Vilnius - Lietuvos Respublikos sostinė, didžiausias ir vienas iš seniausių Lietuvos miestų, įkurtas dviejų upių - Vilnelės ir Neries santakoje. Tai šalies administracinis, kultūrinis, politinis, verslo centras.
Šiame straipsnyje apžvelgsime butų statybos reitingus Lietuvoje, koncentruodamiesi į Vilniaus miesto ypatumus ir tendencijas.
Gyventojų Prioritetai ir Migracija
Tankiausiai apgyvendinti išlieka senesni miegamieji rajonai (Fabijoniškės, Justiniškės, Karoliniškės, Šeškinė). Tačiau pastebima, kad gyventojai prioriterizuoja naujos statybos būstą, todėl miesto dalys, kuriose vyksta intensyvios statybos (ir dominuoja prieinama kaina) susilaukia didelio jaunesnių šeimų, porų ar pavienių asmenų prieaugio (pagrindiniai būsto pirkėjai).
Rajono vystymui lėtėjant (ar visiškai sustojus) vidutinis gyventojų amžius išauga, būstas toje miesto dalyje praranda patrauklumą ir senesnieji rajono gyventojai susiduria su būsto realizavimo problema bei lieka sąlyginai įkalinti. Ko pasekoje nesant naujų gyventojų bei skiriantis namų ūkiams (vaikai išsikelia iš tėvų namų siekdami pradėti savarankišką gyvenimą) bendras gyventojų skaičius toje dalyje tolygiai mažėja, kas akivaizdžiai pastebima Šeškinėje, Naujininkuose bei kituose panašiuose mikrorajonuose.
Artimiausioje ateityje gyventojų prioritetai lemiantys vidinę migraciją iš esmės keistis neturėtų, t.y.
Vilniaus miesto butų sektoriuje akivaizdžiai išskiria dvi esminės būsto grupės, - tai senos bei naujos statybos butai.
Būsto Kainos ir Paskolos
Vis dėl to pastebima, kad paskolos aptarnavimo išlaidos nuo 2016 m. pradžios iki 2017 m. vidurio sudarė apie 0.1%, o 2017 m. liepą jos pakankamai reikšmingai paaugo apie 0.07% iki 0.17%, o iki 2015 metų vidurio kritusios būsto paskolų palūkanos (žemiausiame taške 2015 m. liepa - 1.68%), 2016 - 2017 metais laikėsi stabilios ties ~2.00%, o nuo 2018 metų pradžios pastebimas nedidelis tačiau tolygus jų augimas (nuo 1.99% 2017 m. spalio mėnesį, iki 2.30% šių metų rugsėjį), ko pasekoje bendros kredito kainos metinė norma nuo 2017 m.
Pažymėtina, kad skolinomosi kaštų pokytis įvyko nepaisant to, kad ECB pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma, ribinio skolinosi galimybės norma bei komercinių bankų indėlių ECB palūkanos išliko nepakitusios nuo 2016 m. kovo 16 d.
Butų rinka nuo 2011 m. Naujos statybos būstas nuo 2011 metų pabrango apie 30%, t.y.
Šiuo metu Vilniuje galima rinktis naujos statybos būstą daugiau nei šimte įvairiausių projektų, tarp kurių dešimtys pasirinkimų Antakalnyje, bei jo prieigose, Fabijoniškėse, Naujamiestyje bei Senamiestyje, Šnipiškių mikrorajonuose.
Pažymėtina, kad antrinės rinkos pokyčius formuoja tiek naujesni, tiek senesni būstai; naujesnės statybos būsto kainos kyla sąlyginai greičiau nei, kad jau ne viena dešimtmetį skaičiuojančiuose senesnės statybos būstuose, kurių realus kainos pokytis per paskutinius keletą metų iš esmės buvo neigiamas, kam įtakos turi menkas jų energinis naudingumas, prastesnis estetinis vaizdas, senstanti jų gyventojų bendruomenė.
Siekiantys apsigyventi kotedžuose gali rinktis iš beveik tuzino teritorijų, tarp kurių bene populiariausios Pilaitė bei Pavilnys.
Nekilnojamasis turtas 2020: tendencijos, prognozės, patarimai
Tipinės Būsto Kainos Pirminėje Rinkoje
Toliau pateikiama informacija apie tipines būsto kainas pirminėje rinkoje atsižvelgiant į jų lokaciją [vietos suskirstymas yra empirinio pobūdžio ir ne visada atitinka seniūnijų ribas].
Komercinis NT Sektorius
Verslo centrų koncentracija ir toliau išlieka įprastose vietose, t.y. Konstitucijos pr. bei jo priegos ir Goštauto gatvė.
2016 metais Vilniaus verslo biurų rinką papildė per 85,000 m2 naujos statybos patalpų. Panaši tendencija išlieka ir šiemet. Per pirmąjį metų ketvirtį verslo biurų nuomos plotas išaugo 16.000 kv.m. ir siekia apie 600,000 m2. 2017-ųjų pradžioje intensyviau vyko B klasės biurų plėtra.
Iš viso per ateinančius pora metų Vilniuje turėtų atsidaryti apie 15 A ir B klasės verslo centrų bei administracinių kompleksų.
Nors naujos statybos verslo centrų paklausa ir toliau išlieka pakankamai stipri, tačiau intensyvi plėtra neabejotinai lems, mažų mažiausiai kainų indeksacijos korekciją.
Šiuo metu rinkoje gausu nuomos sutarčių, kuriose numatomas ~3% kainos augimas, o ne indeksacija pagal SVKI ar kitus infliacinius rodiklius.
Daugelio įvykdytų sandorių sąlygos nebuvo viešai detalizuojamos, tačiau manoma, kad absoliuti dauguma sandorių pelningumo norma pakliuvo į 6-8 proc. intervalą, kaip kad pavyzdžiui Vilniaus verslo uosto sandorio skelbiama kapitalizacijos norma sudarė apie 7.0 proc., o ECEX įsigydama verslo centrą „Vertas“ tikisi 6.5 proc.
Naujų sutarčių nuomos kainos verslo centruose ir toliau išlieka stabilios, o paskutinis ryškus intervalo pokytis buvo fiksuojamas reikšmingas tik po euro įvedimo, o šiuo metu A ir B klasės patalpas galima išsinuomoti atitinkamai po 8 - 13 ir 13 - 18 Eur/m2/mėn.
Kita vertus atsižvelgiant į spartėjančią infliaciją ir atitinkamai koregavus esamas nuomos sutartis, egzistuoja galimybė, kad kainų priaugį pajus ir nauji nuomininkai.
LNTPA vadovas ir konkurso „Už darnią plėtrą“ komisijos pirmininkas Mindaugas Statulevičius, vertindamas konkurse dalyvavusius projektus, ne kartą akcentavo itin aukštus projektų kokybės standartus bei statytojų išaugusią kompetenciją, pažangą ir atsakomybės suvokimą.
„Yra projektų, kurių įgyvendinimo kartelė iškelta kur kas aukščiau nei to tiksi patys užsakovai. Stebima maksimali siekiamybė sukurti saugią, tvarią gyvenamąją aplinką, kuri burtų projektų gyventojus į aktyvias bendruomenes, atlieptų jų poreikius bei gyvenimo būdą. Norisi akcentuoti vystytojų pagarbą paveldo išsaugojimui, pastatų istoriniam unikalumui, taip sukuriant objektams pridėtinę vertę“, - kalba LNTPA prezidentas M.
Šiais metais konkursas „Už darnią plėtrą“ sulaukė 16 NT projektų paraiškų: 6 gyvenamosios paskirties objektai, 2 visuomeninės/komercinės, 2 poilsio/viešbučio ir 6 objektai, pretendavę į Ateities projekto prizą.
Naujai atgimęs žymusis viešbutis ir restoranas „Neringa“ tapo laimėtoju komercinės NT paskirties kategorijoje. Projekto autoriai - „Vilniaus architektūros studija“.