Šilo Pavėžupio Sodyba: Istorija, Dabartis ir Kontroversijos

Šilo Pavėžupis - vietovė, turinti gilias istorines šaknis, siekiančias XVI amžių. Pirmosios žinios apie Šilo Pavėžupio dvarą siekia XVI amžių. I.Sprogis savo 1575 metų geografiniame žodyne mini prie Vėžupio upelio esantį Šilo dvarą. Vėliau ši vietovė imta vadinti abiem vardais. Šiandien tai - kaimas su skaudžia praeitimi ir neaiškia ateitimi, kurio istoriją persmelkia dvarų kultūra, knygnešystė ir sovietinės transformacijos. Tačiau pastaruoju metu vietovė atsidūrė dėmesio centre dėl kontroversijų, susijusių su Europos Sąjungos (ES) parama kaimo turizmui.

Šiame straipsnyje panagrinėsime Šilo Pavėžupio istoriją, apžvelgsime dabartinę situaciją ir atskleisime problemas, susijusias su ES parama vienai iš vietos sodybų.

Kelmės rajonas Lietuvos žemėlapyje. Šilo Pavėžupis yra šiame rajone.

Istorija ir Kultūrinis Paveldas

XVIII amžiaus viduryje Šilo Pavėžupio bajoraitę Radavičiūtę vedė Petras Putvinskis. Putvinskiai dvarą valdė iki pat nacionalizacijos. Be to, Halės universitetą baigusio Vlado Putvinskio dėka dvaras garsėjo kaip aukštos žemės ūkio kultūros, naujų ūkininkavimo metodų diegėjas. Šilo Pavėžupyje buvo įkurta pirmoji žuvininkystės ūkis. Mat naujų idėjų iš užsienio parsivežęs Vladas Putvinskis čia iškasė tvenkinius ir pradėjo auginti žuvį.

Devynioliktojo amžiaus pradžioje Šilo Pavėžupio dvare veikė knygų paštas. Knygos buvo gabenamos iš Tilžės į Šiaulius. Tą darydavo V. Putvinskio nusamdytas kontrabandininkas. Tuo metu Šaukėnų valsčiuje buvo vienintelė mokykla, kurioje pamokos vyko rusų kalba. V. Putvinskis norėjo, kad kaimo žmonės būtų labiau išprusę. Jis nusprendė įkurti nelegalas mokyklas, kuriose būtų mokoma lietuvių kalba. Vaikai į mokyklą traukdavo pakrūmėmis, kad neužmatytų žandarai.

Čia prabėgo gyvenimai dvarininkų Rapolo, Vlado ir Stasio Pūtvių-Pūtvinskių. Čia rašytoja Julija Žemaitė kumečių vaikus rašto mokė. Iš čia Lietuvon iškeliavo karpiai ir lubinai, o kartu ir draudžiama lietuviška spauda.

Aplankysime dvaro kapelius, kuriuose ilsisi Putvinskiai, Gelučių dvarininkai Janavičiai ir knygnešys Kazimieras Račkauskas, nešęs knygas, bet skaityti jų nemokėjęs. Eisim gražiais šilais pro Mergežerį, Vėžežerį link Targių ozo. Liaudiškai ozus vadina ožnugariais. Apaugęs mišku, ozo gubrys atrodo žavus kai eini jo ketera aukštai, o pažvelgęs apačion - matai suvirtusius medžius taip, jog velnias koją nusilaužtų. Tai miško kertinė buveinė, kandidatė į sengirę. Maršrutas žiedinis, apie 12 kilometrų, nesudėtingas. Šlapių vietų nėra. Trukmė apie 4 val. Atvykimą į žygį dalyviai organizuojasi patys . Nuo Šiauliai-Kelmė naujo plento, pagal nuorodą sukti link Laikšių.

Ta­ry­bi­niais lai­kais, pa­sta­čius Laik­šių gy­ven­vie­tę, ne­ma­žai pa­vė­žu­piš­kių į ją per­si­kė­lė. Ta­čiau Ši­lo Pa­vė­žu­py­je, ne Laik­šė­se, dar bu­vo mo­kyk­la, 1986 me­tais kai­me gy­ve­no 82 žmo­nės. 2001-ai­siais be­li­ko vos dvi­de­šimt. Da­bar nė­ra nė de­šim­ties. Iš­tuš­tė­jo dva­ro ku­me­ty­nai. Už­da­ry­ta mo­kyk­la.

Dabartinė Situacija

Šiandien Šilo Pavėžupio dvarą mena tik išlikęs senas medinis svirnas. 1944 metais Šilo Pavėžupio atsidūrė fronto linijoje. Sudegė daug ūkinių pastatų. Putvinskių namą sunaikino 1983 metų sausio 5-ąją kilęs gaisras. Jo vietoje pastatytas akmuo su garsaus Paberžės vienuolio Stanislovo dovanota saulute. Pro buvusią Šilo Pavėžupio dvarvietę prastas kelelis veda į kaimo senbuvių Onos ir Juozo Petrauskų namus.

Į Šilo Pavėžupį Ona ir Juozas Petrauskai atsikėlė 1988 metais. Iki tol gyveno tos pačios Šaukėnų seniūnijos Šonos kaime. „Čia smagiau negu Šonoje, - pasakoja Ona Petrauskienė. - Ten prie žibalinės lempos keturis vaikus užauginau. Kaimas - miško viduryje. Gyvenom kaip kokiam bliūde. Nebuvo elektros. Petrauskai buvo paskutiniai Šonos kaimo gyventojai. Ona vardija, jog anksčiau ten gyveno ir Žalpiai, Čižai, Dzindzalietos, Baškiai, Palubinskiai, Laurinavičiai. Paskui jie išsikėlė. Išsikėlė ir Petrauskai. Dabar ten nieko nebeliko. Šilo Pavėžupyje taip pat panašūs dalykai darosi.

Ona mosteli ranka į langą. Aplink namus visur buvo dirbama žemė. Dabar jau vos ne į kiemą žengia savaiminis miškas. Pradžioje turėjo daug draugų. Kaimynai sueidavo krūvon pavakaroti. Vienas kitam padėdavo. Dabar trobos ištuštėjo. Nyks­ta Ši­lo Pa­vė­žu­pis. Kol buvo sveikas dvaro pastatas, jame gyveno daug žmonių. Kai dvaras sudegė, visi persikėlė į Laikšes. Senuose dvaro kumetynuose dar buvo likę Jankus, Stungurys... Gyveno žmonės ir buvusiame dvaro bravore.

„Savo dukrai sakau, kol gyvi, niekur iš Šilo Pavėžupio neikit. Jos sūnūs Rimantas ir Gintautas gyvena Kuršėnuose. Dukra Danutė - Raseinių rajone. Tik Jolanta pasiliko šalia tėvų. Aštuoniasdešimtmetė mama dar padeda dukros šeimai prižiūrėti gyvulius, pamelžia karvę. Dukra Jolanta su vyru Kazimieru ūkininkauja. Bet turi ir darbus. 81 metų Juozas Petrauskas dar susitvarko su arkliu. Laiko gyvulį savo poreikiams. Pėsčias nueina apsipirkti į Laikšių parduotuvę.

Pravažiavus tvenkinių akimis besimarks­tančias Laikšes, prasideda Pavėžupio šilai. Pamiškės keliuku į pagrindinį žvyrkelį atskuba dvi moteriškės. Klausia, ar dar nebuvo autobusiu­ko, vežiojančio prekes. Vis darydama­si, ar neužmatys kelyje balto autobusiu­ko, Irena pasakoja: „Šilo Pavėžupyje gyvenu jau 40 metų. Esu nuo Kražių. Jos kaimynė Stasė atsikėlė iš Šiaulių. Senatvėje nepajėgė išlaikyti buto mieste. Čia gyveno jos dukros šeima. Nusipirko būstą tame pačiame keturbutyje. Kaime išlaikyti pastogę - pigiau. Stasė nieko negali pasakyti apie senesnįjį Šilo Pavėžupį. O Irena mena, kaip prieš keturiasdešimt metų dvaro kumetynas knibždėjo nuo žmonių. Visi kambariai buvo užimti. „Paleisdavo po septynis kombainus javų kulti. Virė gyvenimas“, - pasakoja ponia Irena. - Dabar belikom mudvi su Stase, Stasės dukra, Petrauskai ir jų dukros Molotokienės šeima.

Moterys su nerimu dairosi į kelią. „Anksčiau buvo gerai. Čia pat Gaugariuose buvo parduotuvė. Jos savininką vadindavom Maušu. Juokdavomės, kad pas jį prekių gali gauti ir naktį. Dabar teks skambinti buvusiai kaimynei, kad atvažiuotų. Nuveš apsipirkti į Laikšes. Palaidojau abu savo vaikus.

Per Šilo Pavėžupį einantis kelias atsišakoja mažesniu keliuku, vedančiu į buvusio dvaro sodybvietę.

Arūno Pukelio-Šviniaus kaimo turizmo sodybos aplinka Kelmės rajone (15min.lt nuotrauka)

ES Parama ir Kontroversijos

15min spalį rašė apie A.Pukeliui šiuo metu priklausančią sodybą Laikšių kaime. Sodybos statyboms dar 2013 metais buvo skirta daugiau nei 690 tūkst. litų siekianti ES parama. Šią paramą gavo tuo metu įmonės „Šilo pavėžupis“, kuri irgi valdoma A.Pukelio, darbuotojas Vaidas Kiniulis. Ji buvo įsipareigojęs sodyboje vykdyti kaimo turizmo veiklą, tačiau, kaip nustatė Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) ekspertai, veikla tebuvo imituojama. Dėl to NMA, skyrusi paramą, iki šiol teisiasi su paramos gavėju.

A.Pukelis, kriminaliniame pasaulyje žinomas Šviniaus pavarde, situaciją 15min komentuoti atsisakė. Lukas Balandis / BNS nuotr./Arūnas Pukelis „Naujų aplinkybių nėra“ Dar 2017 metais institucijos kreipėsi į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą (FNTT), tačiau ji atsisakė atlikti tyrimą dėl formalios priežasties. Naujų aplinkybių teisėsauga nenustatė ir dabar. „Susipažinus su straipsnyje pateikta informacija ir 2017-08-14 priimtu nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nustatyta, kad publikuotame straipsnyje nėra pateikta naujų aplinkybių, kurios būtų susijusios su galimu neteisėtu ES paramos gavimu ar panaudojimu projekto įgyvendinimo metu“, - 15min teigė FNTT atstovė spaudai Modesta Zdanauskaitė. Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba 15min paklausė tarnybos, kokie buvo šio sprendimo motyvai.

„FNTT pareigūnams nagrinėjant NMA pranešimą buvo nustatyta, kad visi pagal projektą numatyti darbai buvo atlikti, duomenų, kad ES finansinės paramos lėšos buvo pasisavintos ar užvaldytos apgaule, negauta“, - sakė tarnybos atstovas Tomas Šiuškus. FNTT pareigūnams nagrinėjant NMA pranešimą buvo nustatyta, kad visi pagal projektą numatyti darbai buvo atlikti, duomenų, kad ES finansinės paramos lėšos buvo pasisavintos ar užvaldytos apgaule, negauta, Jo teigimu, tyrimą pradėti atsisakyta remiantis baudžiamojo proceso kodekso 168 ir 3 straipsniais.

„Nutarimas priimtas pagal to paties kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą, jog baudžiamasis procesas, t. y. ikiteisminis tyrimas, negali būti pradėtas, jeigu nepadaryta veikla, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių“, - pridūrė FNTT atstovas.

NMA Nustatyti Pažeidimai

NMA teigė sodyboje atlikusi tris patikrinimus - 2016 metų kovą, 2017 metų gegužę ir 2018 metų kovą - ir nustačiusi, kad jokia kaimo turizmo veikla nevykdoma: sodybos viduje nesumontuoti šviestuvai, ne visi kambariai apstatyti baldais, nėra virtuvės įrangos, neprižiūrėta teritorija, taip pat kaimo turizmo paslaugos nėra reklamuojamos. Kitaip sakant - veikla ne tik nevykdoma, tačiau net ir nėra galimybių ją vykdyti.

Paramos gavėjas V.Kiniulis, teismuose bylinėdamasis su NMA, bandė įrodyti, kad sodyboje iš tiesų veikla yra vykdoma ir buvo pateikęs sąskaitų, neva išrašytų klientams. Tačiau šios sąskaitos buvo išrašomos tarpusavyje susijusioms įmonėms - „Šilo pavėžupis“, „Stolex valda“, „Fasa“, „F process“.

Šiame kontekste svarbu atkreipti dėmesį į susijusias įmones ir galimus interesų konfliktus:

  • UAB „F process“ 100 proc. akcijų nuo 2005 metų balandžio 22 dienos iki 2017 metų spalio 12 dienos valdė AB „Fasa“.
  • R. P. (Rita Pukelienė) ir B. V. (Bronislovas Vasiliauskas) valdo atitinkamai 65 proc. ir 35 proc. UAB „Stolex valda“ akcijų.
  • Įmonei nuo 2014 metų rugpjūčio 12 dienos vadovauja A. P. (Arūnas Pukelis), kuris yra AB „Fasa“ valdybos narys ir pirmininkas.
  • B.V. yra AB „Fasa“ valdybos narys.
  • UAB „Šilo Pavėžupis“ 100 proc. akcininkė yra UAB „Stolex valda“.

Būtent „Stolex valda“ šiuo metu valdo sodybą, o minimos įmonės - A.Pukelio verslai.

Teisminiai Procesai

Teisminiai procesai Sodybą A.Pukeliui jau perdavęs V.Kiniulis iki šiol teisiasi su NMA, kuri siekia atgauti bent dalį sodybos statyboms skirtos ES paramos. Šiuo metu byla - Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (LVAT). Jo atstovė Neringa Lukoševičienė 15min dar spalį teigė, kad byla dar nėra išnagrinėta - nepaskirta teismo posėdžio data. LVAT atstovė tą patį teigė ir dabar - sausį. Šiame procese NMA siekia susigrąžinti dalį skirtos paramos - apie 147 tūkst. eurų. Byla LVAT pasiekė dar 2022 metų birželį.

Institucijoms buvo teikti skaičiai apie dešimtis, o vienais metais - net apie kelis tūkstančius lankytojų. Pats V.Kiniulis anksčiau dirbo direktoriaus pavaduotoju įmonėje „Šilo pavėžupis“. Nors teismams teikti dokumentai liudija ką kita.

Bandydamas neigti NMA išvadą, kad parama galėjo būti įsisavinta apgaulingai ir reali kaimo turizmo veikla nevykdoma, V.Kiniulis teismui buvo pateikęs sąskaitas įmonių, kurios neva naudojosi sodybos paslaugomis. Be to, septynerus metus iki šių metų rugpjūčio V. Registrų centro duomenimis, Kelmės rajone Laikšių kaime esančios sodybos adresu V. Kiniulis 2020 metais yra įregistravęs įmonę - mažąją bendriją „Prekėja“. Sodybos adresu taip pat įregistruota dar vieno tauragiškio Manto Rakevičiaus mažoji bendrija „Aronfy“. Jos veikla nurodoma elektroninės įrangos prekyba.

Šįkart NMA reikalauja grąžinti apie 147 tūkst. Vis dėlto, jis tikino sodybos nepardavęs.

NMA priėmė naują sprendimą - reikalauja grąžinti apie 147 tūkst. eurų. Su ES parama statyta sodyba stūkso Kelmės rajone, Laikšių kaime.

Siekta atgauti 199,7 tūkst. V.Kiniulis skunde teigė, jog ir gavus paramą pritrūkęs lėšų sodybos įkūrimui, bandantis ją savomis lėšomis pamažu baigti įrengti. Jis taip pat nurodė, kad sodyboje dirba du darbuotojai, grynasis pelnas 2015 metais buvo 12,4 tūkst. eurų, po metų - 56,3 tūkst. eurų, 2017 metais - 63,7 tūkst. LVAT trijų teisėjų kolegija šių papildomai teiktų sąskaitų nepriėmė nagrinėti kaip įrodymų.

Be kita ko, buvo rekomenduojama projektą įtraukti į rizikingų projektų sąrašą. Parama nurodoma dar litais - 690 tūkst.

Arūno Pukelio Komentarai

Sodybą pernai įsigijo įmonė, kurią valdo prieštaringos reputacijos verslininkas ir futbolo funkcionierius, praeityje teistas A. Pukelis, žinomas ir Šviniaus pravarde. 15min.lt žurnalistai straipsnyje teigia, kad sodybą statė ir vėliau pardavė įmonės Šilo Pavėžupis direktoriaus pavaduotojas, ši įmonė taip pat esą priklauso A. Pukeliui. Pats verslininkas teigia, kad neturi jokių sąsajų su ankstesniais šios sodybos šeimininkais ir visas ažiotažas - jo šmeižtas.

„Žiniasklaida rašo tai ką nori, matyt dabar toks bumas yra, kad šiandien žiniasklaida įtaką yra pardavusi dėl futbolo federacijos ir yra šmeižiamas aš ir mano įmonių grupė visa. dar sykį jums kartoju, kad nei aš, nei mano įmonės, niekada gyvenime iš NMA jokių paramų neėmė. Skambinkit tam kas yra paėmę“, - komentuoja jis.

Buvusio Šeimininko Pozicija

Sodybos šeimininku buvęs ir paramą iš Nacionalinės mokėjimo agentūros gavęs Vaidas Kiniulis, vos išgirdęs, kad skambina žurnalistai ir kokia tema nori kalbėti, bendrauti atsisako.

Teismuose buvęs šeimininkas įrodinėja, kad sodyboje buvo apgyvendinami žmonės. Tačiau Nacionalinė mokėjimų agentūra nustatė, kad tokia veikla tik imituota, pateiktos sąskaitos yra iš įmonių, kurios siejamos su A. Pukeliu ir susijusios tarpusavyje.

Ateities Perspektyvos

Ką toliau darys su šia sodyba, dabartinis jos savininkas A. Pukelis neatskleidžia. „Čia mano reikalas yra“, - sako jis.

Bylinėjantis teismuose agentūra, atsižvelgdama į išdėstytus motyvus, nusprendė susigražinti nebe visą, bet ketvirtadaliu mažesnę teiktos paramos sumą. Tai yra, apie 150 tūkstančių eurų.

„Šį sprendimą paramos gavėjas vėlgi apskundė. Ir kadangi šiuo metu dar vyksta teisminiai ginčai, teisminis procesas. Tai daugiau detalių pateikti nelabai ir galėčiau“, - teigia G. Beniulienė.

Tokia schema, kai pasinaudojus parama kaimo turizmui vystyti pastatoma sodyba, tačiau realiai joje veikla nevykdoma, pasitaikydavo prieš dešimtmetį. Dalis verslininkų, gavę iki 200 tūkstančių eurų paramos, po kelerių metų sodybas prisitaikydavo sau, kartais net nepradėję kaimo turizmo verslo. Tačiau paramos gavėjas bando įrodyti kitaip.

Šis pastatytas, bet nebaigtas įrengti namas Kelmės rajone, šalia komercinei žūklei skirtų tvenkinių, jau kelerius metus turėjo būti kaimo turizmo sodyba. Ją statęs šeimininkas žadėjo, kad čia vyks pokyliai, veiks viešbutis ir baras. Vietinės gyventojos labai laukė jos atidarymo.

Tačiau dabar dėl šio pastato buvę savininkai ir Nacionalinė mokėjimų agentūra bylinėjasi tesimuose. Jo statyboms valstybė buvo skyrusi apie 200 tūkstančių eurų ir dabar siekia juos susigrąžinti, nes įtaria, kad čia jokia kaimo turizmo veikla nebuvo vykdoma.

„Agentūra vykdydama šio projekto priežiūrą, nustatė pažeidimus, nustatė esminį pažeidimą, kad nebuvo vykdoma projekte numatyta veikla. Tai yra nebuvo teikiamos kaimo turizmo paslaugos. Nustačiusi šį pažeidimą agentūra priėmė sprendimą susigrąžinti visą paramos sumą, nutraukiant paramos sutartį“, - teigia Nacionalinės mokėjimų agentūros departamento direktorė Genovaitė Beniulienė.

Sodyba šiuo metu priklauso įmonei, kurią valdo praeityje teistas verslininkas ir futbolo funkcionierius Arūnas Pukelis, kriminaliniame pasaulyje turintis Šviniaus pravardę.

Nors projektas buvo pripažintas rizikingu, NMA skyrė jam 690 tūkst. 560 litų (apie 200 tūkst. Sodyba tuo metu priklausė „Šilo pavėžupio“ direktoriaus pavaduotojui Vaidui Kiniuliui. NMA nutraukė sutartį ir pareikalavo grąžinti visą skirtą ES paramą -199,7 tūkst. V.Kiniulis apskundė NMA sprendimą. Jis įrodinėjo, kad veikla sodyboje vykdoma - teismui teikė sąskaitas už neva suteiktas paslaugas.

15min pateikia ištrauką iš 2021 metų teismo nutarties: „Iš (...) pateiktų finansinių duomenų matyti, jog sąskaitos buvo išrašomos tarpusavyje susijusioms įmonėms AB „Fasa“, UAB „Šilo Pavėžupis“, UAB „Stolex valda“. UAB „F process“ 100 proc. akcijų nuo 2005 metų balandžio 22 dienos iki 2017 metų spalio 12 dienos valdė AB „Fasa“. R. P. (Rita Pukelienė - red.) ir B. V. (Bronislovas Vasiliauskas - red.) valdo atitinkamai 65 proc. ir 35 proc. UAB „Stolex valda“ akcijų. Įmonei nuo 2014 metų rugpjūčio 12 dienos vadovauja A. P. (Arūnas Pukelis - red.), kuris yra AB „Fasa“ valdybos narys ir pirmininkas. B.V. yra AB „Fasa“ valdybos narys. UAB „Šilo Pavėžupis“ 100 proc.

NMA priėmė naują sprendimą - reikalauja grąžinti apie 147 tūkst. eurų.

Šiame kontekste svarbu atkreipti dėmesį į susijusias įmones ir galimus interesų konfliktus:

Įmonė Sąsajos
AB „Fasa“ Valdė UAB „F process“ akcijas iki 2017-10-12; A. Pukelis - valdybos narys ir pirmininkas; B. Vasiliauskas - valdybos narys
UAB „Stolex valda“ R. Pukelienė ir B. Vasiliauskas valdo akcijas; A. Pukelis - vadovas nuo 2014-08-12
UAB „Šilo Pavėžupis“ 100 proc. akcininkė - UAB „Stolex valda“
UAB „F process“ Valdyta AB „Fasa“ iki 2017-10-12

Keliukas iš šiukšlių ir užkastas asbestas: ant „Nemuno aušros“ vėl krito šešėlis • TV3 žinios

tags: #silo #pavezupis #sodyba