Neretai būsto nuoma vykdoma šešėlyje, nepaisant raginimų būstą nuomoti legaliai. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) perspėja sulaukianti ir pačių gyventojų pranešimų apie galimai nelegaliai nuomojamus būstus, tikrina skelbiamą informaciją viešojoje erdvėje ir atlieka savarankišką veiklą vykdančių gyventojų kontrolę.
Būstą nuomojasi nelegaliai Lietuvoje, nors Registrų centro duomenimis, pastaraisiais metais per metus įregistruojama apie 6-7 tūkst. naujų būsto nuomos sutarčių, tačiau dalis jų yra išregistruojamos arba baigia galioti. Šiuo metu visoje Lietuvoje yra įregistruota apie 30,7 tūkst. galiojančių būsto (butų ir gyvenamųjų namų) nuomos sutarčių. Prieš daugiau nei metus, t.y. 2019 m. sausio 1 d. jų buvo 26,8 tūkst., arba apie 15 proc. mažiau.
Kristina, „Delfi Būstas“ sutikusi pasidalinti savo istorija, į šią išvardytą statistiką nėra įtraukta. Ji nuomojasi būstą nelegaliai. Pasak merginos, kol kas dėl to jai jokių problemų nekilo.
Pasak merginos, prieš atsikraustydama į šį būstą, ji paprašiusi sudaryti nuomos sutartį, kurioje abi šalys surašė, kokios yra nuomotojo ir nuomininko atsakomybės. „Sudarėme sutartį, surašėme, kokie baldai yra bute, kad savininkas yra atsakingas už jų nusidėvėjimą, įvardijome nuomos dydį. Kai užsiminiau, kad norėčiau sudaryti nuomos sutartį, savininkas sutriko, tada ir supratau, kad butas nuomojamas nelegaliai“, - sako mergina.
Nelegalios nuomos rizika
Nors „Delfi Būstas“ kalbinta Kristina kol kas problemų dėl nelegaliai nuomojamo būsto neturi, VŠĮ „Realdata“ vadovas, NT analitikas Arnoldas Antanavičius sako, kad žmonės, kurie nuomojasi būstą nelegaliai, vaikšto peilio ašmenimis.
Oficialiai nuomodamas būstą ir mokėdamas mokesčius, NT savininkas turi daugiau galios nuomininko atžvilgiu. „Jeigu nuomojama nelegaliai, nuomotojai rizikuoja, kad juridiškai nelabai turi kažkokių svertų prieš nuomininkus. Jeigu turtas bus sugadintas, jeigu bus paliktos skolos ir pan., teisybę surasti bus sudėtinga. Gali tekti prisipažinti, kad buvo vykdoma nelegali veikla ir pats nuomotojas įsispraudžia save į tokią situaciją, kad nemokėdamas mokesčių ir taip bandydamas sutaupyti, padidina riziką patirti nuostolių“, - sako A. Antanavičius.
Kaip legaliai nuomoti būstą?
„Delfi Būstas“ Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) pasiteiravo, kokie yra būdai legaliai nuomoti būstą. Kaip teigia VMI Mokestinių prievolių departamento direktorė Stasė Aliukonytė-Šnirienė, šiuo metu gyventojai, nepriklausomai nuo to, trumpam ar ilgam laikui nori nuomoti gyvenamosios paskirties patalpas kitiems gyventojams, tai gali padaryti įsigiję „Gyvenamosios paskirties patalpų nuoma“ verslo liudijimą.
Gyventojas taip pat gali teikti apgyvendinimo paslaugas įsigijęs verslo liudijimus veikloms: „Apgyvendinimo paslaugų (nakvynės ir pusryčių paslaugos) teikimas“, „Apgyvendinimo paslaugų (kaimo turizmo paslaugos) teikimas“. Nekilnojamojo turto (NT) nuoma su individualios veiklos pažyma negalima.
Taip pat pažymėtina, kad, neįsigijus verslo liudijimo, bet kokio NT (ne tik gyvenamųjų patalpų) nuomos paslauga taip pat gali būti teikiama ir gyventojams, ir juridiniams asmenims - tiesiog metams pasibaigus, iki kitų metų gegužės 2 d., reikia deklaruoti šias gautas pajamas ir sumokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokestį.
Mokesčių variantai būsto nuomotojams
Pasak A. Antanavičiaus, paprastai verslo liudijimas imamas tais atvejais, kai iš būsto nuomos gaunamos didesnės pajamos, o 15 proc. GPM pasirenka mokėti tie, kurių pajamos iš nuomos yra mažos.
„Jeigu yra nuomojami pigesni būstai, gyventojui nėra būtina įsigyti verslo leidimą, jis gali pasirinkti mokėti gyventojo pajamų mokestį, kuris siekia 15 proc.“, - pažymi A. Antanavičius.
Kita vertus, nors atrodytų, kad nuomoti būstą legaliai yra paprasta ir nebrangu, NT brokerė Jolanta Petrauskaitė sako, jog NT savininkai vis tik įžvelgia legalios nuomos sistemos trūkumų. Pasak pašnekovės, būstų nuomotojams, ypač vyresnio amžiaus, sudėtinga internetu gauti verslo liudijimą būsto nuomai, o vėliau sunkumų kelia ir pajamų deklaracijos užpildymas, nesvarbu, ar gyventojas būsto nuomos veiklai turi verslo liudijimą, ar yra pasirinkęs metų pabaigoje mokėti 15 proc. GPM.
Taip pat NT brokerė pažymi, kad kai kuriems gyventojams, kurie nuomoja, pavyzdžiui, vieną butą už labai mažą kainą, mokesčiai valstybei yra per dideli.
Vis dėlto, kaip informuoja VMI, žvelgiant į bendrą tendenciją, gyventojų, nuomojančių būstą su verslo liudijimais ar deklaruojančius pajamas iš nuomos, skaičius išlieka panašus ar nuosaikiai didėja. Nuo 2013 m. gyventojų, nuomojančių būstą su verslo liudijimu skaičius išaugo tris kartus.
Pasak VMI Mokestinių prievolių departamento direktorės S. Aliukonytės-Šnirienės, siekiant nustatyti galimus mokesčių vengimo atvejus, vertinama ne tik gyventojų mokesčių administratoriui pateikta informacija (pavyzdžiui, deklaracijų duomenys), trečiųjų šalių duomenys, bet ir informacija viešojoje erdvėje. Tikrinami ir ilgalaikės, ir trumpalaikės nuomos pasiūlymus dalijantys asmenys.
Atliekant bendrą NT nuomos rinkos priežiūrą itin vertingi ir gyventojų pranešimai apie galimai nelegalią veiklą. Šiemet, VMI duomenimis, dėl nelegalios NT nuomos iš gyventojų gauti 266 pranešimai, pernai 368 pranešimai, užpernai - 186 pranešimai.
Pranešimų apie pažeidimus teikimas VMI
Norėdami pranešti apie mokestinius pažeidimus, galite pateikti anoniminį pranešimą VMI. Teikiant šį pranešimą, nereikia nurodyti savo vardo, pavardės, kontaktinių ar kitų savo asmens duomenų. Pranešti galite apie neregistruotą veiklą, pajamų neapskaitymą, darbo užmokesčio mokėjimą „vokeliuose“ ir kt.
Atsakymas į Jūsų pateiktą pranešimą ir informacija apie pagal pateiktą pranešimą atliktus VMI veiksmus, priimtus sprendimus ir jų rezultatus, nebus teikiama, nes vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 38 straipsnyje nustatyta pareiga, neturime teisės atkleisti tokios informacijos.
Jeigu, gavus pranešimą ir įvertinus jame pateiktą informaciją, bus nustatyta, kad ji nesusijusi su VMI kompetencija, vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka, pranešimas (kartu su visa jame pateikta informacija) bus persiųstas nagrinėti kitai institucijai pagal kompetenciją.
Iškeldinimas Iš Būsto: Teisiniai Aspektai
Ar sumokėjus skolą galima išvengti iškeldinimo iš buto, jeigu nuomos sutartis yra nutraukta teismo sprendimu? Ar antstolis gali iškeldinti būstą pardavusius asmenis, kurie nesilaiko pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų ir per nurodytą terminą neišsikrausto iš patalpų?
Abiem atvejais lemiamas žodis priklauso teismui, nors nemalonią priverstinio iškeldinimo procedūrą žmonės dažnai sieja su antstolių valia ir jų priimamais procesiniais sprendimais. Antstoliai tik vykdo teismų sprendimus, kuriems nepaklūstama geranoriškai.
Teismų sprendimuose būna aiškiai nurodyta, kokius asmenis ir jiems priklausantį turtą reikia iškeldinti iš patalpų. Jeigu teismas savivaldybės prašymu nutraukė nuomos sutartį su įsiskolinusiu nuomininku, tai ir sumokėjus skolą sutartis lieka negaliojančia, o teismo sprendimas iškeldinti skolininkus galioja.
Padėti išsaugoti turėtą būstą šiuo atveju galėtų tik nauja nuomos sutartis, todėl patartina kreiptis į savivaldybę ar kitą būsto nuomotoją, kad po skolos sumokėjimo būtų atnaujinti nuomos santykiai. Sudarius naują sutartį, nuomotojas galėtų atsiimti iš antstolio vykdomąjį raštą dėl iškeldinimo, nes ši procedūra nebetektų prasmės.
Priverstinio iškeldinimo iš gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų tvarką reglamentuoja Civilinio proceso kodekso 769 straipsnis. Iškeldinimas paprastai vykdomas esant iškeldinamajam. Tais atvejais, kai iškeldinamasis slepiasi arba nevykdo antstolio raginimo išsikelti iš patalpos, antstolis iškeldina jį priverstine tvarka, esant policijos ir turto saugotojo atstovui.
Visi pagrindai, kuriems esant fiziniai asmenys gali būti iškeldinami iš gyvenamųjų patalpų, yra išvardinti Civiliniame kodekse. Įstatymas gina kreditorių bei patalpų savininkų interesus ir leidžia taikyti priverstinio pobūdžio priemones prieš asmenis, kurie šiuos interesus pažeidžia.
Pagal Civilinio kodekso 6.611 straipsnį nuomininkai gali būti iškeldinami iš gyvenamųjų patalpų nutraukus nuomos sutartį, jeigu nesilaiko jos sąlygų: ne mažiau kaip tris mėnesius ( jeigu nuomos sutartis nenustato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių arba mokesčių už komunalines paslaugas, ardo ir gadina gyvenamąją patalpą, netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas gyventi kitiems kartu su jais gyvenantiems arba greta jų gyvenantiems asmenims.
Įstatymas taip pat leidžia teismo tvarka iškeldinti asmenis, kurie savavališkai apsigyvena patalpose be savininko leidimo arba nevykdo nuomotojo reikalavimo išsikelti iš gyvenamosios patalpos. Patalpų nuomininkas ir su juo gyvenantys asmenys gali būti iškeldinami ir tada, kai nuomos sutartis pripažįstama negaliojančia.
tags: #nelegaliai #nuomojamas #butas #kam #pranesti