Tarpukariu, atkūrus Lietuvos valstybingumą, susirūpinta krašto ūkiu ir kultūra, o nemaža tų rūpesčių dalis buvo pavesta vietos savivaldybėms.
Vienas iš šaltinių, atskleidžiančių modernėjančios tarpukario Lietuvos visuomenės gyvenimą, mažai žinomus jos savitus bruožus, gali būti ir reklaminiai skelbimai tuometinėje spaudoje.
Panevėžio kraštotyros muziejaus Knygų rinkinyje saugomoje 1940 m. Panevėžyje išleistoje brošiūroje „Panevėžio informacinis kalendorius su radijo stočių lentele 1940 metams“ galima rasti nemažai reklaminių skelbimų.
Tarpukariu savo valstybę atkūrusi Lietuva sugebėjo šalies ūkį iš gilaus šimtmečius trukusio atsilikimo vos tik per vienos kartos gyvenimą pakelti į kone europinį lygmenį.
Buvo įrodyta, kad Lietuvos ekonomika gali sėkmingai funkcionuoti bei sparčiai kilti ir be sąsajų su Rusijos rinka bei jos žaliavomis.
Pradėjus naudoti elektros motorus, visiškai pasikeitė fabrikų ir gamyklų cechai.
Pažvelkime į vieną konkretų pavyzdį - architekto Vlado Bitės projektuotą gyvenamąjį namą Panevėžyje 1940 m. ir panagrinėkime jo istoriją bei architektūrines ypatybes.
Šis namas yra svarbus tarpukario modernizmo architektūros pavyzdys, atspindintis to meto tendencijas ir visuomenės poreikius.
Architektas Vladas Bitė ir jo indėlis į Lietuvos architektūrą
Vladas Bitė (1901-1969) - žymus tarpukario Lietuvos architektas, kurio kūryba paliko ryškų pėdsaką šalies architektūroje.
V. Bitės asmeninis dviaukštis taip pat šioje gatvėje (Aušros al. 15A).
Aušros al. ir Dvaro gatvės kampe V. Bitė suprojektavo Šiaulių apygardos ligonių kasos rūmus.
Išsiskiriantis pastatas - Lietuvos tautininkų sąjungos namai Aušros al. 21.
Pratęsus Aušros al. 1932 m. pastatyti pradžios mokyklos ir „Aušros“ muziejaus rūmai (Aušros al. 47).
Iki šiol miestą puošia vienas išraiškingiausių V. Bitės suprojektuotų pastatų - Šiaulių apskrities savivaldybės rūmai Sukilėlių ir Vilniaus gatvių kampe.
Dinamiška fasadų simetrišką kompoziciją kuria ritmiškas horizontalus nedidelių stačiakampių langų eilių ir ryškus vertikalus tarplangių skaidymas.
V. Bitei išvykus, nuo 1938 iki 1940 miesto planavimą perėmė Steponas Stulginskis.
Kanalizacijos specialistas V. Bitė - Vilniaus požeminę infrastruktūrą.
V. Bitė pradėjo Šiauliuose sisteminius vandens ir nuotekų planavimus.
Iš to laiko vienas įspūdingiausių statinių - Vandentiekio bokštas, Prano Norkūno iki karo suprojektuotas modernus inžinerinis statinys, pastatytas tik po karo.
Jo projektuoti pastatai pasižymi modernumu, funkcionalumu ir estetika, atspindi to meto architektūrines tendencijas ir visuomenės poreikius.
V. Bitė aktyviai dalyvavo urbanistiniuose projektuose, prisidėjo prie miestų planavimo ir infrastruktūros kūrimo.
Jo indėlis į Lietuvos architektūrą yra neįkainojamas, o jo kūryba iki šiol žavi savo originalumu ir funkcionalumu.
Gyvenamasis namas Panevėžyje: architektūrinės ypatybės
Vladаs Bitės projektuotas gyvenamasis namas Panevėžyje yra tipiškas tarpukario modernizmo architektūros pavyzdys.
Šiam stiliui būdingos griežtos geometrinės formos, funkcionalumas ir minimalus dekoras.
Namo fasadas yra simetriškas, su dideliais langais, kurie užtikrina gerą apšvietimą viduje.
Pastato išorė yra padengta tinku, kuris suteikia jam elegantišką ir modernią išvaizdą.
Namas yra dviaukštis, su mansarda, kuri suteikia papildomos erdvės gyventojams.
Vidaus išplanavimas yra funkcionalus ir patogus, su erdviomis svetainėmis, miegamaisiais ir virtuvėmis.
Namas yra puikiai pritaikytas to meto šeimos poreikiams ir atspindi modernų gyvenimo būdą.
Moderniosios architektūros eksterjerui būdingas plokščias horizontalumas, lenktos formos, statūs kampai, vertikalios briaunos.
Ritmas ir proporcijos tapo svarbiausiu estetiniu matu, fasadai pagyvinti prasminiais simboliais bei ornamentais.
Pritaikytos naujos medžiagos - geležis, stiklas, betonas.
Modernizmo architektūros pastatuose dažni kampiniai įėjimais ir langai, naudotas itin kokybiškas tinkas, daug dėmesio skiriama vidaus erdvių išplanavimui.
Šiaulių apskrities savivaldybės rūmai, vienas išraiškingiausių V. Bitės suprojektuotų pastatų
Namo istorija ir kontekstas
Vladаs Bitės projektuotas gyvenamasis namas Panevėžyje buvo pastatytas 1940 m., kai Lietuva išgyveno ekonominį ir kultūrinį pakilimą.
Tarpukariu Panevėžys buvo vienas iš svarbiausių Lietuvos miestų, kuriame sparčiai vystėsi pramonė, prekyba ir kultūra.
Miestas pritraukė daug gyventojų, todėl atsirado poreikis naujiems gyvenamiesiems namams.
Vladаs Bitė, kaip talentingas architektas, prisidėjo prie miesto plėtros, projektuodamas modernius ir funkcionalius gyvenamuosius namus.
Šis konkretus namas buvo skirtas vidutinės klasės šeimai, kuri vertino patogumą, estetiką ir modernų gyvenimo būdą.
Namas tapo svarbia miesto dalimi, atspindinčia to meto visuomenės poreikius ir aspiracijas.
Deja, 1940 m. sovietams okupavus Lietuvą, namas nacionalizuotas.
Kelių būklė po valstybės atkūrimo Tarpukariu atkūrus Lietuvos valstybingumą, susirūpinta krašto ūkiu ir kultūra.
Pirmasis savivaldybių veiklos dešimtmetis buvo sunkus: ką tik baigėsi ilgi svetimųjų priespaudos metai, gaivinant Pirmojo pasaulinio karo nualintą kraštą reikėjo daug pastangų.
Lietuvos tarpukario architektūra: ar egzistavo lietuviškoji modernizmo kalba?
Šiaulių modernizmo pradžia - K. Reisono laikotarpis
Pasak muziejininkės, Šiaulių tarpukario raida trimis svarbiausiais vardais pažymėta: Karolis Reisonas (1894-1981), Vladas Bitė (1901-1969), Steponas Stulginskis (1908-1995).
S. Stulginskio likimu dar per mažai domėtasi, o V. Bitei ir K.
1922-1930 m. K. Reisonas Šiauliuose parengė ir įgyvendino daugiau negu dvidešimt projektų.
Inžinierius tuo metu atitiko miesto vyriausiojo architekto funkcijas.
Iš ankstyvojo K. Reisono kūrybos laikotarpio Šiauliuose svarbus objektas - 1926 m. pastatytas Venclauskių namas Vytauto gatvėje.
Tai tikras architektūros šedevras, jaučiama istorizmo dvasia, ryški senosios puošybos tradicija: baliustrada, bokštelis, arkiniai langai, nišos...
Gal įtakos turėjo ir užsakovo skonis.
Istorizmo architektūros formų yra Vilniaus ir Vasario gatvių kampe stovinčio Stasio Pociaus namo fasade (dab. „Presto“ kavinė).
Ypatingas yra Gerardo Bagdonavičiaus namas Aušros alėjoje.
Pats G. Bagdonavičius - ryški asmenybė, be abejo, jis turėjo viziją, kaip namas turi atrodyti.
Pasaulyje tarsi nesuderinama medis ir modernistinis stilius, bet Lietuvoje tautinis elementas derėjo su modernizmu, kūrė architektūros išskirtinumą.
G. Dramos teatras pastatytas pagal K. Reisono ir Stasio Kudoko projektą.
Tiesa, projektas tarsi perkeltas iš Kauno, manoma, kad K.
Dabartinė Vinco Kudirkos progimnazija taip pat K. Reisono suprojektuota.
Architektas yra sukūręs gamybinių objektų.
Nepriklausomybės paminklas Sukilėlių kalnelyje yra vienas iš reikšmingiausių K.
Tarpukario modernizmo architektūra Šiauliuose
Veržlus V. Bitės dešimtmetis 1930-1939 m.
Aušros alėjoje prasidėjo naujas modernus, vakarietiškus standartus atitinkantis gyvenimas.
Joje centravosi valdiškų, visuomeninių institucijų pastatai, modernizmo estetika persidavė ir į privačią statybą.
Kadangi didelis dėmesys buvo švietimui, todėl atsirado ir daugiau pradžios mokyklų: sen.
Gardino gatvėje (dab. Gumbinės - Jaunųjų technikų centras) ir Rygos gatvėje (dab. S. Šalkauskio gimnazija) bei Užprūdžio (dab. Paprūdžio g.) mokykla.
Pastaroji buvo medinis modernizmo statinys su tautiniais elementais.
Išliko V. Bitės projektuoti vaikų sanatorijų pastatai Pageluvyje ir Rėkyvoje (dabar įsikūrusi mokykla).
Kiti svarbesni statiniai
Mieste pastatų projektavo ir kiti kviestiniai architektai.
Anatolijus Rozenbliumas suprojektavo modernų pramonininko H. E. Mordelio, namą Aušros al.
Ir Dvaro g. kampe (dab. įsikūręs baras „Kišenė“).
Keturių aukštų gyvenamasis namas, manoma, buvo didžiausias ir moderniausias pastatas mieste.
Tai kampinio plano dviejų laiptinių namas, turintis dvi ūkines laiptines su įėjimu iš kiemo.
Pagal tuometinius vertinimus šis keturių aukštų pastatas laikytinas beveik dangoraižiu.
Aukštesniems nei 3 aukštų namams buvo privalomas liftas.
Tai buvo modernios konstrukcijos, aukštos kokybės įranga.
Deja, neišsaugota.
Reikalavimai statinių įrengimui atspindi ir požiūrį į žmogų.
Kitas daugiabutis pastatas - stambaus pramonininko Broniaus Poškaus namas Vilniaus ir Dvaro gatvių susikirtime.
Projekto autorius nežinomas.
Pasak muziejininkės, tai labai išraiškingas ir plastiškas namas, kuris gali stovėti bet kuriame Europos mieste ir jį papuoštų.
Pirmame aukšte veikė parduotuvės, avalynės dirbtuvė.
Viršutiniuose aukštuose - butai.
Pats įmonės savininkas gyveno tame pačiame name, likusius butus nuomojo kitiems.
Tarpukariu buvo labai aktuali butų problema, nes miestas tapo traukos centru.
Ne kiekvienas galėjo sau leisti įsigyti sklypą ir pasistatyti namą.
Vilniaus ir Bažnyčios (dabar Vasario 16-osios) gatvių kampe buvo pastatytas prekybininko, siuvėjo Antano Juškaus mūrinis trijų aukštų namas (dabar įsikūrusi „Prezo“ kepyklėlė).
Šalia savo namus turėjo kiti stambūs Šiaulių verslininkai: „Birutės“ šokolado fabriko savininkas Vladas Vaitkus ir S. Pocius.
A. Pašto rūmai, architekto K. Dušausko-Duž suprojektuoti ir pastatyti prieš pat karą, eksponuoja laiko vertybes.
Kam paštui toks didžiulis namas, užimantis visą Aušros al.
ir Dvaro g. kvartalą?
Tada numatyta sutalpinti paštą, telefoną, telegrafą - augančias technologijas.
Apygardos teismas - Kazio Krikščiukaičio sukurtas, ligoninė - Vytauto Landsbergio- Žemkalnio.
Visuotinio optimizmo palikimas įpareigoja
Neįtikinamai skamba mitas, kad vaikštome sovietiniais laikais sukurtu miestu.
Pasak V. Ulinskytės- Balzienės, Šiaulių centras kūrėsi ant XVIII a. suformuoto gatvių tinklo.
Stebėtinas optimizmo laikas, begalinis entuziazmas kurti grožį, estetiką, kultūrą.
Stebiesi iš kur visa tai.
Juk po griovimų, praradimų, be to, buvęs carinės valstybės užkampis.
Tik pavydėti gali, jei palyginsi, kiek sukūrėme per laisvos šalies tris dešimtmečius ir tada.
Ne emocijos, deklaracijos, o reali kūryba, didžiulės išliekamosios vertės kūryba.
K. Reisonas kūrė Kauno modernizmo veidą.
Higiena, sanitarija neatskiriama nuo modernumo.
Architektūra eksponuoja tarpukario miesto gyvenimo kokybę, komunalinio ūkio modernumą.
Be abejo, kai kurie pastatai šiek tiek keitėsi, perdažant niveliavosi, bet detalių kaita nėra didelis praradimas.
Nederamai rekonstruotas Dramos teatras, pakeitimai naujos vertės nesukūrė.
Teko įsikišti, kad būtų apsaugotas pastatas Vasario 16-osios g. 27, džiugu, kaip rekonstruotas kitas namas priešais jį.
Po karo atstatant stogus kai kur pasikeitė jų forma, atsirado poreikis pridėti dar vieną aukštą.
„Paaugo“ apskrities savivaldybės rūmai, bet išlaikytos proporcijos, mūsų akis to nepastebi.
Tarpukario modernizmo palikimas yra didžiulis įpareigojimas nesunaikinti, išsaugoti, kad tie, kas gyvens po mūsų, miesto istorija galėtų pasidžiaugti gyvai, o ne iš knygų iliustracijų.
Šis namas, kaip ir daugelis kitų tarpukario pastatų, išliko iki šių dienų ir yra svarbus Lietuvos architektūros paveldo dalis.
tags: #buves #v #bites #projektuotas #gyvenamasis #namas