Duomenų teikimas butų savininkams: teisės ir galimybės

Asmens duomenų tvarkymas, įskaitant duomenų teikimą, laikomas teisėtu tik tuo atveju, jeigu jis atliekamas vadovaujantis Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu (BDAR). Asmens duomenys gali būti tvarkomi tik laikantis su asmens duomenų tvarkymu susijusių principų, įtvirtintų BDAR 5 straipsnyje, ir kai toks asmens duomenų tvarkymas gali būti pagrįstas bent viena teisėto asmens duomenų tvarkymo sąlyga, numatyta BDAR 6 straipsnyje.

Butų savininkų teisės pagal įstatymus

Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (Įstatymas) 21 straipsnio 4 dalies 8 punktas suteikia butų ir patalpų savininkams teisę susipažinti su bendrijos narių sąrašu (įgaliotinių sąrašu) ir gauti bendrijos organų narių kontaktinius duomenis. Šis Įstatymas aiškiai numato teisę susipažinti su bendrijos narių sąrašu (įgaliotinių sąrašu) visiems butų ir kitų patalpų savininkams, nepriklausomai nuo to, ar butų ir patalpų savininkas yra bendrijos narys.

Įstatymo 21 straipsnio 5 dalies 1 punkte nurodyta, kad bendrijos nariai papildomai turi teisę balsuoti bendrijos visuotiniame susirinkime, teikti pasiūlymus ir gauti informaciją bendrijos veiklos ir valdymo klausimais. Taip pat, remiantis Įstatymo 14 straipsnio 7 dalimi, bendrijos pirmininkas privalo per 10 darbo dienų nuo buto ar kitų patalpų (pastato) savininko kreipimosi gavimo dienos suteikti išsamią informaciją apie bendrijos organų sprendimus, bendrijos turtą, kaupiamąsias lėšas, įmokas ir kitus privalomus mokėjimus, susijusius su bendrijos veikla.

Tiek Įstatymo 21 straipsnio 5 dalies 1 punktas, tiek 14 straipsnio 7 dalis numato bendrijos nario teisę gauti įvairią informaciją bendrijos veiklos klausimais, bet ne asmens duomenis. Pažymėtina, kad įstatymas numato, kokie konkretūs subjektai (ne bendrijos nariai ar patalpų savininkai) vykdo bendrijos veiklos kontrolę, pavyzdžiui, vadovaujantis Įstatymo 14 straipsnio 6 dalies 13 punktu, bendrijos pirmininkas privalo pateikti duomenis bendrijos revizijos komisijai ir (ar) auditoriui, taip pat savivaldybės vykdomajai institucijai ar jos įgaliotiems asmenims, turintiems teisę prižiūrėti ir kontroliuoti, kaip bendrijos valdymo organai atlieka jiems pagal šį įstatymą priskirtas funkcijas.

Duomenų valdytojas, gavęs prašymą pateikti asmens duomenis, kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti tiek prašymo pateikti asmens duomenis tikslą, tiek tokio prašymo proporcingumą ir teisėtumą.

Įstatymui ar kitam jį įgyvendinančiam teisės aktui nenustatant, kokia forma (prašomų susipažinti dokumentų kopijomis, jų išrašais, skenuotų dokumentų elektroninėmis kopijomis, jas pateikiant nariui bendrijoje ar siunčiant nario nurodytu adresu paštu ar elektroniniu paštu, ar užtikrinant nariui sąlygas susipažinti su jam rūpima bendrijos informacija bendrijos patalpose, ar kt.) nariui turi būti teikiama informacija, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nesant išspręstų bylų, kuriose būtų išaiškinta, būtent kokia forma turi būti teikiama informacija, o kokia forma informacijos teikimas būtų nepriimtinas, bendrijos pirmininkas ir bendrijos narys turėtų pasirinkti informacijos teikimo formą, atitinkančią teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, taikytinus visiems civilinių teisinių santykių subjektams.

Svarbu: Mums nėra suteikta teisė oficialiai aiškinti įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų taikymą. Dalindamiesi sukauptomis žiniomis ir patirtimi mes pateikiame jums savo specialistų rekomendacines įžvalgas.

Elektroninė sistema "Dnsb.eu"

"Dnsb.eu" e. sistemoje bendrijų pirmininkai gali pateikti įvairią informaciją bendrijų nariams ir kitiems savininkams, įrašydami ją įvairiuose puslapiuose, pavyzdžiui, puslapyje „Pradžia“, „Naujienos bendrijoje“ ar kituose, ir ne tik jau esamuose, bet ir savo pačių papildomai sukurtuose. Šią informaciją bendrijos nariai ir kiti savininkai gali peržiūrėti prisijungę prie „Dnsb.eu“ savitarnos savo unikaliu vartotojo vardu ir slaptažodžiu.

Skaidrumą užtikrina tai, kad e. „Pradžios“ puslapyje rekomenduotume pateikti pagrindinę informaciją apie bendriją (įregistravimo data, registracijos kodas, banko sąskaitų numeriai, e. pašto adresas, valdymo organai...).

Elektronine informacine sistema "Dnsb.eu" gali naudotis visų bendrijų, kurios yra sudariusios bendradarbiavimo sutartis su UAB "Skaidri apskaitos sistema", valdymo organai, nariai...

Gavus naujo asmens nuosavybės teisę įrodančius dokumentus (VĮ Registrų centro išduodamas nekilnojamojo turto registro išrašas) ir prašymą sugeneruoti naujam savininkui naujus prisijungimo prie e. savitarnos "Dnsb.eu" duomenis, tai ir bus padaryta. Taip pat reikėtų informacijos, ar naujasis savininkas norėtų gauti mokestinius pranešimus e. paštu (pageidautina), ar į pašto dėžutę, reikėtų naujojo savininko kontaktinių duomenų - e.

Informacijos pateikimas "Dnsb.eu" sistemoje

Konsultacijos / WWW.DNSB.EU kaip veikia, kokios galimybės / "Dnsb.eu" e.

Jeigu niekaip nepavyktų prisijungti prie sistemos, kreipkitės e.

Pastatų duomenų banko informacinė sistema

Ar daugiabučio namo techninė priežiūra atliekama tinkamai, kiek energijos suvartoja šis namas, ar pastatą tikslinga renovuoti? Iki šiol tokios informacijos negalima buvo analizuoti vienoje vietoje. Dalį informacijos (pastato statybos metai, jo aukštingumas, kokios konstrukcijos naudotos statybų metu ir kt.) galima rasti Nekilnojamojo turto ir kituose valstybės registruose.

Pastatų priežiūros dokumentus kaupia pastatų valdytojai (pavyzdžiui, daugiabučių bendrijos), tačiau tokia informacija paprastai neviešinama, o keičiantis bendrijų vadovams ne visada yra perduodama.

Teisės aktais nustatyta, kaip dažnai reikėtų tikrinti inžinerines sistemas, namo pamatus, stogą, kitas konstrukcijas. Šiuos patikrinimus turi atlikti akredituoti priežiūros specialistai ar bendrovės, jos pastatų valdytojams pateikia patikrinimo aktus. Nustačius esminius trūkumus, nurodoma kokie komponentai turi būti keičiami ar taisomi. Šie svarbūs dokumentai dažniausiai nėra pasiekiami visiems suinteresuotiems asmenims, pavyzdžiui, daugiabučio butų savininkams.

Pradėjus veikti Pastatų duomenų banko informacinei sistemai, pastatų priežiūros, būklės vertinimo ir rizikingumo duomenys bus pasiekiami pastatų valdytojams, savivaldybėms ir kitiems suinteresuotiems asmenimis (butų savininkams, renovaciją vykdančioms įmonėms ir kt.). Sistemoje bus viešai pasiekiama informacija apie pastato renovacijos projektus.

Pastatų duomenų banko informacinė sistema leis žinoti, pavyzdžiui, ar daugiabutyje atnaujintas liftas, ar keistas stogas, vamzdynai, kitos konstrukcijos. Tokie duomenys yra ypač svarbūs būsimiems būsto pirkėjams, ketinantiems pirkti butą antrinėje rinkoje.

Centralizuotas duomenų apie pastatus kaupimas ir teikimas taip pat leis užtikrinti pastatų priežiūros procesų optimizavimą.

Taip pat primename, kad nuo š. m. lapkričio 1 dienos daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdytojai ir techniniai prižiūrėtojai nustatytus duomenis apie daugiabučių namų valdymą ir jų techninę priežiūrą pagal privalomuosius reikalavimus turės sukelti į centralizuotą Pastatų duomenų banko informacinę sistemą.

Kaupiamosios lėšos daugiabučių namų atnaujinimui

Nuo š. m. liepos 1 d. daugiabučių namų savininkai turės kaupti daugiau lėšų, kurios bus naudojamos namo bendrojo naudojimo objektams atnaujinti. Lietuvoje yra daugiau nei 35 tūkstančiai daugiabučių namų, pastatytų iki 1993 metų. Dėl nepakankamos jų techninės priežiūros matome apgriuvusių balkonų, pažeistų fasadų, dėl pasenusių stogų ar vamzdynų užliejami butai.

Bendrojo naudojimo objektų valdymas ir pakankamas lėšų kaupimas yra pagrindiniai namo techninę priežiūrą lemiantys veiksniai. Pagal naują lėšų kaupimo tvarką daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkai nuo š. m. liepos 1 dienos savo namo atnaujinimui pagal privalomuosius reikalavimus mažiausiai skirs 9 centus už kv. m per mėnesį, jei namo plotas didesnis nei 3 000 kv. m, arba 11,5 centų už kv. m per mėnesį, jei namo plotas iki 3 000 kv. m, vietoje galiojusių 3 arba 5 centų už kv. m.

Nuo šiol minimalus mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifas bus apskaičiuojamas pagal formulę, siejant jį su minimalia mėnesine alga, kuri per 10 metų padidėjo 3,2 karto, ir su vidutiniu socialinio būsto plotu - 45 kv. m.

Pavyzdžiui, 50 kv. m buto savininkas į savo daugiabučio namo kaupiamųjų lėšų fondą įneš mažiausiai 4,50 Eur per mėnesį, jei namo plotas didesnis nei 3 000 kv. m, arba 5,75 Eur per mėnesį, jei namo plotas iki 3 000 kv. m (šiuo metu atitinkamai 1,5 Eur per mėnesį arba 2,5 Eur per mėnesį). Skaičiuojama, kad jei name yra šešiasdešimt 50 kv. m plotų butų, savininkai sukaups 270 Eur per mėnesį, jei namo plotas didesnis nei 3 000 kv. m, arba 340 Eur per mėnesį, jei namo plotas iki 3 000 kv. m (šiuo metu atitinkamai 90 Eur per mėn.

Nuo 2026 m. Visais atvejais bendras mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifas negalės viršyti pagal galiojančią formulę apskaičiuojamo maksimalaus mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifo, kuris 2025 m. yra 1,15 Eur už kv.m. Sukaupti pinigai bus laikomi banko sąskaitoje ir galės būti naudojami, pavyzdžiui, lifto, vamzdynų ar stogo keitimui.

Svarbu: Mums nėra suteikta teisė oficialiai aiškinti įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų taikymą.

Minimalūs tarifai daugiabučių namų atnaujinimui

Pateikiame minimalius tarifus daugiabučių namų atnaujinimui lentelėje:

tags: #butu #savininkams #duomenys