Ką reiškia „būti savimi“ yra vienas iš dažniausiai keliamų klausimų psichologijoje ir saviugdos pasaulyje. Žmonės dažnai svarsto, kaip būti tikrais savimi, neišduodant savo prigimties, tuo pačiu metu laikantis visuotinai priimtų moralinių ir etikos normų. Kaip atrasti pusiausvyrą tarp savo vidinių troškimų ir išorės reikalavimų?
Žmogaus Prigimties Daugiapusis Pobūdis
Žmogaus prigimtis yra daugiapusė:
- Gyvuliška prigimtis - tai instinktyvioji mūsų dalis, kuri padeda mums išgyventi. Ši prigimtis apima bazinius poreikius, tokius kaip maistas, miegas, saugumas. Gyvuliškos prigimties supratimas gali padėti mums geriau suprasti savo kūno signalus ir poreikius.
- Žmogiškoji prigimtis - tai mūsų socialinė prigimtis, kuri leidžia mums bendrauti, kurti bendruomenes, išreikšti emocijas ir suprasti kitus žmones. Ši prigimtis skatina mus siekti pilnaverčio gyvenimo, bendradarbiauti ir prisidėti prie visuomenės gerovės.
- Dieviškoji prigimtis - tai aukštesnioji mūsų dalis, kuri siekia egzistencinių tikslų, tokių kaip dvasingumas, moralė ir savęs tobulinimas. Ši prigimtis pasireiškia tada, kai siekiame tapti geresniais žmonėmis ir prisidėti prie pasaulio gerovės.
Pusiausvyra Tarp Prigimties ir Visuomenės
Gyventi pagal savo prigimtį nereiškia, kad turime nepaisyti visuomenės taisyklių ir vertybių. Priešingai, tikras savęs išreiškimas turi būti suderintas su pagarba kitų žmonių teisėms ir laisvėms. Būti savimi reiškia suderinti savo prigimtį su visuomenės taisyklėmis ir vertybėmis. Tai reikalauja savirefleksijos, empatijos ir atsakomybės už savo veiksmus.
Svarbūs Aspektai:
- Savirefleksija - nuolat analizuokite savo veiksmus ir jausmus, siekdami suprasti, ar jie atitinka Jūsų vertybes ir moralinius principus. Tai padeda išvengti veiksmų, kurie galėtų pakenkti kitiems ar prieštarauti Jūsų pačių įsitikinimams.
- Empatija - gebėjimas įsijausti į kitų žmonių jausmus ir poreikius. Empatija padeda mums suprasti, kaip mūsų veiksmai veikia kitus ir leidžia pasirinkti tokius elgesio būdus, kurie yra naudingi ne tik mums, bet ir aplinkiniams.
- Atsakomybė - prisiimkite atsakomybę už savo veiksmus ir jų pasekmes. Tai reiškia, kad turime būti pasirengę pripažinti savo klaidas ir stengtis jas taisyti, o ne kaltinti kitus ar aplinkybes.
Patarimai ir metodai, didinantys pasitikėjimą savimi.
Būti savimi kaip žmogumi reiškia prisiimti atsakomybę už savo žmogiškąją prigimtį. Tai apima ne tik savęs pažinimą ir priėmimą, bet ir pagarbią sąveiką su kitais žmonėmis. Tikras savęs išreiškimas yra ne tik gyvenimas pagal savo prigimtį, bet ir pagarbi sąveika su kitais žmonėmis.
Pavyzdžiui, šuniukas, gyvendamas pagal savo gyvulišką prigimtį, gali žaisti, miegoti, valgyti ir rūpintis savo poreikiais, tačiau jo elgesys yra ribojamas aplinkos ir šeimininko nustatytų taisyklių. Panašiai ir žmogus, gyvendamas pagal savo instinktus, susiduria su visuomenės nustatytomis ribomis.
Žema Savivertė ir Jos Pasekmės
Žemos savivertės pasekmės yra rimtesnės nei galvoji. Tyrimai rodo, kad žmonės su žema saviverte turi dvigubai didesnę tikimybę patirti nerimą ir šešis kartus didesnę tikimybę susirgti depresija! Nepasitikėjimas savimi taip pat padidina mūsų pažeidžiamumą manipuliacijoms.
Daug žmonių su žema saviverte tai gerai slepia. Tyrimai rodo, kad 85 % žmonių visame pasaulyje kovoja su žema saviverte. Mūsų pasitikėjimą savimi formuoja tiek mūsų asmenybė, tiek aplinka - auklėjimas, visuomenė, neigiamos patirtys.
Savivertės Testas
Atlik šį trumpą testą, kad sužinotum ar žema savivertė trukdo tau judėti į priekį.
Pasitikėjimo savimi testas: nuoširdžiai atsakykite TAIP arba NE
- Dažnai noriu pasakyti savo nuomonę, bet tyliu, nes bijau apsikvailinti.
- Man sunku priimti komplimentus. Vietoj to, kad pasakyčiau ačiū, sumažinu komplimento reikšmę - šitie seni marškiniai? Aš juos turiu jau metus.
- Kai esu tarp žmonių, jaučiu, kad jie mane stebi ir vertina.
- Jei kas nors greitai neatsako į mano žinutę, pradėdu nerimauti, kad padariau kažką blogai.
- Aš mieliau suvalgysiu ne tai, ką užsisakiau restorane, nei sugrąžinsiu maistą padavėjui.
- Dažnai pavydžiu kitiems patrauklumo, sėkmės ar talento.
- Jei žmonės šnabžda grupėje, manau, kad jie kalba apie mane.
- Prieš susirinkimą ar pristatymą aš mintyse kartoju, kaip suklysiu.
- Kai pasiekiu tikslą, sumenkinu jį, nes nenoriu atrodyti arogantiškas.
- Nuolat atsiprašinėju - net už smulkmenas.
Kuo daugiau TAIP atsakymų, tuo silpnesnis jūsų pasitikėjimas savimi.
9 Praktiniai Žingsniai, Kurie Padės Pasitikėti Savimi
Sveika savivertė reiškia ramesnį ir pilnavertiškesnį gyvenimą, taip pat sveikesnius santykius. Šiuos 9 žingsnius rekomenduoja psichoterapeutai.
- Priimkite faktą, kad tobulumas neegzistuoja. Vietoj to, susikoncentruokite į tai, kad patiktumėte sau.
- Pripažinkite savo vertę. Jūsų vertė nėra kažkas, ką reikia užsitarnauti. Jūs ją jau turite - vien dėl to, kad egzistuojate.
- Praktikuokite meilę sau. Meilė sau nėra apie tobulumą, tai apie gebėjimą pamilti net ir savo trūkumus.
- Supraskite, kad niekam nerūpi tiek, kiek jums atrodo. Žmonės yra pernelyg užsiėmę savo problemomis, kad analizuotų kiekvieną jūsų žodį.
- Apsupkite save pozityviais dalykais. Žiūrėkite turinį, kuris skatina jus gerai jaustis.
- Padarykite dalykų, kurie jums patinka savyje, sąrašą. Svarbu sutelkti dėmesį į savo laimėjimus, o ne į nesėkmes.
- Kai kitą kartą gausite komplimentą, priimkite jį. Tiesiog pabandykite nusišypsoti ir pasakyti ačiū. Be „bet“ ir be savikritikos.
- Išeikite iš savo komforto zonos - po vieną mažą žingsnį. Nusistatykite mažus tikslus, kurie išves jus už komforto zonos ribų.
- Priimkite, kad progresas nėra linijinis. Priimkite ir blogas dienas. Pasitikėjimo savimi kūrimas yra procesas.
Kaip Sudaryti Įspūdį, Kad Pasitikite Savimi?
- Išmokite pasijuokti iš savęs.
- Susitikite akis į akį su atstūmimu.
- Dirbkite su laikysena ir kūno kalba.
- Neatsiprašinėkite už kiekvieną smulkmeną.
- Kovokite su noru nuolat ką nors taisytis.
- Nesistenkite įtikti bet kokia kaina.
- Bandykite išlikti ramūs net ir neaiškiose situacijose.
- Nelaukite tobulo momento.
Atjauta Sau
Mokslininkė dr. Kristin Neff kaip atsvarą vidiniam kritikui siūlo atjautos sau metodą. Tai gebėjimas mylėti save ir su savimi palaikyti šiltą santykį, net kai užklumpa įvairios gyvenimo negandos, jaučiamasi nevykusiu ir klystančiu.
Atjauta sau susideda iš trijų komponentų: geranoriškumo sau, bendražmogiškumo ir sąmoningumo (angl. mindfulness). Geranoriškumas sau apibūdina gebėjimą švelniai, šiltai reaguoti į save kenčiant bei palaikant santykį su savo paties trūkumais ir ribotumais, užuot neigus negatyvius gyvenimo aspektus ar skriaudus savikritika.
Zessin su kolegomis išnagrinėjo 79 tyrimus, kuriuose dalyvavo per 16 tūkst. žmonių, ir atrado tvirtas atjautos sau sąsajas su psichologine gerove. Ir, atvirkščiai, P. Muris atlikta tyrimų analizė atskleidė, kad mažesnė atjauta sau susijusi su depresija, nerimu, mitybos sutrikimais, stresu.
Pratimai Atjautai Sau Lavinti
- Pratimas: Elgesio su savimi ir draugais palyginimas. Prisiminkite, kaip elgiatės su draugais ir su savimi sunkiose situacijose. Užrašykite, kaip situacija pasikeistų, jei sunkiu metu elgtumėtės su savimi taip, kaip su savo draugais?
- Pratimas: Streso įsisąmoninimas. Pagalvokite apie situaciją, kuri jums kelia stresą. Įsisąmoninkite savo skausmui, priimkite, kad kentėjimas - bendražmogiška patirtis.
- Pratimas: Laiško sau rašymas. Parašykite laišką sau besąlygiškai mylinčio ir gerbiančio „nematomo draugo“ akimis.
- Pratimas: Kėdžių technika. Pasistatykite tris kėdes, skirtas vidiniam kritikui, kritikuojamam asmeniui ir stebėtojui. Suvaidinkite skirtingų vaidmenų dialogą.
- Pratimas: Vidinio kritiko atpažinimas. Mokykitės pajusti, kada vidinis kritikas įsijungia ir ką jis sako. Performuluokite vidinio kritiko balsą į švelnų ir rūpestingą.
- Pratimas: Atjautos sau dienoraštis. Aprašykite patirtis, kai jums buvo sunku, save smerkėte arba kentėjote per tris prizmes: sąmoningumo, bendražmogiškumo ir geranoriškumo sau.
- Pratimas: Pozityvus motyvavimas. Pasvarstykite, ar nėra kito, geranoriškesnio, rūpestingesnio, būdo save paskatinti.
- Pratimas: Rūpinimasis savimi. Leiskite sau pasirūpinti ir savo poreikiais, pripažinkite, kad tai pagerins jūsų gyvenimo kokybę, suteiks daugiau jėgų rūpintis kitais.
Būti Savimi Santykiuose
Vienas sunkiausių iššūkių yra būti savimi poroje su kitu. Partneriai kartais linkę arba per daug įsitverti į savo individualumą ir jį perdėtai saugoti, arba aukoti savo individualumą dėl kito ir tai traktuoti kaip savitą būdą būti savimi.
Kaip Tapti Savimi?
Visas gyvenimas gali būti kelionė savos būties link, nes mes nuolat tampame, keičiamės. Savimi tampame ne saugodamiesi pokyčių, bet į juos eidami, realizuodami savo paskirtį, išskleisdami savo būtį, leisdami jai šviesti.
Tiek mėgindami atrasti, tiek pranokti save, dažnai susiduriame su stipriomis baimėmis.
Štai ką apie tai savo knygoje „Du traktatai apie analitinę psichologiją“ rašo C. G. Jung’as, kaip alternatyvą individualizmui pateikdamas individuaciją, t. y.
| Aspektas | Apibūdinimas |
|---|---|
| Gebėjimas reflektuoti | Tikslus savęs pažinimas per apmąstymus. |
| Sveikas egoizmas | Savo vertės žinojimas ir optimizmas. |
| Sutelktas dėmesys į galimybes | Nesigilina į laikinus nesklandumus. |
| Charakterio stiprybė | Atsakomybė už savo veiksmus ir emocijų valdymas. |
| Įžvalgumas | Domėjimasis kitais žmonėmis ir toliaregiškumas. |
| Gebėjimas klausytis | Stabili savigarba ir noras išgirsti kitas nuomones. |
| Sąžiningumas ir tiesmukiškumas | Atviras bendravimas ir dėmesys kitiems. |
| Dvasinė pusiausvyra ir šaltakraujiškumas | Kitų neteisimas ir pagarba skirtingoms nuomonėms. |
| Lankstumas ir gebėjimas dirbti komandoje | Orientacija į komandinį darbą ir kitų interesų paisymas. |
| Atkaklumas ir ištvermė | Gebėjimas atsispirti pagundoms ir tobulėjimas per kliūtis. |