Šeteniuose, Nobelio literatūros premijos laureato Česlovo Milošo gimtinėje, atsiveria unikalus kultūros ir istorijos pasaulis. Ši vieta, glaudžiai susijusi su Vytauto Didžiojo universitetu (VDU), tampa traukos centru intelektualams, menininkams ir visiems, besidomintiems kultūriniu paveldu bei jo puoselėjimu.
Česlovas Milošas gimė Šeteniuose, kukliame mamos Veronikos tėvų Zigmanto ir Juzefos (Sirutytės) Kunatų dvare 1911 m. birželio 30 d. ir buvo pakrikštytas šalia Šetenių esančioje Šventybrasčio bažnyčioje. To paties miestelio kapinėse yra palaidoti jo seneliai iš motinos pusės - Siručiai. Nuo 1960 m. gyveno ir kūrė Berkeley mieste, ilgą laiką dėstė Kalifornijos universitete. Nuo XX a. paskutiniojo dešimtmečio vidurio jis gyveno Krokuvoje. Ten ir mirė 2004 m. rugpjūčio 14 d.
Česlovas Milošas (1911-2004) 1980 metais buvo apdovanotas Nobelio literatūros premija. Č. Milošo romane ,,Isos slėnis“ atsispindi jo vaikystės Šeteniuose prisiminimai, to meto gyvenimo reiškiniai, buitis, Isos (Nevėžio) slėnio gamtos grožis, atskleidžiama bręstančio žmogaus dvasinė savijauta. Unikalus upės slėnio grožis Šeteniuose išliko iki poeto grįžimo.
Česlovas Milošas
Česlovo Milošo centras - VDU dalis
Česlovo Milošo centras - Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto tyrimų ir edukacijos centras. Centro tyrinėjimų sritis - tai tarptautiniai, dvišaliai ir daugiašaliai santykiai, istorijos, kultūros, visuomenės, ekonomikos, pasienio bendradarbiavimo ir kitos susijusios problemos. Geografiškai, Centras koncentruojasi į Vidurio Europos šalis, tokias kaip Lenkija, Baltarusija, Rusija ir Ukraina. Centras tyrinėja šių šalių tarpusavio bei šių šalių ir Lietuvos santykius.
Kiekvienais metais Č. Milošo centras kartu su politinių tyrimų institutu „Politinė sfera“ organizuoja Tarptautinį Baltarusijos tyrėjų kongresą. Tai vienas reprezentatyviausių mokslinių ir ekspertinių renginių, kuriame dalyvauja visi pagrindiniai analitiniai centrai, dirbantys politinėje, visuomeninėje ir kultūrinėje srityse. Kongresas - puiki galimybė plėtoti naujų tyrimų ir visuomeninių projektų idėjas, keistis nuomonėmis ir įžvalgomis, užmegzti ryšius su mokslininkais ir ekspertais iš Baltarusijos ir kitų valstybių. Centras aktyvus ir įgyvendinant mokslinius projektus.
Naujausias įgyvendintas Nacionalinės dotacijos projektas - „Vidurio Rytų Europa: nacionalinių naratyvų ir atminties politikos konstravimo procesų tyrimas (1989-2011)” pagal 2007-2013 m. Šio projekto prioritetinis tikslas buvo nacionalinių naratyvų ir memorializacijos procesų palyginamųjų tyrimų Vidurio Rytų Europos regiono erdvėje vystymas, įtraukiant nacionalinių praeities refleksijų analizę į regioninio masto istorinius diskursus. Pagrindiniu tyrimų uždaviniu buvo įvairių regiono šalių persidengiančių istorinių pasakojimų lyginamosios analizės, ypatingą dėmesį skiriant konfrontuojančioms praeities interpretacijoms, atliepiančioms bendras ar artimas, kaimynystės lemiamas, regiono šalių istorines patirtis.
Šetenių vizija ir Leonido Donskio svajonės
Šeteniuose ėmė burtis Kėdainių intelektualai, kalbėta, svajota įkurti Šeteniuose Dialogo centrą. Kaip L. Leonidui Donskiui ir jo žmonai Jolantai visada patiko Kėdainiai ir ypač Šeteniai. Dar 2002 metais jie atvyko čia ir po dešimt metų pasirinko Šeteniuose sklypą statytis namą. Tai buvo jų svajonių vieta.
Donskiai bendravo su Kšištofu Čiževskiu, kuris dirbo Krasnogrūdoje, dvaro rūmuose įsteigtame kultūros centre. Tuose dvaro rūmuose vasaromis vasarodavęs Vilniaus universitete studijavęs Česlovas Milošas. Donskis norėjo bendrauti su studentais, su jais veikti. Donskiai svajojo bendradarbiauti su Čiževskiu ir keistis renginiais, kartu juos rengti. Česlovo Milošo kultūros centre būtų vykę tarptautinio lygio kultūros renginiai. O Donskių namas būtų buvęs lyg tęsinys. Donskis svajojo šioje vietoje galėsiąs rašyti. Jis ir rašė čia savo publicistiką, esė.
Atminimo įamžinimas: Leonido Donskio žygis
Siekiant įamžinti Leonido Donskio atminimą, buvo surengtas žygis „Camino Lituano“ keliu. "Tuomet tarėmės kartu su Jolanta Donskiene ir Mariumi Minkevičiumi iš „Camino Lituano“. Mums svarbu aktualizuoti Leonido kūrybinį palikimą, taip pat „įdarbinti“ „Camino Lituano“ kelio šią atkarpą, t. y. padaryti tą kelią gyvą, kultūrinį. Šiais metais rugpjūčio mėnesį, po Leonido gimtadienio, susitikom su Marium ir jo žmona Jolanta ir nutarėme organizuoti žygį, skirtą Leonidui. Juo labiau kad neseniai, rugsėjo 21 dieną, sukako 6 metai po Leonido Donskio mirties.
Žygis prasidėjo nuo Paberžės. Prie bažnyčios visi žygeiviai nusifotografavo, išklausė instrukcijų ir išėjo. Daugiau negu pusė žygeivių buvo kėdainiečiai, kiti iš Kauno, Vilniaus, Marijampolės ir kt. Įdomu tai, kad tarp žygeivių buvo net septyni neregiai. Po žygio, po šaulių išvirtos košės visiems, Šeteniuose, Česlovo Milošo centre, surengtas renginys ‒ pokalbiai „Linksmoji Leonido Donskio biografija“. Dalyvavo artimi Leonido bičiuliai: Haroldas Mackevičius, Mantas Jankavičius, Giedrius Savickas. Iš ekrano kalbėjo Dainius Kazlauskas, Robertas Petrauskas ir kt. Renginys buvo linksmas, prisiminti su Leonidu Donskiu susiję smagūs dalykai. Iš Kėdainių kilęs Mantas Jankavičius ne tik papasakojo, kokią didelę įtaką jam, kaip paaugliui, padarė L. Donskis, bet ir atliko kelias Donskio dainuotas dainas.
Kaimyniniai dvarai: Apytalaukis, Lančiūnava ir Sirutiškis
Straipsnyje yra apžvelgiama Šetenių - Česlovo Milošo gimtinės - kaimyninių dvarų sodybų, t.y. Apytalaukio, Lančiūnavos ir Sirutiškio dvarų sodybų istorinė raida, atskleidžiami pagrindiniai kultūros, architektūros, genealogijos bruožai ir tarpusavio ryšiai. Visi dvarai yra įkurti prie pagrindinių kelių Kėdainiai - Krekenava, Kėdainiai - Panevėžys patogioje vietoje.
Mišraus plano parkas su geometriškai sutvarkyta parterine dalimi ir peizažiniu komponavimu toliau nuo rūmų yra bendras visus dvaro ansamblius vienijantis bruožas. Lančiūnavos ir Sirutiškio dvarams daugiau būdingi klasicistiniai sodybų planavimo principai, o Apytalaukio sodybos planavimas yra laisvesnis, labiau peizažinis. Apytalaukis, Lančiūnava ir Sirutiškis yra istorizmo sodybos, kuriose atsispindi itališkojo ar šiaurietiškojo neorenesanso, neoklasicizmo bruožai. Sirutiškio dvaro rūmai yra originalūs ir saviti, išsiskiriantys asimetrišku planu ir fasadais, secesinių formų Belvederiu.
Didelių, produktyvių ūkių, gausiai apstatytų ūkiniais trobesiais, kuriuose atsiskleidžia viduramžių retrospektyvinės architektūros formos, būta visuose dvaruose. Rūmai buvo projektuojami sekant geriausiais Vakarų Europos pavyzdžiais iš Lenkijos atvykusių architektų. Rūmų patalpos puoštos skulptūros, tapybos, taikomosios dailės kūriniais, o dvaro aplinka tvarkyta vakarietiškais principais. Apytalaukio, Lančiūnavos ir Sirutiškio dvarai daugiausia buvo susiję su Zabielų, Tiškevičių giminėmis.
Šie dvarai, kaip ir Šeteniai, liudija turtingą Lietuvos istoriją ir kultūrą, kurią svarbu išsaugoti ateities kartoms.
Informacija lankytojams
Bendrovė ,,Lifosa“ skyrė lėšų ir Baltasis svirnas buvo atstatytas kaip nedidelis konferencijų centras. Čia įrengta ekspozicija, skirta Č. Milošui.
Česlovo Milošo rezidencinis konferencijų centras priklauso Vytauto Didžiojo universitetui, dėl lankymosi tartis iš anksto telefonu Nr.
Liepos 8-15 dienomis vyks stovykla „Medijų laboratorija“, skirta 16-18 metų jaunimui. Stovyklos trukmė - 8 dienos. Stovyklos metu bus suformuotos nedidelės komandos, kurių kiekviena sukurs po audiovizualinį produktą: reportažą, o gal ir videoklipą.
Stovyklos kaina - 90 EUR (!) ir jokių papildomų mokesčių. Mob. El.
| Pavadinimas | Aprašymas |
|---|---|
| Česlovo Milošo centras | VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto tyrimų ir edukacijos centras. |
| Tarptautinis Baltarusijos tyrėjų kongresas | Reprezentatyvus mokslinis renginys, organizuojamas kartu su politinių tyrimų institutu „Politinė sfera“. |
| Stovykla „Medijų laboratorija“ | Stovykla 16-18 metų jaunimui, skirta audiovizualinių produktų kūrimui. |