Papildomos priemonės tapybai, tokios kaip aliejai ir skiedikliai, yra nepakeičiami pagalbininkai dirbant su aliejiniais dažais. Jie keičia medžiagos konsistenciją, spalvos intensyvumą ir džiūvimo greitį.
Jau nuo senų laikų menininkai tapydavo savo paveikslus, dažus skiesdami aliejumi, kuris išlieka paklausus iki šiol. Dažniausiai tai yra linų sėmenų aliejus, tačiau jis būtinai jis turi būti rafinuotas ir balintas, todėl jį reikėtų pirkti specializuotose dailės reikmenų parduotuvėse.
Aliejinių dažų savybės ir naudojimas
Aliejiniai dažai labai tinka tiek pradedantiesiems, tiek jau patyrusiems menininkams. Juos galima naudoti tapant įvairiomis technikomis, be to, tokie dažai gali džiūti net kelias dienas, o tai suteikia laiko ištaisyti defektus ar papildyti paveikslą.
Aliejinių dažų skiedimui naudojant aliejų, gaunami blizgūs potėpiai, o ant paviršiaus susidaro savotiška plėvelė, kuri neleidžia vandeniui ardyti paviršiaus.
Dažniausiai naudojamas yra linų sėmenų aliejus dažams skiesti. Tačiau kai kurie menininkai pasirenka saulėgrąžų aliejų ar aguonų, kadangi laikui bėgant jis mažiau pagelsta. Be to, reikia būti atsargiems, nes kai kurių rūšių aliejai labai lėtai džiūsta arba nedžiūsta visai. Pavyzdžiui, alyvuogių aliejus.
Į dažus pridėjus specialaus aliejaus, jie tampa kiek skaidresni. Į dažus įpylus linų sėmenų aliejaus, pakinta dažų plėvelės džiūvimo laikas. Be to, skiedžiant dažus aliejumi, dažų sluoksnio paviršius tampa blizgesnis.
Rišikliai aliejiniams dažams
Rišikliai naudojami kaip esminis komponentas aliejinių dažų gamyboje, o taip pat kaip priedas jau paruoštiems, naudojamas jiems skiesti, suskystinti ir padidinti sklandumą. Pagrindiniai rišikliai gaminant aliejinius dažus yra aliejai, kurie džiūstant sudaro plėvelę. Tai linų sėmenų, aguonų, riešutų, kanapių ir saulėgrąžų aliejus.
Populiariausias yra linų sėmenų aliejus, išsiskiria dideliu džiūvimo greičiu ir dažų gebėjimu ilgai išlaikyti elastingumą. Išdžiūvus susidaro kieta, patvari, elastinga plėvelė, netirpi organiniuose tirpikliuose.
Tuo tarpu aguonų aliejus džiūsta lėčiau ir geriau susilieja su šviesesnėmis dažų spalvomis.
Taip pat naudojamas:
- Išgrynintas, rafinuotas linų sėmenų aliejus, kuris yra šviesus, turi lengvai gelsvą atspalvį. Jis naudojamas kaip rišiklis aliejiniams dažams bei yra itin lengvos konsistencijos.
- Balintas aguonų aliejus, kuris geltonuoja mažiau nei linų sėmenų aliejus, tačiau šiek tiek lėčiau džiūsta. Pastarasis naudojamas kaip rišiklis aliejiniams dažams ir mediumams.
Rafinuotas ir nerafinuotas aliejus: skirtumai ir savybės
Iš esmės aliejai skirstomi į dvi pagrindines kategorijas: rafinuoti ir nerafinuoti.
Rafinuoti aliejai išgaunami naudojant šilumą. Ši technika pagreitina aliejaus išgavimo procesą ir taip pat tokiu būdu galima išspausti daugiau aliejaus. Tačiau aliejaus spaudimas, naudojant šilumą, taip pat žymiai sumažina natūralias maistines medžiagas ir naturalus aliejus praranda dalį aromato bei skonio.
Tada termiškai išgaunamas aliejus apdorojamas įvairiomis cheminėmis medžiagomis ir dezodoruojamas bei balinamas. Šie cheminiai procesai iš rafinuotų aliejų atima daugumą maistinių medžiagų, todėl vartotojams paliekamas nepilnos vertės produktas. Kitas dalykas, kurį reikia žinoti, yra tai, kad daugelis rafinuotų aliejų gaunami iš GMO augalų. Rafinuotuose aliejuose yra daug omega-6 riebalų rūgščių.
Nerafinuoti aliejai, dar vadinami šalto spaudimo aliejais, o kartais ir kaip naturalus aliejai, išgaunami naudojant slėgį, o ne šilumą. Naudojant šią techniką, dauguma natūralių maistinių medžiagų lieka nepakitusios. Augalų dalys, iš kurių išgaunami aliejai, yra spaudžiamos tarp dviejų plokščių, kad išgautų natūralius aliejus, užtikrinant, kad nebūtų pakenkta aromatui ir skoniui.
Rafinuoti aliejai praranda daug maistinių medžiagų, kai jiems išgauti naudojama didelė šiluma. Cheminės medžiagos, naudojamos dezodoruojant ir balinant, taip pat sumažina rafinuotų aliejų maistinę vertę.
Apskritai, nerafinuoti aliejai yra sveikesni nei rafinuoti aliejai ir yra geresnis pasirinkimas sveikai maitintis!
Kitas svarbus bet kurio aliejaus elementas yra jo smilkimo temperatūra. Smilkimo temperatūra yra tokia temperatūra, kurioje aliejus pradeda rūkti ir jo elementai pradeda skilti.
Rafinuoti aliejai turi aukštesnes smilkimo temperatūras, todėl jie geriau tinka maisto gaminimui, kuriame naudojama aukšta temperatūra, pvz., Gruzdinimui ar kepimui. Nerafinuoti aliejai turi mažesnes smilkimo temperatūras, todėl jie yra prastas pasirinkimas kepant karštoje temperatūroje. Tačiau, jie yra puikus pasirinkimas patiekalams, kuriuose virimo ar kepimo temperatūra nėra labai aukšta.
Pagrindiniai skirtumai tarp rafinuoto ir nerafinuoto aliejaus
| Savybė | Rafinuotas aliejus | Nerafinuotas aliejus |
|---|---|---|
| Išgavimo būdas | Naudojant šilumą ir cheminius procesus | Šalto spaudimo būdu |
| Maistinė vertė | Sumažinta dėl apdorojimo | Išlaikyta |
| Smilkimo temperatūra | Aukštesnė | Žemesnė |
| Panaudojimas | Tinka aukštai temperatūrai | Tinka žemai temperatūrai |
Kiti aliejai
Sezamo aliejus išgaunamas iš sezamo sėklų. Nerafinuotam sezamo aliejui išgauti naudojami įvairūs spaudimo būdai. Jame gausu vitamino K ir vitamino E bei daugelio kitų mūsų sveikatai naudingų organinių junginių.
Linų sėmenų aliejus, yra aliejus, surinktas iš džiovintų, prinokusių linų augalų sėklų. Šis aliejus yra toks sveikas, nes jame yra daug omega-3 riebalų rūgščių.
Aliejų pasirinkimas ir naudojimas
Prieš perkant aliejų, svarbu atidžiai perskaityti etiketes, kad įsitikintumėte, jog perkate tinkamą produktą. Taip pat atminkite, kad daugelyje perdirbtų produktų yra įvairių rūšių rafinuotų aliejų.
Rafinuojamas tik pirmojo spaudimo aliejus, todėl jokie tirpikliai procese nėra naudojami. Pats rafinavimas yra atliekamas moderniose gamyklose, naudojant pažangią technologiją, todėl galima neabejoti, kad toks aliejus tikrai atitinka aukščiausius reikalavimus. Be to, yra nuolat atliekami laboratoriniai tyrimai, tikrinama kiekvienos partijos kokybė. Rafinavimo metu pašalinamas nemalonus žaliojo aliejaus kvapas, skonis, agrochemikalai ir toksiški sunkieji metalai. Vėliau aliejus yra išbalinamas ir išdžiovinamas.
Lietuvoje pagamintuose aliejuose nevartojami jokie sintetiniai priedai, apsaugantys juos nuo gedimo. Lietuvos gyventojai vis dar vartoja daug gyvulinių riebalų, todėl jų mityboje labai trūksta polinesočiųjų riebalų rūgščių, esančių kai kuriuose aliejuose. Labai svarbus jų tarpusavio santykis. Šią spragą puikiai užpildo rafinuotas rapsų aliejus arba jo mišiniai su kitais aliejais.