Šiaulių miesto istorija neatsiejama nuo Aušros alėjos, kurioje išlikę daug senųjų pastatų, menančių įvairius laikotarpius. Ši gatvė, tarsi jungtis tarp senojo ir dabartinio turgaus, visuomet buvo judri ir svarbi miesto arterija.
Tarpukariu Aušros alėja buvo formuojama kaip viena iš reprezentacinių Šiaulių miesto gatvių, čia koncentravosi didžioji dauguma administracinių ir visuomeninių pastatų, todėl jos užstatymui buvo skiriamas ypatingas dėmesys.
Pasak Šiaulių gatvių istoriją tyrinėjusios Romos Baristaitės, 1783 metais centrinės miesto dalies rekonstrukcijos plane iš naujai suplanuotos turgavietės aikštės vakarinės dalies į dvaro kompleksą buvo nutiesta trumpa gatvelė. XIX amžiaus viduryje ji vadinama Skersine gatve. Vėliau, greičiausiai įsikūrus grafų Zubovų rezidencijai, gatvė pavadinta Sadovaja ulica - Parko gatvė, kuri vokiečių okupacijos metais suvokinta į Park Strasse. Po Pirmojo pasaulinio karo gatvei paliktas lietuviškas pavadinimas, gatvė pratęsta. Minint pirmojo lietuviško laikraščio „Aušra“ 40-metį, 1923 metais gatvei suteiktas Aušros alėjos pavadinimas. Sovietmečiu, 1955 metais, minint revoliucionieriaus Vinco Mickevičiaus-Kapsuko 75-ąsias gimimo metines, gatvei buvo suteiktas V. Kapsuko vardas. Atgimimo pradžioje 1989 metais jau sugrąžintas Aušros alėjos pavadinimas.
Aušros alėja XX a. pradžioje
Šiaulių Modernizmo Pradininkai
Pasak muziejininkės, Šiaulių tarpukario raida trimis svarbiausiais vardais pažymėta: Karolis Reisonas (1894-1981), Vladas Bitė (1901-1969) ir Steponas Stulginskis (1908-1995). 1922-1930 m. K. Reisonas Šiauliuose parengė ir įgyvendino daugiau negu dvidešimt projektų. Inžinierius tuo metu atitiko miesto vyriausiojo architekto funkcijas.
1930-1939 m. Aušros alėjoje prasidėjo naujas modernus, vakarietiškus standartus atitinkantis gyvenimas. Joje centravosi valdiškų, visuomeninių institucijų pastatai, modernizmo estetika persidavė ir į privačią statybą. V. Bitės asmeninis dviaukštis taip pat šioje gatvėje (Aušros al. 15A). Aušros al. ir Dvaro gatvės kampe V. Bitė suprojektavo Šiaulių apygardos ligonių kasos rūmus. Išsiskiriantis pastatas - Lietuvos tautininkų sąjungos namai Aušros al. 21. Pratęsus Aušros al. 1932 m. pastatyti pradžios mokyklos ir „Aušros“ muziejaus rūmai (Aušros al. 47).
V. Bitei išvykus, nuo 1938 iki 1940 miesto planavimą perėmė Steponas Stulginskis. Per tokį trumpą laiką daug pastatų nespėta pastatyti, bet yra išlikusių, kurie liudija savitą architekto braižą. Vienas iš jų - „Santarvės“ mokykla (dab. „Dagilėlio“ dainavimo mokykla) Vytauto g., kitas - ligoninė Varpo gatvėje (vėliau poliklinika, dabar Sveikatos biuras ir dienos stacionaras), keletas individualių namų.
Vladimiro Bitės Indėlis į Šiaulių Architektūrą
Įdomus bruožas - išliko net keli beveik nepakitę inžinieriaus Vlado Bitės pastatai. Dar vienas V. Bitės statinys - Aušros alėja 15a - asmeninis inžinieriaus namas, išsiskiriantis gražiomis formomis ir proporcijomis.
V. Bitė yra suprojektavęs ir kitus žymius pastatus Šiauliuose: 1932 m. naujoje Aušros alėjos atkarpoje pastatytas V. Bitės suprojektuotas pradžios mokyklos pastatas. 1934 m. modernėjančią Aušros alėją papildė V. Bitės suprojektuoti Tautininkų sąjungos namai. 1935 m. Sukilėlių ir Vilniaus gatvių kampe buvo pastatyti nauji Šiaulių apskrities savivaldybės rūmai. Šie pastatai liudija apie V. Bitės indėlį į Šiaulių miesto architektūrą ir urbanistiką.
1935 m. Aušros alėjos ir Dvaro gatvių kampe buvo pastatyti vieni iš pirmųjų modernaus Aušros alėjos urbanistinio veido reprezentantų - V. 1934 m. į Tautininkų sąjungos namus iš Vilniaus gatvės persikėlė Valstybinis centralinis knygynas-biblioteka. 1935 m. Sukilėlių ir Vilniaus gatvių kampe buvo pastatyti nauji Šiaulių apskrities savivaldybės rūmai. Erdvų dviejų aukštų kampinio plano pastatą naujojoje miesto dalyje suprojektavo inžinierius V. Bitė. Rūmai susidėjo iš dviejų gatvių sankirtoje stačiu kampu sujungtų flygelių.
Plečiantis Šiaulių miestui, prie jo teritorijos buvo prijungtos išparceliuoto Gubernijos dvaro žemės ir čia suplanuota vienos iš pagrindinių miesto gatvių - Aušros alėjos - tąsa. 1932 m. naujoje Aušros alėjos atkarpoje buvo pastatytas V. Bitės suprojektuotas pradžios mokyklos pastatas. Dar viena nauja erdvi ir funkcionali pradžios mokykla Šiauliuose buvo pastatytas1938 m. Šešių komplektų pradžios mokyklos prie Rygos (dabar S. Šalkauskio) gatvės projektą parengė inžinierius V. Bitė. Tai kampinio plano mūrinis dviejų aukštų pastatas su pusrūsiu. Pastato fasadų kompozicija nedaug skiriasi nuo1936 m. Gardino gatvėje pastatytos mokyklos.
Aušros alėjoje išlikę daug tarpukario modernizmo architektūros pastatų, kurie formuoja centrinės miesto dalies vaizdą ir yra svarbus kraštovaizdžio komponentas. Tai solidūs administraciniai pastatai ir įvairios visuomeninės paskirties įstaigos: apskrities savivaldybė, apygardos teismo rūmai, pradžios mokykla ir muziejaus pastatas, dramos teatras, centrinis paštas ir kt.
V. Bitės projektuoti pastatai
- Pradžios mokyklos pastatas (1932 m.)
- Tautininkų sąjungos namai (1934 m.)
- Šiaulių apskrities savivaldybės rūmai (1935 m.)
- Šiaulių apygardos ligonių kasos rūmai
- Gyvenamasis namas Aušros al. 15A
H.E. Mordelio Daugiabutis Namas: Modernumo Simbolis
Mieste pastatų projektavo ir kiti kviestiniai architektai. Anatolijus Rozenbliumas suprojektavo modernų pramonininko H. E. Mordelio, namą Aušros al. Ir Dvaro g. kampe (dab. įsikūręs baras „Kišenė“). Keturių aukštų gyvenamasis namas, manoma, buvo didžiausias ir moderniausias pastatas mieste. Tai kampinio plano dviejų laiptinių namas, turintis dvi ūkines laiptines su įėjimu iš kiemo.
Pagal tuometinius vertinimus šis keturių aukštų pastatas laikytinas beveik dangoraižiu. Aukštesniems nei 3 aukštų namams buvo privalomas liftas. Tai buvo modernios konstrukcijos, aukštos kokybės įranga. Deja, neišsaugota.
Mordeliai - stambiausio Šiaulių odų fabrikanto J. Frenkelio pusbroliai. H. E. Mordelis buvo Frenkelio fabriko bei akcinės bendrovės „Batas“ generalinis direktorius.
„Mordeliai kurį laiką glaudėsi Ch. Frenkelio viloje, kurį laiką nuomojo kambarį pas K. Blecherį Vasario 16-osios g. Bet ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje jie gali sau leisti pradėti statyti didžiulį keturių aukštų labai modernių konstrukcijų, modernios įrangos - su pirmaisiais liftais - pastatą“, - pasakoja V. Ulinskytė-Balzienė.
Mordelio namas Šiauliuose
Kiti Daugiabučiai Namai ir Butų Problema Tarpukariu
Kitas daugiabutis pastatas - stambaus pramonininko Broniaus Poškaus namas Vilniaus ir Dvaro gatvių susikirtime. Projekto autorius nežinomas. Pasak muziejininkės, tai labai išraiškingas ir plastiškas namas, kuris gali stovėti bet kuriame Europos mieste ir jį papuoštų.
Pirmame aukšte veikė parduotuvės, avalynės dirbtuvė. Viršutiniuose aukštuose - butai. Pats įmonės savininkas gyveno tame pačiame name, likusius butus nuomojo kitiems.
„Didelės vitrinos, didžiuliai langai pabrėžia prekybinę funkciją. Pirmame aukšte veikė įvairios parduotuvės, tarp jų ir paties B. Poškaus avalynės dirbtuvė. Viršutiniuose aukštuose tradiciškai buvo butai. Pats įmonės savininkas gyveno tame pačiame name, bet likusius butus nuomojo kitiems.
Tarpukariu buvo labai aktuali butų problema. Daug parvykusiųjų neturėjo kur gyventi, buvo daug atvykusių iš kaimo, nes miestas tapo traukos centru. Ne kiekvienas galėjo sau leisti įsigyti sklypą ir pasistatyti namą miesto prieigose. Nuomojamų daugiabučių statyba jau buvo išplitusi prieš Pirmąjį pasaulinį karą, taigi reiškinys nebuvo naujas.
Tad butų aprūpinimu užsiėmė stambūs pramonininkai ar stambių dirbtuvių savininkai, kurie galėjo sau leisti pastatyti kapitalius statinius ir iš nuomos prisidurti prie kapitalo“, - aiškina V.
Svarbiausi Tarpukario Pastatai Šiauliuose
Štai keletas svarbiausių tarpukario pastatų Šiauliuose:
- Venclauskių namas Vytauto gatvėje
- Šiaulių dramos teatras
- Vinco Kudirkos progimnazija
- Šiaulių apskrities savivaldybės rūmai
- Lietuvos tautininkų sąjungos namai
- Pradžios mokyklos ir „Aušros“ muziejaus rūmai
- Mordelio namas Aušros alėjoje
- Broniaus Poškaus namas Vilniaus gatvėje
- Pašto rūmai Aušros alėjoje
- Vandentiekio bokštas Vytauto gatvėje
Šie pastatai liudija apie to meto visuomenės pažangą, technologijų plėtrą ir siekį kurti modernų bei patogų miestą.