Šalyje vis dar gausu daugiabučių, kuriuose atsikratyti šiukšlių galima jas švystelėjus į laiptinėje esantį šiukšlių vamzdį. Atliekų tvarkymo paslaugas teikiančios įmonės vieningai sutaria, kad tokie vamzdžiai - atgyvena.
Kaip gyventojai atsikrato šiukšlių, galima spręsti vos įėjus į laiptinę. Kaip sako įmonės „VSA Vilnius“ atstovė žiniasklaidai Jūratė Antanaitytė-Voldemarienė, laiptinių, kuriuose yra dar sovietmečiu įrengti šiukšlių vamzdžiai - tūkstančiai: „Pavyzdžiui, Šeškinės mikrorajone tokios laiptinės sudaro apie 90 proc., Justiniškėse - apie 95 proc. Iš esmės panaši situacija yra visuose Vilniaus mikrorajonuose, kur stovi standartiniai sovietinės statybos namai.
Vilniaus savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento direktoriaus pavaduotoja Stasė Kvederienė tikina, kad tuo metu namų projektavimo dokumentuose buvo reglamentuota, kad tokios šiukšlių šalinimo sistemos turi būti pradėtos diegti. „Tai buvo pradėta daryti gyventojų patogumui. Juk anksčiau tekdavo bėgti šiukšliavežiui iš paskos, nes šiukšles veždavo tik tam tikromis dienomis, nurodytu laiku“, - teigia S. Kvederienė.
Visgi pašnekovė pažymi, kad dabar naujai statomuose daugiabučiuose namuose tokie atliekų šalinimo vamzdžiai nebėra diegiami. Anot S. Kvederienės, nors toks vamzdis yra patogus atliekų šalinimo būdas gyventojams, tačiau daugeliu atveju jis sukelia tik problemas - sklindantys nemalonūs kvapai ar vamzdžio užsikimšimai.
Problemos ir Iššūkiai
Pasak pašnekovės, dėl šiukšlių šachtų jau daugybę metų kyla problemų - neretai netvarka pasitinka jau laiptinėje, keli metrai nuo butų durų. „Paprastai pirmų aukštų gyventojai vamzdžiu nesinaudoja, atliekas jie neša ir deda tiesiai į konteinerį, tačiau kenčia stiprius garsus, o nuo sunkių daiktų neretai lūžta konteineriai“, - pokalbį tęsia J.
Daugiabučių gyvenamųjų namų administratoriaus „Mano Būstas“ Vilniaus regiono vadovė Aurelija Dapkūnienė tikina, kad atliekų šalintuvas užkemšamas ir stambiagabaritiniais daiktais - pakuotėmis ar dėžėmis nuo picų - tuomet yra kviečiamos tarnybos, kad pašalintų stambius daiktus iš užsikimšusio vamzdžio: „Beje, šiukšlių šalintuvuose esame radę net kilimų, linoleumo rulonų.“
Tokia šiukšlių tvarka neša ir kitų bėdų - į vamzdžius gyventojai grūda stambių gabaritų atliekas, kartonines dėžes nuo buitinės technikos. Tokiais atvejais vamzdžiai užsikemša ir sukelia rūpesčių gyventojams bei butų ūkių prižiūrėtojams. „Jei jau žmogus naudojasi vamzdžiu, dažniausiai nelabai rūpinasi, ką į jį mesti - ten keliauja viskas, kas telpa: maisto ir virtuvės atliekos, antrinės žaliavos, drabužiai, vazonai su gėlėmis, net pavojingos atliekos, tokios kaip dažų skardinės, skiedikliai. Visos šios atliekos surenkamos kaip buitinės atliekos ir keliauja į regioninius sąvartynus“, - aiškina I. Sovietiniais laikais, mano J. Antanaitytė -Voldemarienė, tai esą nebuvo svarbu, šiukšlių rūšiavimu labiau susirūpinta pastaraisiais metais. Pakalbinus gyventojus išgirstu, kad šiukšlė yra šiukšlė, jos vieta konteineryje. Vieni gal patingi, kitiems tai nerūpi, tačiau vis daugiau žmonių, net ir gyvenančių daugiabučiuose, kur yra šiukšlių vamzdžiai, vis tiek pradeda rūšiuoti“, - optimistiškai žiūrėjo J. Bene daugiausiai bendrose buitinėse atliekos yra perdirbimui naudingų žaliavų - plastiko, popieriaus, kartono ir stiklo.
Pasak A. Dapkūnienės, atliekų šalinimo sistema vamzdžiais yra tikrai atgyvenusi: „Per vamzdį namas praranda ir dalį šilumos, jau nekalbant apie tai, kad netvarkingai jais naudojantis laiptinėje atsiranda blogas kvapas. Tačiau tai yra namo bendro naudojimo inžinerinė sistema ir dėl jos atsisakymo reikalingas daugumos namo butų ir kitų patalpų sprendimas. Šios sistemos užsandarinimas vykdomas savininkų lėšomis, o jeigu dauguma gyventojų nuspręstų šalintuvus iš viso išmontuoti, tai pareikalautų nemažų kaštų.“
Kaip pranešė Vilniaus visuomenės sveikatos centro (VSC) Saugos skyriaus vyr. specialistė Ela Gurina, svarbu, kad šiukšlių vamzdžiai būtų valomi ir kad gyventojai nemestų stambiagabaričių atliekų. „Antra vertus, priėmimo šachtos, kur yra patalpa ir pastatyti konteineriai, taip pat turi būti nuolat valomi drėgnu būdu, naudojant biocidus, kurie turi būti registruoti Lietuvoje. Negalima primėtyti sausų chlorkalkių, kurios graužtų akis ir nieko nedarytų. Pasak E. Gurinos, nevalomoje patalpoje apsigyvena žiurkės, pelės, tarakonai, mintantys maisto likučiais. Tokiu būdu iš apačioje esančios patalpos, kurioje stovi konteineris, graužikai ir parazitai bėga į gyventojų butus. „Tarakonai, žiurkės gali pernešti infekcines žarnyno ligas: dizenteriją, salmoneliozę ir kitas“, - įspėjo specialistė.
Teisiniai Aspektai ir Savivaldybės Iniciatyvos
Vilniaus miesto savivaldybė dar liepos mėnesį kreipėsi į Aplinkos ministeriją, prašydama inicijuoti teisės aktų pakeitimus, atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus mieste, per 2018-2020 metus bus įrengtos naujos požeminės ir pusiau požeminės atliekų surinkimo aikštelės“, - tikina S. Kvederienė.
Teisės aktų pakeitimai užtikrintų, kad sostinės savivaldybei pasirūpinus komunalinių atliekų surinkimu ir rūšiavimu, daugiabučių namų atliekų vamzdžių naudojimas atliekų šalinimui būtų tiesiog nutrauktas. „Taigi, šiuo metu nėra jokio dokumento, kuris nurodytų, kad įrengus naujas, modernias atliekų surinkimo aikšteles šalia namo, jomis tikrai bus naudojamasi, o atliekų vamzdis name bus užsandarintas“, - papildė S. Kvederienė.
Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorė Agnė Bagočiutė patikino, kad Atliekų tvarkymo įstatymo ministerija nekeis taip, kaip yra pasiūliusi savivaldybė. Nors per daugiabučiuose esančius vamzdžius yra išmetamos gyventojų komunalinės atliekos, tačiau, anot A. Bagočiutės, tai nėra „atliekų tvarkymo reguliavimo dalykas“.
Vilniaus miesto savivaldybė, pasak S. Kvederienės, dar 2013 metais buvo užsakiusi centralizuotai teikiamų komunalinių paslaugų apskaičiavimo ir mokėjimo galimybių studiją. Joje buvo paskaičiuota, kad, jei gyventojai nuspręstų užsandarinti atliekų vamzdžius, jie sutaupytų apie 3,6 euro centus nuo kvadratinio metro per mėnesį. Paskaičiuokime: jei turimas butas yra 60-ies kv. metrų, tuomet per mėnesį, užsandarinus atliekų šalinimo vamzdį, tokio buto savininkas sutaupytų kiek daugiau nei 2 eurus - per metus beveik 26 eurus.
„Panaikinus vamzdį būtų užtikrinti ir higienos normų reikalavimai, kvapai nesklistų. Juk Atliekų tvarkymo įstatyme yra numatyta ir pareiga - atliekas rūšiuoti jų susidarymo vietoje. Mesdami atliekas per šiukšlių šalintuvą gyventojai tikrai tik vienas kitas jas ir išrūšiuoja. O kuo labiau atliekos nerūšiuojamos, tuo už jų tvarkymą bus mokama daugiau. Nuo naujų metų savivaldybė juk planuoja pakeisti tvarką - kuo didesnis atliekų kiekis pas nekilnojimo turto savininką susidarė, tuo jis brangiau mokės“, - tikino S. Kvederienė.
Anot A. Dapkūnienės, daugelis gyventojų, ar turėdami atliekų šalinimo vamzdį daugiabutyje, ar ne, vis tiek pasigenda rūšiavimo aikštelių: „Vilnius neskatina rūšiuoti, nes rūšiavimo konteinerių trūksta, jie išvežami nereguliariai, konteineriai tampa perpildyti, išrūšiuotos atliekos kraunamos aplink konteinerius. Gyventojai turi mažai informacijos apie atliekų rūšiavimą, jo naudą ir būtinumą.“
Gyventojų Nuomonės ir Balsavimai
Balsavimu, ar toliau naudotis atliekų šalinimo vamzdžiu, ar jį užsandarinti, turėtų pasirūpinti namą prižiūrintis administratorius ar bendrijos pirmininkas. A. Dapkūnienė teigė, kad balsavimus dėl atliekų šalinimo vamzdžių atsisakymo „Mano Būstas“ rengia nuolat, tačiau tik retas kuris namas nusprendžia vieningai: „Gyventojų argumentai yra tokie, kad šia pasenusia sistema patogu naudotis pagyvenusiems ar ligotiems žmonėms, kurie retai išeina į lauką. Naujos atliekų surinkimo aikštelės bus toliau nuo namo, tad jiems nebus patogu ten nešti atliekas. Dažniausiai gyventojai pasidalina į dvi stovyklas - vieni nori gyventi tvarkingai ir švariai, bei sutinka panėšėti atliekas toliau, nes jų turi nedaug, kadangi rūšiuoja. Kiti - nerūšiuoja, kenčia dėl blogo kvapo, bet nieko nenori keisti, todėl dažniausiai sprendimas nepriimamas.“
S. Kvederienė patikino, kad daugiabučių namų, kurių gyventojai nusprendė užsandarinti atliekų vamzdžius, tikrai nėra daug. Pašnekovė nurodė, kad liepos mėnesį savivaldybė taip pat kreipėsi ir į daugiabučių namų administratorius Vilniaus mieste, su prašymu atsižvelgti į naujai ketinamas įrengti požemines ir pusiau požemines atliekų surinkimo aikšteles.
Lietuvos būsto rūmų organizacijos, kurios nariais yra daugiabučių namų savininkų bendrijos ir daugiabučius namus administruojančios įmonės, vyresnysis teisininkas Algirdas Glodenis patikino, kad statistikos, kiek daugiabučių namų Vilniuje užsandarino atliekų vamzdžius, organizacija taip pat neturi.
„Juk kai kurie žmonės pirko butą su tokiu patogumu, o dabar, jei dauguma nuspręstų, kad vamzdį reiktų užsandarinti, tuomet tokių žmonių teisės būtų pažeistos. Aš laikausi tokios pozicijos, jog daugumos balsų visgi nepakanka. Žmonėms juk vis tiek patogumas - priėjai ir iškarto išmetei, o dauguma nusprendžia kitaip ir atima iš žmogaus šitą galimybę“, - tikino A. Glodenis.
Anot A. Glodenio, jei gyventojai vienbalsiai nenubalsuoja už atliekų vamzdžio užsandarinimą, šios atliekų šalinimo sistemos ir nereiktų uždaryti. Argumentą, kad savivaldybės pradėtos diegti naujosios požeminės ir pusiau požeminės atliekų surinkimo aikštelės paskatins gyventojus atsisakyti atliekų vamzdžių, A. Glodenis atmetė.
Nemažai daugiabučių nusprendė atsisakyti tokios šiukšlių išmetimo sistemos. Tokiu atveju vamzdžiai yra užvirinami, tačiau tokias paslaugas atliekančios įmonės informuoja, kad ne visi daugiabučių gyventojai pageidauja atsisakyti šiukšlių vamzdžių - nesurinkus 50 proc.
Naujovės Atliekų Tvarkymo Sistemoje
Alytaus miesto savivaldybė kartu su Alytaus regiono atliekų tvarkymo centru jau skelbė, kad atliks bandymą, kuriame dalyvaus pusšimčio namų Alytuje gyventojai. Esą jo metu atliekų tvarkymo centras (įskaitant ir savivaldybę) turės galimybę rinkti ir analizuoti informaciją, kokios atliekos yra išmetamos.
Be to, žadama keisti ir rinkliavos tvarką - už šiukšlių išvežimą mokėti reikėtų ne pagal daugiabučio namo plotą, o tai, kokias šiukšles ir kiek kartų bus išmesta per mėnesį. Kitų didžiųjų Lietuvos miestų savivaldybės naujienų portalui tv3.lt taip pat pakomentavo, ar gyventojai sulauks naujovių ir ar paseks tokiu Alytaus pavyzdžiu.
Vilniaus miesto savivaldybė dar 2024 m. pristatė naują maisto atliekų rūšiavimo tvarką. Todėl dabar gyventojai turi maisto atliekas mesti į oranžinės spalvos maišelius. O jei tokios tvarkos nelaikoma, už tai gyventojams gresia bauda. Štai, jei pirmą kartą pažeidėte atliekų tvarkymo taisykles, gali būti skirta bauda nuo 30 iki 140 eurų. Pakartotinai pažeidus taisykles, bauda gali siekti nuo 140 iki 600 eurų.
Pasak jo, klausimų kelia ir Alytaus atstovų užmojis keisti mokestinę tvarką už šiukšlių išvežimą. „Vien faktiniai duomenys, ko ir į kokį konteinerį buvo išmesta, nepadėtų priimti sprendimų dėl rinkliavos kaštų nustatymo ir paskirstymo - pastebime, kad dauguma gyventojų iššūkių dėl tinkamo atliekų rūšiavimo patiria dar namuose, todėl svarbu juos edukuoti, ką į konkrečius konteinerius galima išmesti ir ko ne. Be to, reikia turėti omenyje, kad Vilniuje maisto atliekų rūšiavimo sistema yra kitokia nei Alytuje: Vilniuje maisto atliekos didžiojoje miesto dalyje rūšiuojamos oranžinės spalvos maišeliais ir renkamos kartu su mišriomis atliekomis, o Alytuje - mišrioms komunalinėms atliekoms ir maisto atliekoms naudojami atskiri konteineriai“, - paaiškino G. Grubinskas.
Savivaldybės atstovo vertinimu, tokia sistema, kurią išbandys Alytus, esą galėtų veikti tik su papildoma kontrolės sistema. „Tikėtina, kad, taikant rinkliavą pagal šiukšlių išmetimo kartų skaičių, gyventojai vengs atliekas šalinti tinkamai, galimai palikinės jas prie konteinerių arba mes į konteinerius, kurie nebus apmokestinti (šiuo atveju - į pakuočių ir antrinių žaliavų). Netinkamo rūšiavimo pažeidimus užfiksuoti ir įrodyti gana sudėtinga, nes tam reikėtų tikrinti pirminį rūšiavimą gyventojo namuose, tikrinti šiukšlių maišo turinį ir pan.“ - dėmesį atkreipė jis.
Norint mažinti už šiukšlių išvežimą patiriamus kaštus, pasak G. Grubinsko, Vilniuje išbandoma kita tvarka - konteineriuose diegiami tūrio davikliai. „Daviklių perduodami duomenys leis turėti tikslesnę informaciją apie atliekų kiekį, todėl pagal duomenis gali būti optimizuoti atliekų surinkimo maršrutai, retinamas atliekų surinkimo grafikas, mažinamas mechanizmų nusidėvėjimas, šiukšliavežių keliama tarša ir pan.“ - pasakojo savivaldybės atstovas.
Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė antrina, kad naujų bandymų kaip Alytuje imtis nežadama. Jos teigimu, tokia sistema taip pat nesumažintų ir kainų už šiukšlių išvežimą, o priešingai - esą ją tik padidintų.
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir aplinkos skyriaus specialistė Dovilė Motkevičiūtė komentavo, kad jau anksčiau buvo vertinta ir susipažinta su kitų šalių praktika bei bandymais kitose savivaldybėse. Jų metu, pasak pašnekovės, išryškėjo ir neigiama tokių naujovių, kaip bus išbandoma Alytuje, pusė. Pavyzdžiui, reikalingas papildomas finansavimas užrakto sistemos diegimui, egzistuoja ir užrakto sistemos gedimai, pametami raktai ar kortelės, taip pat su sunkumais susiduria vyresnio amžiaus žmonės. Todėl, D. Motkevičiūtės teigimu, įdiegti tokios naujovės gyventojams nėra žadama.
Tuo metu Panevėžio miesto savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjo pavaduotoja Karolina Grubinskienė taip pat paaiškino, kad šiuo metu nėra planuojama diegti užrakinamų konteinerių kaip Alytuje.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“, Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro direktorius Aurimas Uldukis pasakojo, kad beveik pusšimčio namų Alytuje gyventojai dalyvaus bandomajame projekte.
Bandomojo projekto metu konteineriai bus užrakinti, o jei gyventojai norės išmesti šiukšles, juos galės atrakinti tik su specialiu raktu arba naudojantis mobiliąja programėle. A. Uldikis tikina, kad pats bandymo procesas nėra sudėtingas, tačiau didysis iššūkis - supažindinti gyventojus, ypač vyresnio amžiaus, kaip reikės naudotis tokia naujove.
Pasak A. Uldukio, tokiu bandymu taip pat siekiama sužinoti, kaip dažnai gyventojai atidarinėja mišrioms ar maisto atliekoms, plastikui skirtus konteinerius. „Tai parodys pačią pirminę rūšiavimo kokybę“, - kalbėjo pašnekovas.
Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad daugiabučių namų gyventojai dažnai skundžiasi, kad atliekų išvežimo įkainiai dabar nustatomi pagal buto dydį. „Todėl ir norisi, kad pritaikyti sistemą taip, kad gyventojai galėtų mokėti už tai, kiek ir kokių atliekų išmetė, o ne už tai, kad jo butas vienokios ar kitokios kvadratūros“, - tikino A. Uldukis.
Pašnekovas ramina gyventojus, kad šie surinkti duomenys bus saugomi, o surinktą informaciją, jo teigimu, galės pamatyti tik patys daugiabučių savininkai, taip pat rinkliavą administruojantys specialistai. „Tikimės, kad viskas pavyks, Ir tikimės, kad šitą sistemą pavyks išplėtoti“, - apibendrino specialistas.
Efektyviausia atliekas rūšiuoti yra ten, kur jos susidaro - namuose. Į Lietuvos rinką kas metai išleidžiama apie 80 tūkst. Naujas stiklas yra gaminamas lydant smėlį, klintis ir sodą 1200-1500 C temperatūroje. Kiekvienos tonos stiklo atliekų perdirbimas sutaupo 1.2 tonos pirminių žaliavų bei 35 % energijos. Tonos stiklo atliekų perdirbimas leidžia išvengti 315 kg anglies dioksido (CO2) išmetimo į atmosferą. Į Lietuvos rinką kas metai išleidžiama apie 50 tūkst. tonų popierinės pakuotės, pridėjus spaudos leidinius, biuro popierių ir kitas popierines atliekas susidarytų apie 200 tūkst. Į Lietuvos rinką kas metai išleidžiama apie 50 tūkst. tonų plastikinės pakuotės, iš jų apie 15 tūkst. Dažniausiai pakuočių ir kitų gaminių sudėtyje yra skirtingų rūšių plastikų, dėl to jų atliekas sunkiau perdirbti. Labiausiai perdirbimui tinka PET buteliai. Perdirbus vieną PET butelį, sutaupoma tiek energijos, kad 60 W lemputė galėtų šviesti net 3 valandas. Gaminant polietileninius pirkimo maišelius iš atliekų, energijos suvartojamas sumažėja dviem trečdaliais, vandens - 90 proc., o anglies dioksido (CO2) patekimas į atmosferą - 2,5 karto. Plastikų gamybai suvartojama apie 8 proc. Į Lietuvos rinką kas metai išleidžiama apie 13 tūkst. 1kg aliuminio atliekų perdirbimas sutaupo 6 kg boksito (aliuminio rūdos), 4 kg chemikalų, 14 kWh elektros energijos. Perdirbus vieną aliuminio skardinę, sutaupytos energijos pakaktų televizoriui veikti tris valandas, o 100 vatų elektros lemputei šviesti 20 valandų.
| Atliekų rūšis | Kiekis į rinką išleidžiama per metus | Nauda perdirbant |
|---|---|---|
| Stiklo pakuotės | Apie 80 000 tonų | Sutaupoma 1.2 tonos pirminių žaliavų, 35% energijos, išvengiama 315 kg CO2 išmetimo |
| Popierinė pakuotė | Apie 50 000 tonų (200 000 tonų su kitomis popieriaus atliekomis) | - |
| Plastikinė pakuotė | Apie 50 000 tonų | Perdirbus vieną PET butelį, energijos užtenka 60 W lemputei šviesti 3 valandas. |
| Aliuminio pakuotė | Apie 13 000 tonų | 1kg perdirbto aliuminio sutaupo 6 kg boksito, 4 kg chemikalų, 14 kWh elektros energijos. |
Komunalinių atliekų problema Lietuvoje šiandien tokia pat opi kaip ir anksčiau - kasmet jų susidaro daugiau kaip 1 mln. tonų, o maždaug pusė nugula sąvartynuose. Šiukšlių tema aktuali įvairiais aspektais: užverčiamais sąvartynais, netenkinančiais mokesčiais, gyventojus piktina net tai, jei šiukšles į jų kiemo konteinerius išmeta praeiviai.
Pagrindinė susidomėjimo išmaniaisiais atliekų konteineriais priežastis - per mažas atliekas rūšiuojančių žmonių skaičius. Aplinkos ministerijos duomenimis, net 80 proc. gyventojų jaučia turintys pakankamai informacijos apie namų ūkyje susidarančių atliekų tvarkymą. Nepaisant to, visas atliekas rūšiuoja vos 43 proc. Iš nerūšiuojančiųjų net 40 proc. atsakė taip darantys, nes išmesti visas atliekas į vieną konteinerį yra tiesiog patogiau, o penktadalis apklaustųjų teigia nemanantys rūšiavimo naudos.
„Mažinti komunalinių atliekų kiekį privalu dviem priemonėmis. Visų pirma, skleidžiant informaciją viešojoje erdvėje: televizijoje, spaudoje ir internete. Tuo pačiu svarbu suteikti reikiamą infrastruktūrą. Tam šiuo metu savivaldybėms skiriamos lėšos konteinerių įsigijimui. Be to, svarbu pabrėžti gamintojų ir pakuotojų indėlį - jie turi skirti didelę dalį savo lėšų problemos viešinimui. Išmaniųjų konteinerių sistemas diegianti Nyderlandų kapitalo bendrovė „BWaste International BV“ tiki, jog situaciją pakeisti galima sukuriant gyventojams patogią ir finansiškai skatinančią atliekų išmetimo sistemą, atskiriant „mokamus“ ir nemokamus konteinerius. Rūšiavimui skirti stiklo, plastiko, popieriaus bei maisto atliekų konteineriai būtų nemokami ir prieinami visiems.
„Naudojant prieigos kontrolės korteles, atsiranda finansinė paskata rūšiuoti. Perdirbamos žaliavos lieka neapmokestintos ir mokama tik už mišrias komunalines atliekas. Iniciatyvą rūšiuoti skatins faktas, jog tai apsimoka. Lietuvoje įstatymo nustatyta tvarka mokėjimas už atliekų rinkimą netrukus pradės veikti dvinarės rinkliavos principu - 70 proc. mokesčio liks pastovaus dydžio, o kiti 30 proc. priklausys nuo realaus išmetamų atliekų kiekio.