ąžuolynu apaugusioje žemėje, gimė ypatingas kultūrinis objektas - skulptūrų parkas „Margio giria“. 1990-aisiais atgavus nepriklausomybę senoji protėvių žemė sugrįžo tikriesiems jos paveldėtojams. Būtent iš šios gilios pagarbos žemei gimė idėja ją paversti kūrybos ir pasakų erdve.
2013 m., pasinaudojus projektinėmis lėšomis, įvyko tarptautinis skulptūrų pleneras, subūręs menininkus iš Estijos, Kaliningrado ir Lietuvos. Plenero metu parke iškilo 16 akmeninių skulptūrų, vaizduojančių personažus ir motyvus iš įvairių tautų pasakų. Rodos, šaltas, amžinas akmuo čia įgavo formą ir emociją - virto pasakojimu. Parko įgyvendinimo viziją padėjo realizuoti menininkas V. Poška, kurio kūrybinis indėlis buvo itin reikšmingas. Ši vieta tapo ne tik meno erdve, bet ir poilsio oaze - įrengta poilsiavietė kviečia stabtelėti, pasėdėti tarp ąžuolų, pajusti gamtos ritmą, pasinerti į pasakų pasaulį ir pasiklausyti...
Kelionė Po Baltų Istoriją
Senasis baltų pasaulis - paslaptimis apgaubta istorija, kurios atkurti tiksliai šiandien neįmanoma. Apie tikėjimus ir papročius žinome iš kaimyninių šalių kronikų, pasakojimų ir liaudies kūrybos: dainų, sakmių, padavimų. Leiskitės į įspūdingą kelionę, vedančią nuo žiemgalių iki jotvingių žemių. Pajauskite šimtametę žemės dvasią, įsiklausykite į vėjų šnarėjimą miškuose ir legendų kupinus piliakalnius, prisilieskite prie papročių, mūsų kraštuose gyvų ligi šiol.
Kelionės Maršrutas
Kelionę kviečiame pradėti trijų baltų genčių - žiemgalių, žemaičių ir aukštaičių - teritorijų sankirtoje esančiame Šiaulių mieste. Apsilankykite Baltų kultūros pažinimo centre „Baltų kelias“, kur modernios technologijos atveria duris į senąjį baltų pasaulį. Skaičiuoti laiko leiskitės į Saulės laikrodžio aikštę, joje įprasminta Šiaulių žemėse įvykusio Saulės mūšio data, miesto pavadinimo kilmė ir pirmasis vardo paminėjimas. Ši vieta primena, kad baltams Saulė buvo gyvybės nešėja, todėl sustokite, įkvėpkite ir pajuskite dienos tėkmę taip, kaip ją matė protėviai. Šiaulių istorijos muziejuje senovės šešėliai atgyja archeologinėse ekspozicijose. Čia didelis dėmesys skiriamas Šiaulių žemei iki XV a., žiemgaliams ir žemaičiams, šių dviejų baltų genčių materialinės kultūros panašumams ir skirtumams.
Derlingose aukštumose tarp Dubysos, Jūros ir Ventos upių kūrėsi žemaičių gentis, o ant Bubių piliakalnio XIII a. stovėjusi viena iš stipriausių pilių buvo itin svarbi kovojant su priešais. Kuo senesnio laikotarpio radiniai tyrinėjami, tuo daugiau klausimų, diskusijų ir interpretacijų. Taip yra ir su lazdomis - manoma, kad jos buvo naudojamos kaip kovos priemonė ar viena iš krivūlės atmainų. Nors laikai pasikeitė, bet Mečislovo Ežerskio Lazdų muziejuje dar vis gyva lazdų drožybos magija.
Po dvaro paslapčių laukia gynybiniai bastionai - Kubilių piliakalnis, žinomas kaip Birutės kalnas, ir netoliese esantis Pagryžuvio piliakalnis. Toliau kelionė veda į Tytuvėnų regioninio parko lankytojų centrą, kur gamtos garsai ir paukščių balsai susilieja su žinių kupina ekspozicija.
Lygumose prie Nemuno, Nevėžio ir Neries upių kūrėsi aukštaičiai. Jų kraštas nuo seno garsėjo prekyba ir amatais, piliakalniai buvo įrengiami aukštuose upių krantuose. Nemuno pakrantėje lyg didžiulis laiko sargas stūkso Veliuonos piliakalnių kompleksas. Pirmasis Veliuonos piliakalnis dar vadinamas Gedimino kapu. Šiose vietose, manoma, žuvo Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas. Antrasis piliakalnis vadinamas Pilaitėmis, o kiek toliau į šiaurę esantis Antkalnės piliakalnis. Piliakalniai - tai nebylūs mūsų istorijos liudytojai, kurie atgyja tik pasakojimuose ir keliautojų vaizduotėje, todėl siūlome pailsinti mintis ir apsilankyti Etnografinėje suvalkiečio sodyboje.
Pratęsti pažintį su Užnemunės istorija ir atrasti jotvingių pasaulį siūlome Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centre-muziejuje. Ši įstaiga, dar vadinama Paežerių dvaru, garsėja kultūrinių renginių gausa, edukacinių programų įvairove, tarp kurių yra su kulinariniu paveldu susijusių, tad tai puiki vieta suderinti pažinimą ir pietus. Norintiems alternatyvos siūlome iš anksto susitarus apsilankyti senųjų amatų centre „Virbalio vartai“.
Kunigiškių (Pajevonio) piliakalnis - vienas didesnių baltų piliakalnių, o archeologinių tyrinėjimų metu aptiktos Romos monetos, keramikos ir kitų dirbinių likučiai liudija apie tai, kad čia buvo gyventa jau pirmaisiais mūsų eros metais. Padavimai pasakoja, kad senovėje Kunigiškių piliakalnis turėjo požeminį susisiekimą su Pajevonio miestelyje esančiu Žinyčios kalnu, kur dabar stovi bažnyčia. Piliakalniai ugdė Jono Basanavičiaus tautinę savimonę, tad aplankykite patriarcho gimtinę ir šalia ošiantį, 40 ha plotą užimantį Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyną.
Pasakojamoji kultūra turi senas tradicijas. Vieni tai vadina legendomis, kiti nebūtomis istorijomis, tačiau dažnai pasakojimuose apie piliakalnius minimos senovėje vykusios kovos. Apie Piliakalnių Piliakalnyje vykusius mūšius yra sukurta viena gražiausių legendų, kuri pasakoja apie Margirio žūtį.
Lenkijoje, greta sienos su Lietuva, ant moreninės kalvos iškilęs Eglinės piliakalnis (Góra zamkowa Jegliniec), kur galingi pylimai ir galimi vartai vis dar primena karingų genčių budrumą. Daugiau apie čia gyvenusius žmones sužinosite apsilankę Suvalkų krašto muziejuje (Muzeum Okręgowe w Suwałkach). Šiurpilio Pilies kalnas (Góra Zamkowa w Szurpiłach), apsuptas keturių ežerų tylos, vis dar saugo jotvingių didiko Šiurpos legendą ir XIII a.
Toliau kviečiame vykti ten, kur susijungia gamtos didybė ir žmogaus kūrinys - prie Stančikų tiltų ir tako „Prie imperatoriaus akmens“ (Mosty w Stańczykach i ścieżka „Do cesarskiego kamienia”). Geležinkelio tiltai, iškilę XX a. Geldapėje, vieninteliame kurorte Varmijos-Mozūrijos vaivadijoje taip pat atrasite įspūdingą žmogaus kūrinį, įprasminantį gamtos ir architektūros dialogą - Mozūrijos druskos garinimo bokštus (Tężnie w Gołdapi).
Gražioji kalva (Piękna Góra prie Geldapės) išsiskiria nuostabia panorama į Geldapę, Mazury Garbate, aplinkinius ežerus, Rominckos girios kraštovaizdžio parką, kur šimtmečiais stūksojo jotvingių piliakalniai. Šiandien kalnas suderina senąsias sakralias aukštumas ir šiuolaikines pramogas - nuo apeiginės ramybės iki žiemos pramogų šurmulio.
Toliau maršrutas sukasi pietų ir pietryčių kryptimi, kur gana kalvotas reljefas nebuvo palankus žemės ūkiui. Visa tai leido išsaugoti natūralius lapuočių miškus, o Borecko giria (Puszcza Borecka) yra didžiausias Elko ežeryno miško kompleksas. Kaime Stare Juchy stūkso paslaptingasis Aukojimo akmuo (Kamień w Starych Juchach) - milžiniškas riedulys, menantis jotvingių apeigas ir senųjų dievų garbinimą. Jo galinga forma ir legendomis apipinta aura iki šiol skleidžia sakralinę jėgą, kviečiančią prisiliesti prie baltų pasaulėjautos šaknų.
Kelionę kviečiame užbaigti Elko istorijos muziejuje (Muzeum Historyczne w Ełku), kuris įsikūręs senajame siaurojo geležinkelio stoties pastate, ir kviečia į kelionę per Mozūrijos praeitį - nuo pirmykščių baltų bendruomenių iki šiandienos.
Lankytinų vietų sąrašas
Štai keletas lankytinų vietų, kurias galite aplankyti keliaudami po baltų žemes:
- Baltų kultūros pažinimo centras „Baltų kelias“
- Saulės laikrodžio aikštė Šiauliuose
- Šiaulių istorijos muziejus
- Mečislovo Ežerskio Lazdų muziejus
- Kubilių piliakalnis (Birutės kalnas)
- Pagryžuvio piliakalnis
- Tytuvėnų regioninio parko lankytojų centras
- Veliuonos piliakalnių kompleksas
- Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centras-muziejus (Paežerių dvaras)
- Senųjų amatų centras „Virbalio vartai“
- Kunigiškių (Pajevonio) piliakalnis
- Jono Basanavičiaus gimtinė ir Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolynas
- Eglinės piliakalnis (Góra zamkowa Jegliniec) Lenkijoje
- Suvalkų krašto muziejus (Muzeum Okręgowe w Suwałkach)
- Šiurpilio Pilies kalnas (Góra Zamkowa w Szurpiłach)
- Stančikų tiltai (Mosty w Stańczykach)
- Mozūrijos druskos garinimo bokštai (Tężnie w Gołdapi)
- Aukojimo akmuo (Kamień w Starych Juchach)
- Elko istorijos muziejus (Muzeum Historyczne w Ełku)
Tikimės, kad ši apžvalga padės jums geriau susipažinti su sodyba "Sena Giria" ir aplinkiniais įdomiais objektais. Gero poilsio ir įspūdingų kelionių!