Žemės sklypų padalijimas, atidalijimas ir sujungimas - tai svarbios žemėtvarkos procedūros, kurios leidžia savininkams efektyviau valdyti savo turtą. Šiame straipsnyje aptarsime šių procesų ypatumus, reikalavimus ir etapus Lietuvoje.
Žemės Sklypo Padalijimas
Sklypo padalijimas yra viena svarbiausių žemės formavimo procedūrų, atliekama tuomet, kai iš vieno žemės sklypo norima sukurti kelis savarankiškus sklypus. Nors procesas gali atrodyti paprastas, jis turi aiškius teisės aktų reikalavimus, techninius apribojimus ir suderinimo procedūras.
Žemės sklypo padalijimas yra naudingas sprendimas, kai norite dalį savo turto atskirti ir parduoti, dovanoti ar kitaip panaudoti. Visgi, prieš pradedant, būtina išsiaiškinti konkrečias vietos savivaldybės taisykles ir reikalavimus, nes jie gali skirtis priklausomai nuo regiono.
Planuojant sklypo padalijimą, būtina įvertinti techninius, teisės ir praktinius aspektus: paskirtį, privažiavimą, infrastruktūrą, ribų tikslumą ir savivaldybės reikalavimus.
Sklypo Padalijimo Būdai
Yra keletas būdų, kaip galima padalinti žemės sklypą:
- Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas: Tai paprasčiausias būdas, kai nesuformuojant atskirų sklypų yra parengiamas žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas. Šis planas nurodo atskiras žemės sklypo naudojimosi dalis tarp bendrasavininkų, tačiau sklypas lieka su tuo pačiu kadastriniu numeriu. Susitarimas dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos pagal šį planą privalo būti patvirtintas notaro, o susitarimą turi pasirašyti visi dalijamo sklypo bendrasavininkai.
- Žemės sklypo padalijimas į atskirus sklypus: Šiuo atveju žemės sklypas padalinamas į atskirus žemės sklypus, kurie sudarys atskirus nekilnojamojo turto vienetus ir turės atskirus kadastrinius numerius.
- Žemės sklypo atidalijimas: Atidalijant, kaip ir padalijant, yra suformuojami atskiri žemės sklypai, kurie sudarys atskirus nekilnojamojo turto vienetus ir turės atskirus kadastrinius numerius, bet šiuo atveju šie žemės sklypai priklausys kiekvienam bendrasavininkui atskirai.
Sklypo Padalijimo Procesas
Žemės sklypo padalijimo procesas apima žemės matavimą, dokumentų parengimą, būtinų leidimų gavimą iš vietos valdžios institucijų ar žemėtvarkos institucijų ir galutinio sklypų padalijimo registruose.
Žemės sklypų padalijimo procesas prasideda nuo savivaldybės institucijos, kurioje yra sklypas, leidimo gavimo. Leidimą gavus, sklypas turi būti išmatuotas ir suprojektuotas projektuotojo. Planas turi būti patvirtintas savivaldybės institucija, kuri išduos sklypo padalijimo aktą.
Norint pradėti žemės sklypo padalijimo ar atidalijimo eigą, reikia atlikti šiuos veiksmus:
- Vienas iš žemės sklypo savininkų, arba jo įgaliotas asmuo ar rengėjas, kreipiasi su prašymu į savivaldybės administracijos direktorių dėl galimybės pradėti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą arba detalųjį planą.
- Prašymas yra rašomas pagal žemės sklypo lokaciją priklausančioje savivaldybėje, arba pateikiamas užpildant atitinkamą formą elektroninėje žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (ŽPDRIS) arba Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinės sistemos (TPDRIS).
- Pateiktame prašyme nurodomas projekto rengimo tikslas - žemės sklypo padalijimas ar atidalijimas.
- Kartu su prašymu yra pateikiami ir papildomi dokumentai: žemės sklypo planas, žemės sklypo nekilnojamo turto registro išrašas ir kitus aktualius dokumentus.
- Gavus leidimą rengti projektą, asmuo kreipiasi į projekto rengėjus dėl tolimesnius veiksmų vykdymo.
- Po to projektas teikiamas patikrinimui.
- Su savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Jums dar reikia kreiptis į matininką, kad kiekvienam pagal projektą naujai suformuotam žemės sklypui būtų atlikti kadastriniai matavimai, kuriuos atlieka kvalifikuotas matininkas.
Su projekto sprendiniais turi raštu sutikti visi bendraturčiai.
Jei jūsų sklypas buvo anksčiau formuotas ar dalintas detaliuoju planu, tokiu atveju dalijimas bus galimas tik detaliojo plano korekcija (jei tas įmanoma dėl užstatymo tankio ir minimalaus sklypo dydžio).Detaliuosius planus rengia architektai.
Pagal teismų praktikoje formuojamą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, būtent atidalijimo prašantis bendraturtis privalo įrodyti, jog jo pasiūlytas būdas atitinka visus teisės aktų reikalavimus.
Atsidalijimas natūra reiškia, kad sukuriami keli nauji nekilnojamojo turto objektai. Dėl to atsidalijimo prašančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti, kad po atsidalijimo suformuoti nauji objektai tiek fiziškai, tiek teisiškai galės egzistuoti kaip atskiri savarankiški daiktai ir būti įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.
Reikalingi dokumentai
Pagrindiniai žingsniai:
- Leidimas vykdyti sklypo padalijimo projektą (formavimo ir pertvarkymo projektą): žpdris sistemoje pildomas prašymas dėl formavimo pertvarkymo projekto rengimo. Reikės prisijungti el. parašu arba su el. bankininkyste.
- Geodezinių matavimų planas: reikalingi kadastriniai matavimai LKS-94 sistemoje. Sklypo ribos ir plotas turi būti tikslūs.
- Topografinis planas: Urbanizuotoje teritorijoje daugeliu atveju reikės topografinio plano.
Specialūs atvejai ir apribojimai
Yra keletas aplinkybių, kai sujungti žemės sklypus negalima.
Jeigu žemės sklypo, įsiterpusio tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), plotis neviršija 10 metrų, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta.
Jeigu žemės sklypo nuo viršutinės šlaito briaunos iki jo papėdės nuolydis yra ne mažesnis kaip 20 laipsnių, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro šlaitas.
Privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė į dalis neskaidoma, jeigu privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančios miško žemės plotas yra arba tampa mažesnis kaip 5 ha, išskyrus tam tikras išimtis:
- atidalijama bendraturčių valdoma privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė, jeigu šie sklypai buvo suformuoti atkuriant nuosavybės teises asmenims bendrosios nuosavybės teise pagal įstatymus, reglamentuojančius piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą.
- atidalijama privati miško valda, kurioje yra žemės ūkio naudmenos, atidalijant šias žemės ūkio naudmenas.
Minimalūs Sklypo Dydžiai
Minimalus sklypo plotas priklauso nuo vietos savivaldybės nustatytų reikalavimų. Būtina išsiaiškinti konkrečias vietos savivaldybės taisykles ir reikalavimus, nes jie gali skirtis priklausomai nuo regiono.
Apribojimas bus tik minimalūs sklypų dydžiai po padalijimo ir padalijimo būdas (formavimo ir pertvarkymo projektu arba detaliuoju planu). Šie apribojimai yra nustatomi pagal savivaldybės bendrąjį planą.
Pavyzdžiui, Vilniaus rajone, vadovaujantis savivaldybės bendruoju planu, dalyti sklypą galima į min. 10 arų ploto. Taip pat yra išimtis, jei sklype stovi gyv. namas, o sklypas priklauso bendrasavininkams, tuo pačiu giminėms, tada yra teorinė galimybė dalyti sklypą į mažesnius nei 10 arų sklypus.
Vilniaus m. sav. šiuo metu galima formuoti min. 4 arų gyv. paskirties sklypus, bet patvirtinus naująjį bendrąjį planą gali būti patvirtinti ir kitokie reglamentai.
Sklypo Padalijimo Kaina
Žemės sklypo padalijimo ar atidalijimo kaina priklauso nuo keleto pagrindinių aspektų, tokių kaip:
- Koks teritorijų planavimo dokumentas tam bus pasirinktas.
- Koks numatomas planuojamos teritorijos plotas.
- Kiek sklypų dalyvauja padalijime ar atidalijime.
- Kiek naujų žemės sklypų pagal projektą bus suformuota.
Sklypo padalijimas formavimo ir pertvarkymo projektu žymiai pigesnis ir greitesnis procesas, bet galimas tik tada kai tą leidžia savivaldybės bendrasis planas.
Tuo tarpu padalijimas bendruoju planu žymiai brangesnis ir ilgesnis procesas, tačiau jei savivaldybės bendrajame plane numatyta, kad dalinti galima tik detaliuoju planu kitokio pasirinkimo neturėsite.
Svarbu: Visada rekomenduojama kreiptis į specialistus ir sužinoti tikslią kainą įvertinant Jūsų turimą sklypą ir pertvarkymo tikslus.
Štai orientacinės kainos:
- Detaliojo plano kaina gali siekti apie 2500 Lt.
- Padalijimo projektas gali kainuoti apie 1500 Lt.
- Sklypo padalijimo ir keitimo projekto kaina - apie 1200 Eur, atskirų bylų parengimas - po 100 Eur.
Pavyzdys: Gavau atsakyma is vienos imones del detaliojo plano, praso 1500 + 500 kiekvienam sklypui po padalijimo. Cia tie 500 yra po padalijimo dvejų sklypų bylų sudarymas.
Sklypo paskirties keitimas
Jeigu visi savininkai planuojate statybas atskirų namų tai reikalingas bus padalinimas, jeigu statybos neplanuojamos pigesnis variantas būtų nustatyti sklypo naudojimosi tvarką, kur būtų nustatytos savininkų naudojamos sklypo dalys ir patvirtintas notariškai.
Dėl paskirties keitimo, reikia žiūrėti ar sklypas pagal bendrąjį miesto ar rajono planą patenka į norimos paskirties zona. Jeigu patenka tarkim į gyvenamųjų pastatų teritoriją paskirtį galima keisti atskirai bendram ir galima keisti padalinimo projekto metu.
Pigiausias variantas Jums būtų pakeisti žemės sklypo paskirtį (žinoma jei tai numatyta rajono bendrojo plano sprendiniuose) administracijos direktoriaus įsakymu. Tam tereikia parašyti prašymą savivaldybėje.
Tuomet atnaujinti žemės sklypo kadastro duomenis su pakeista paskirtimi, bei nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką tarp bendrasavininkų (žemės sklype galima statyti daugiau nei 1-ą gyvenamą namą).
Padalinimą galima daryti kartu su keitimu. Reikia tik išsiaiškinti ar toje vietoje tai įmanoma padaryti.
Svarbu: Na situacija tokia, kad žemės padalijimas, ar paskirties pakeitimas iš vienos į kitą yra labai ilgas ir nelengvas procesas, tiek moraliai, tiek finansiškai. Tai procesas reikalaujantis, daug kantrybės.
Žemės Sklypo Atidalijimas
Žemės sklypo atidalijimas yra žemės sklypo, kuris yra bendrosios dalinės nuosavybės objektas, padalijimas į atskirus žemės sklypus, kurių kiekvieną nuosavybės teise valdo vienas asmuo.
Atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės, pasikeičia buvusio bendro daikto teisinis režimas, t. y. suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai. Tačiau tam, kad galėtų tokiais būti, šie objektai turi atitikti jiems teisės aktų keliamus reikalavimus.
Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 15 dalį žemės sklypų atidalijimas - žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys ir iš jų suformuojami atskiri žemės sklypai.
Kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, tai nustatyta CK 4.80 straipsnio 1 dalyje.
Atidalijimo būdas ir teisiniai aspektai
Atidalijimas bendraturčių susitarimu atliekamas sudarant atidalijimo sutartį. Atidalijimo sutartis turi būti rašytinė ir notariškai patvirtinta. Jei bendraturčiai nesutaria dėl atidalijimo, atidalijimas gali būti atliekamas teismo sprendimu.
Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais, vadovaujantis CK 4.80 straipsnio 2 dalimi.
Atkreiptinas dėmesys, kad atidalyti prašantis bendraturtis turi aiškiai įvardyti, kokį atskirą nekilnojamąjį daiktą prašo suformuoti ir priklausomai nuo tokio pasirinkimo - pagrįsti jo suformavimo būdą.
Kasacinio teismo praktikoje yra pripažįstamas atidalijimo teisės absoliutumas, kuris reiškia, kad asmeniui, norinčiam atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, kitų bendraturčių sutikimo dėl atidalijimo nereikia.
Iš bendraturčio nereikalaujama nei nurodyti, nei įrodyti savo noro atsidalinti priežasčių (bendraturčių ginčo ar kitų motyvų). Be to, prioritetas yra teikiamas daikto padalijimui natūra.
Praktikoje pasitaiko atvejų, kai bendraturčiai kreipiasi į teismą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau vėliau paaiškėja, kad siūlomas atidalijimo būdas nėra techniškai ar teisiškai įgyvendinamas.
Tokiais atvejais teismas gali netenkinti reikalavimo atidalyti nuosavybę, o ieškovui gali tekti atlyginti kitų proceso šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Priklausomai nuo nuosavybės objekto specifikos, gali būti privalu parengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą arba atlikti teritorijų planavimo procedūras. Būtent tokių procedūrų metu įvertinama, ar egzistuoja techninės galimybės suformuoti atskirus nekilnojamuosius turto objektus.
Kai kalbama apie statinių atidalijimą, iššūkių kyla dar daugiau. Pavyzdžiui, norint vienbutį skaidyti į kelias mažesnes patalpas, gali prireikti pakeisti viso statinio paskirtį į daugiabutį. Tokie pakeitimai gali neatitikti žemės sklypo, ant kurio stovi pastatas, naudojimo būdo.
Atidalijimas natūra reikalauja ne tik tinkamo pasirengimo, bet ir nemažų išlaidų (projektų rengimas, ekspertinės išvados, teisiniai procesai).
Žemės Sklypo Sujungimas
Žemės sklypo sujungimas vyksta pagal Žemės įstatymo nustatytą tvarką. Norint sujungti žemės sklypus, reikia pateikti prašymą Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT).
Prašymą sujungti žemės sklypus gali pateikti vienas ar keli sklypų savininkai. NŽT išnagrinėjusi prašymą, priima sprendimą dėl sklypo sujungimo.
Žemės sklypo sujungimo išlaidas apmoka sklypo savininkai.
Labai svarbu atkreipti dėmesį, kad yra keletas aplinkybių, kai sujungti žemės sklypus negalima.
Praktiniai Patarimai Prieš Pradedant
Prieš pradedant žemės sklypo padalijimo procesą, rekomenduojama atlikti šiuos veiksmus:
- Pasikonsultuokite su specialistais: prieš pradedant, vertinga pasitarti su projektuotoju ar toks projektas apskritai įmanomas, kokie kiti niuansai gali iškilti.
- Gaukite leidimus: užpildykite prašymą žpdris sistemoje ir gaukite leidimą sklypo padalijimui (formavimo ir pertvarkymo projektui). Reikės el. parašo arba el. bankininkystės.
- Pasirašykite sutartį su projektuotoju. Jis turėtų tinkamai pakonsultuoti, parinkti ir suderinti sprendinius po padalijimo.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į sklypo reljefą, susisiekimo galimybes bei inžinerinių tinklų prieinamumą - tai gali turėti įtakos tiek pačiam padalijimo procesui, tiek būsimiems sklypo naudojimo planams.
Prieš pradėdami verta pasidomėti, ar yra apribojimų, susijusių su kultūros paveldu, saugomomis teritorijomis ar kitomis specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis.
Žemės Sklypų Formavimo ir Pertvarkymo Projektai
Projektai rengiami vadovaujantis Žemės įstatymo 40 straipsniu ir Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr.
Remiantis Taisyklių 66 punktu, parengtam ir suderintam Projektui turi pritarti visi žemės sklypo savininkai (bendraturčiai). Jei bendraturčiai sutaria dėl projekto sprendinių, teisminio ginčo gali ir neprireikti.
Šie sklypo padalijimo projektai techniškai vadinami formavimo ir pertvarkymo projektais.
Žemės sklypo padalijimo projekto kainą iš dalies lemia sklypo dydis (jame esančių naudmenų, komunikacijų, spec. sąlygų kiekis), sklypų skaičius, į kurį dalinamas sklypas. Dėl šių faktorių didėja projektavimo kaštai ir sudėtingėja derinimo procedūros.
Kadangi kiekvienas sklypas yra unikalus, užsakovų norai dažnu atveju yra skirtingi pasiūlymai teikiami idividualiai įvertinus šiuos ir prieš tai minėtus aspektus.
Bendrą sklypo padalijimo projekto kainą sudaro ne tik projektavimo darbai, bet ir pasiruošimo projektavimui darbai, taip reiktų įsivertinti darbus po projekto patvirtinimo.
Dažniausiai Užduodami Klausimai
Ar reikia statybų leidimo žemės ūkio paskirties žemėje statant pastatus iki 80m2?
Norint vykdyti statybą visais atvejais bus reikalinga ūkininko ūkio parinkimo schema. Nuo liepos 1 d. keičiasi gyvenamojo namo ūkininkams statyba. Žemės ūkio paskirties žemėje statinius turi teisę statyti tik ūkininkai, kurie yra parengę kaimo plėtros projektą ūkininko sodybai parinkti.
Turint ūkininko sodybos parinkimo projektą galima statyti vieną vieno buto gyvenamąjį namą su priklausiniais - pagalbinio ūkio pastatais. Visiems gyvenamiesiems namams, nepriklausomai nuo ploto ir vietovės, privalomas projektas ir statybos leidimas.
Nuo liepos 1 dienos minimalus žemės sklypo plotas ūkininko sodybai - 2ha, taip pat reikalinga bent 3 metus būti deklaravus žemės ūkio veiklą. Taigi, žemės ūkio paskirties žemėje be ūkininko sodybos parinkimo projekto, gyvenamojo namo statyba negalima (nepriklausomai nuo namo dydžio). Jūsų atveju, reikalinga nagrinėtis galimybę keisti žemės paskirtį į gyvenamąją.
Koks mažiausias leistinas sklypo dydis statyboms?
Apskritai vienbučiam ar dvibučiam gyvenamajam namui skirtas žemės sklypas negali būti mažesnis kaip 400 m2. Kai pasirenkamas vienbučio blokuoto užstatymo tipas, kiekvienam namui skirtas sklypas (arba jo dalis) turėtų būti ne mažesnis kaip 200 m2.
tags: #sklypo #atidalinimas #plotas