Buvusios SSRS Turto Dalybos: Nuo Žemės Reformų iki Milijardinių Skyrybų

Po Sovietų Sąjungos žlugimo, buvusios respublikos susidūrė su sudėtingais iššūkiais, susijusiais su turto pasidalijimu. Tai apėmė žemės reformas, privatizaciją ir dažnai skandalingus turto pasidalijimus tarp buvusių sutuoktinių.

Buvusios Sovietų Sąjungos žemėlapis.

Žemės Reforma: Vienijanti ar Skaldanti Jėga?

Pirmosios Lietuvos Respublikos istorija prasidėjo nuo revoliucinio nuosavybės santykių pertvarkymo, kuris savo mastu ir padariniais lyginamas su privatizacija ir dekolektyvizacija atkūrus nepriklausomybę. Žemė anuo metu buvo pagrindinis tautos turtas, o iki 80 proc. gyveno iš žemės ūkio pajamų. Daugiau kaip 25 proc. visos žemės valdė tik kokie 2 tūkst. žemvaldžių. Absoliuti jų dauguma buvo arba lenkų mažumos atstovai, arba sulenkėję lietuviai, kaip jie vadinti to meto lietuviškoje spaudoje.

Žemės reforma tapo tautą vienijančia kova su vidaus ir išoriniu priešu, kerštu už „tautos išdavystę“, nutautėjimą. Likvidavus stambiąją žemės nuosavybę sumažėjo turto ir pajamų pasiskirstymo nelygybė, šalies visuomenė tapo tvirčiau integruota. Didieji žemvaldžiai nukentėjo, užtat iki 40 tūkst. naujakurių įsteigė ūkius, iki 30 tūkst. mažažemių pasididino valdas. Pralaimėtojų buvo palyginti nedaug, o ir tie prarado ne viską - jų nuosavybėje liko dvarų centrai, inventorius ir 80 ha žemės.

Pokomunistinėje Lietuvoje nominaliais agrarinės reformos laimėtojais gali būti laikomi buvę žemės savininkai ir jų palikuonys. Didžioji dalis jų 1992 m. buvo jau pensininkai, o dauguma paveldėtojų gyveno miestuose ir nesiruošė grįžti į kaimą ūkininkauti. Iš darbingo amžiaus kolūkiečių liko nedaug galinčių pasijusti tikrais laimėtojais. Tik mažuma turėjo išteklių gyvybingiems šeimos ūkiams sukurti, tad žmonių pajamos susitraukė. Mažiausiai 100 tūkst. buvusių kolūkiečių tapo bedarbiais, turinčiais kaip nors pramisti iš sodybinių sklypų, pašalpų ir sezoninių darbų. Jie laikomi pokomunistinės reformos pralaimėtojais.

Privatizacija ir Laukinis Kapitalizmas

Kaip rodo Kinijos rinkos reformų patirtis, palaipsnis perėjimas iš centralizuotos planinės į rinkos ekonomiką, išvengiant laukinio kapitalizmo, nėra neįmanomas. Tačiau Lietuva, griūvant Sovietų Sąjungai, tokio pasirinkimo neturėjo. Transformacinis ūkio nuosmukis buvo neišvengiamas. Galbūt jis būtų buvęs mažesnis, o Lietuvos ekonomika per keletą metų būtų pradėjusi lipti iš duobės, rinkos reformas - liberalizaciją, stabilizaciją ir privatizaciją - vykdant kitokia eilės tvarka. Lietuvoje viskas pradėta privatizacija ir baigta stabilizacija, kurios imtasi tik 1993 m. įvedus litą. Su infliacija užsitęsė laikotarpis, kai kovota dėl privatizuojamo turto dalybų ir perskirstymo. Paankstinus makroekonominę stabilizaciją ir tik tuomet privatizavus stambias įmones, suradus joms užsienio investuotojų (kaip darė estai), „nekūrybiško griovimo“ veikiausiai būtų buvę mažiau.

Turtingų Rusų Skyrybos: Kova Dėl Milijardų

Pastarąjį mėnesį vieno turtingiausių rusų Dmitrijaus Rybolovlevo buvusi žmona Jelena atsiriekė pusę viso šeimos turto. Ženevos teismas įpareigojo turtuolį buvusiai antrajai pusei išmokėti 4,5 milijardo JAV dolerių (daugiau kaip 11 milijardų litų) grynaisiais ir perleisti kitokio turto - papuošalų, antikvarinių vertybių, kurių vertė - 563,5 milijono dolerių (1,4 milijardo litų). Be to, J.Rybolovlevos vardu bus įteisintas netoli Ženevos esantis nekilnojamasis turtas - didžiulis namas, kuriame ji gyvena nuo to laiko, kai persikėlė gyventi į Šveicariją.

Jelena ir Dmitrijus susituokė 1987 metais dar būdami studentai, o iš Rusijos išvyko 2007-aisiais. Tuomet Dmitrijus jau buvo daugiamilijoninio turto savininkas, bet susipyko su valdžia, dėl to jam teko net metus praleisti kalėjime. Tėvynėje verslo reikalus tvarkė tik vyras, o žmona augino ir auklėjo dvi dukteris. Žinoma, jokių vedybų sutarčių jie nesudarė. Bet tiek Rusijoje, tiek Šveicarijoje šeimos teisės įstatymai grindžiami tuo pačiu principu: sutuoktiniai turi lygias teises į visą turtą, įgytą gyvenant santuokoje.

Būtent tokie rūpesčiai dabar kamuoja kito rusų multimilijardieriaus - Vladimiro Potanino - buvusią žmoną Nataliją. Tiesa, šių skyrybų iniciatoriumi tapo vyras: praėjusių metų pabaigoje jis pareiškė apie savo sprendimą išsiskirti su antrąja puse, kurią, kaip ir D.Rybolovlevas, vedė studijų metais. Nuo to laiko praėjo 30 metų, pora užaugino tris vaikus. Jų auklėjimu rūpinosi ir namų ūkį tvarkė Natalija, vyras iš pradžių siekė karjeros, po to paniro į verslo reikalus. N.Potanina siekia to paties kaip ir J.Rybolovleva: prisiteisti pusę buvusio sutuoktinio turto.

Multimilijardierius Michailas Fridmanas, kurio turtas vertinamas 17,6 milijardo dolerių, taip pat be skandalo išsiskyrė su savo bendrakurse, vėliau žmona tapusia Olga. Tačiau kiek jis paklojo sutuoktinei, niekam nežinoma. Buvusi pora turi dvi dukteris - Jekateriną ir Larisą, jos su motina Olga gyvena Prancūzijoje. O buvęs sutuoktinis M.Fridmanas į aukštuomenės renginius atvyksta su drauge Oksana Oželskaja. Ji turtuoliui taip pat pagimdė du vaikus.

O.Burlakovo Palikimas: Kova Dėl 1,3 Milijardo Eurų

O.Burlakovas, kurio turtas buvo vertinamas apie 1,3 mlrd. eurų, mirė nuo koronaviruso sukeltų komplikacijų vienoje Pamaskvio klinikų praėjusį birželį eidamas 72-uosius. Teises į velionio nuosavybę pirmiausia pareiškė jo žmona Liudmila bei dvi dukterys Jelena ir Veronika. Verslininkas su sutuoktine kartu pragyveno beveik 50 metų, bet 2019-aisiais L.Burlakovos iniciatyva buvo pradėtas skyrybų procesas.

Tačiau netrukus atsirado ir kitų pretendentų į palikimą: milijardieriaus sesers Veros Kazakovos vyras Nikolajus, vadinantis save visateisiu O.Burlakovo verslo partneriu, taip pat turtuolio asmeninio lėktuvo stiuardesė Sofija Ševcova, kuri pareiškė, kad augina velionio sūnų. Pasak šaltinių, paskutinėmis gyvenimo dienomis O.Burlakovą lankė tik sesuo V.Kazakova. Ji ir atvyko pasiimti velionio, tačiau jau klinikoje kilo pirmasis skandalas. V.Kazakova iš gydymo įstaigos administracijos gavo mirusiojo telefonus ir dokumentus. Turėdama brolio pasą moteris tikėjosi atsiimti kūną iš morgo ir palaidoti Sankt Peterburge, iš kurio jie yra kilę, o vienose šio miesto kapinėse ilsisi ne viena jų giminių karta.

Kiek pastaruoju metu jai sutuoktinis buvo svarbus, kol buvo gyvas, - klausimas, bet dėl jo kūno moteris grūmėsi iš visų jėgų. Ji turėjo vyro dokumentų kserokopijas ir buvo lydima vieno autoritetingiausių Rusijos advokatų Konstantino Dobrynino. L.Burlakova reikalavo, kad jos sutuoktinis būtų laidojamas Kanados mieste Toronte, kur jie gyveno nuo 1990-ųjų pradžios. Derybos truko mažiausiai tris dienas. Galiausiai iš morgo šaldytuvo kūną išgabeno žmonės, prisistatę L.Burlakovos patikėtiniais. Bet nunešė netoli.

V.Kazakova kreipėsi į Rusijos Tyrimų komitetą ir prokuratūrą reikalaudama ištirti milijardieriaus mirties aplinkybes ir atsisakymą išduoti jai brolio kūną. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas žaibiškai, o jo metu O.Burlakovo kūnas buvo teismo medicinos tarnybos morge. L.Burlakovos teisininkai sutelkė galingas jėgas, iškart prasidėjo ir kautynės viešojoje erdvėje. Regis, būtent K.Dobrynino dėka L.Burlakovai po dviejų savaičių galiausiai pavyko išvežti velionį į Kanadą.

Taip ir liko neaišku, ar vyras palaidotas karste, ar kremuotas. O ši detalė labai svarbi. Mat vos pasirodžius pranešimams apie turtuolio mirtį O.Burlakovo šeima informavo, kad ketina užsakyti nepriklausomą tarptautinę ekspertizę, tirsiančią jo mirties aplinkybes, nes būtina žinoti tikslią priežastį. To paties siekia ir turtuolio sesuo V.Kazakova.

2018 metais O.Burlakovas jau buvo gydytas Maskvos ligoninėje ir jautėsi blogai: tada žiniasklaida pranešė, kad jo organizme aptikta arseno pėdsakų. Taip pat nutekėjo tyrimo duomenys, kad pats O.Burlakovas šį epizodą susiejo su turto dalijimosi su žmona Liudmila procesu. Tikėtina, kad jei velionis būtų buvęs palaidotas Rusijoje, tyrėjai galėjo imtis ekshumacijos.

Savo ruožtu palaikų tyrimo galėtų reikalauti S.Ševcova - su šia keliais dešimtmečiais jaunesne stiuardese milijardierius mėgo leisti laiką paskutiniais savo gyvenimo metais. Moteris tikina, kad mažamečio jos sūnaus tėvas - O.Burlakovas, o tai įrodytų genetinė ekspertizė.

Vienu paslaptingiausių Rusijos verslininkų laikytas O.Burlakovas gimė 1949-aisiais tuomečiame Leningrade. Baigęs studijas O.Burlakovas beveik du dešimtmečius tarnavo SSRS ginkluotosiose pajėgose - užsiėmė karinės aviacijos mokslo tiriamaisiais darbais. Baigiantis 9-ajam dešimtmečiui jis išėjo į atsargą, šeima įsikūrė Ukrainos mieste Charkove. Drauge su žmona ir buvusiais kolegomis O.Burlakovas įkūrė kooperatyvą „Integral“, kuris specializavosi degalų sistemų automobilių pramonei elementų kūrime.

SSRS griūties ir ekonominių ryšių žlugimo fone O.Burlakovas su sutuoktine ir kitais partneriais įkūrė keletą įmonių, kurios užsiėmė statybų verslu, prekyba ir Ukrainos mašinų pramonės produkcijos tiekimu Rusijai. Taip O.Burlakovas virto naftos prekeiviu ir tapo kelių naftos bei dujų telkinių Sibire bendraturčiu. 1992 metais Burlakovų įmonių pelnas jau buvo skaičiuojamas dešimtimis milijonų dolerių per metus.

Po daugybės grasinimų šeima nusprendė trauktis į saugią vietą: 1993-iaisiais Burlakovai išvyko į JAV, o po dvejų metų iš ten persikėlė į Torontą. Nuo tada O.Burlakovas buvo priverstas gyventi dviejuose žemynuose - dirbdamas Rusijoje atvykdavo į Kanadą pas šeimą. 2007 m. O.Burlakovas pardavė cemento gamyklas kitam turtuoliui Levui Kvetnojui už 1,5 mlrd. dolerių (apie 1,3 mlrd. eurų), kad susitelktų į naftos ir dujų verslo plėtrą.

Gautas lėšas O.Burlakovas investuodavo į naudingųjų iškasenų gavybos Rusijoje ir Balkanuose projektus, statybų ir bankų verslą, prabangų nekilnojamąjį turtą Monake, JAV, Kanadoje ir Rusijoje, finansines priemones, taip pat į senos svajonės įkūnijimą - jachtos „Black Pearl“ („Juodasis perlas“) statybą. Laivas buvo nuleistas į vandenį 2016-aisiais Olandijoje ir šiandien yra antra pagal dydį burinė jachta pasaulyje. Statant jachtą buvo įkūnyta daug O.Burlakovo inžinerinių idėjų, o laivo kaina viršijo 250 mln. eurų.

Milijardierius nekart buvo pastebėtas restoranuose ir prabangiose parduotuvėse lydintis jauną savo asmeninio lėktuvo stiuardesę S.Ševcovą, kuri dabar teigia, kad O.Burlakovas yra jos vaiko - įpėdinio - tėvas. Dėl vyro neištikimybės L.Burlakova 2019 m. pabaigoje pateikė skyrybų prašymą Monake, kur jie su sutuoktiniu anksčiau praleisdavo dalį laiko. Savo ruožtu O.Burlakovas visais įmanomais būdais vilkino procesą.

Būtent su skyrybų pradžia ir artėjančiu šeimos turto pasidalijimu žiniasklaida susiejo paslaptingą istoriją, nutikusią Šveicarijos įmonėje „Leo Trust“, kuri valdo Burlakovų turtus. Paaiškėjo, kad viena O.Burlakovo įmonių esą skolinga didžiulę sumą lengvatinių mokesčių zonoje registruotai kompanijai, susijusiai su jo sesers vyru N.Kazakovu.

Visiems netikėtai plačiajai visuomenei nežinomas N.Kazakovas ėmė aiškinti, kad ilgus metus buvo visavertis O.Burlakovo verslo partneris ir jam priklausė 50 proc. visų velionio projektų, įskaitant „Novoroscement“ ir „Burneftegaz“. L.Burlakovos advokatai 2020 m. rugpjūtį pateikė ieškinį O.Burlakovui ir „Leo Trust“ teigdami, kad paskolos sutartis buvo suklastota ir išduota atgaline data, siekiant išpumpuoti turtą iš skyrybų proceso.

Burlakovų aplinkoje kalbama, kad N.Kazakovas buvo tik vienas iš oligarcho padėjėjų ir už tai gaudavo nedidelį atlygį, o apie jokią partnerystę nebuvo nė kalbos. Neseniai žiniasklaida, remdamasi Kazakovų advokatu, paskelbė, kad Monake buvo rastas šeimos galvos testamentas, kuriame neminima nei jo žmona, nei dukros. Burlakovų teisininkai įtaria, kad tai greičiausiai klastotė, panaši į tą, dėl kurios vyksta procesai Šveicarijoje su „Leo Trust“.

Skyrybų Dramų Pavyzdžiai:

• Romanas Abramovičius ir Irina: Irina gavo 300 milijonų dolerių, 4 vilas, du butus Londone, taip pat galimybę naudotis buvusio vyro asmeniniu lėktuvu ir viena jo jachtų.
• Sergejus Dorenka: Buvusiajai atidavė 2 butus Maskvoje, 4 butus Minske ir du namus elitiniuose Rusijos sostinės užmiesčio kvartaluose.

Lietuva ir Estija: Nuo Atsilikimo Iki Lyderystės

Centrinę (ar branduolio), pusiau branduolio, pusiau periferinę ar tik periferinę konkrečios šalies padėtį pasaulio ekonomikoje lemia jos vieta tarptautiniame hierarchiniame darbo pasidalijime. Tik branduolio šalys yra tikros, o ne popierinės žinių ekonomikos. Iki šiol nė viena pokomunistinė valstybė nesugebėjo tokia tapti. Estijos pranašumas yra Suomijos, kuri laikoma viena priešakinio krašto šalių, kaimynystė. Ankstyva makroekonominė stabilizacija, labiau apgalvota privatizacijos politika, sumaniai kuriamas tarptautinis valstybės įvaizdis leido Estijai tapti vienai pokomunistinio pasaulio lyderių, pritraukti tiesioginių užsienio investicijų ir modernizuoti dalį sudėtingą produkciją gaminančios pramonės. Lietuvoje ji beveik visa žlugo per pirmą pokomunistinį dešimtmetį.

Estijos atotrūkis nuo Lietuvos nedidelis. Apie mūsų atsilikimą nuo šios kaimynės be jokių išlygų galima kalbėti tik pirmuoju pokomunistiniu dešimtmečiu. Jeigu palygintume BVP vienam gyventojui pagal perkamosios galios paritetą, tos prarajos pastaraisiais metais visai neliko. Gana vangus ir Lietuvos, ir Estijos ekonomikos prieaugis po 2008-2010 m., ko gero, rodo, kad „kopijuojančios“ raidos potencialas jau išsemtas ir abi šalys gali būti patekusios į vadinamuosius vidutinių pajamų spąstus.

Ekonomikos Augimo Palyginimas: Lietuva ir Estija

Šioje lentelėje lyginamas BVP vienam gyventojui Lietuvoje ir Estijoje po nepriklausomybės atkūrimo:

Norint iš jų ištrūkti, mažų mažiausiai reikėtų įgyti bent tiek pat drąsos, kiek turėjo mūsų seneliai. Juk tarpukario Lietuva savo socialinėje vaizduotėje vijosi ne kaimynę Latviją, nuo kurios buvo atsilikusi kur kas labiau negu šiuolaikinė Lietuva atsilieka nuo Estijos, o Daniją. O ši nuo tuometės Lietuvos buvo dar labiau atitrūkusi, negu dabartinė Lietuva atsilieka nuo šiuolaikinės Danijos.

BVP vienam gyventojui Baltijos šalyse.

tags: #buvusios #ssrs #turtas