Būsto pardavimai Danijoje: statistika ir užsieniečių patirtis

Užsienyje įsikūrę ir ateitį planuojantys lietuviai neretai domisi galimybėmis įsigyti būstą toje šalyje. Vis dėlto, vienoje iš tautiečių pamėgtų šalių - Danijoje - nuosavo nekilnojamojo turto (NT) įsigijimas gali būti ne toks ir paprastas.

Diskriminacija perkant būstą?

Užsienio žiniasklaidoje pasirodė straipsnių, kad ne tik lietuviai, bet ir kiti užsieniečiai susiduria su diskriminacija perkant būstą Danijoje. „The Local“ Danijos užsieniečiai pasakojo, kad bankuose sulaukdavo klausimų ne tik apie tai, kiek laiko gyvena šalyje, bet ir apie santuoką.

Danijoje įsikūręs ir šių metų sausį būstą įsigijęs tautietis Vaidotas Statulevičius pasakoja, kad būsto paskolų rinkoje diskriminacijos problema jaučiama. Nors Danijoje bankas galėtų finansuoti iki 95 proc. būsto vertės, užsieniečių poros dažniausiai gauna pasiūlymą pasiskolinti 85 proc., tai yra, reikia turėti 15 proc. savų lėšų. Tai gali būti barjeras tiems žmonėms, kurie negali surinkti didesnio pradinio įnašo.

Lietuvis Lukas Černiauskas pasakoja butą pirkęs du kartus, abu kartus su visa savininkyste (dan. ejer). Pasak jo, bankai ir valstybė turi skirtingų reikalavimų užsieniečiams, priklausomai nuo to, ar jie yra iš ES, ar ne. Lukas teigia, kad tai padėjo gauti norimą paskolą norimame banke, nes kuris nors iš bankų vis tiek kažkuriuo metu bando prisivilioti daugiau klientų.

Pasak Luko, visi kiti norėjo didesnio pradinio įnašo, kad banko paskola būtų mažesnė, nes užsieniečiai, kurie nėra pernelyg prisirišę prie Danijos (pavyzdžiui, santuoka, Danijoje prabūtų metų skaičius ir pan.), yra vertinami kaip rizikingesni klientai.

Lukas teigia, kad perkant pirmą kartą ir esant gana šviežiam Danijoje reikės kalbėti su ne vienu banku, kad gautum patvirtinimą norimo dydžio pradiniam įnašui, nes dauguma reikalaus 10-20 proc., o ne 5 proc. Jo atveju buvo sunkoka, nes jo draugė nėra danė, darbo sutartis neterminuota, vaikų daniškoje mokykloje nėra ir t. t. Todėl per pokalbius visada pabrėždavo, kad jo tikslai yra ilgalaikiai ir palikti šalies neplanuoja.

Danijoje butą įsigijusi Rūta Vitaitė pasakoja, kad prieš pirkdama NT buvo girdėjusi daug skirtingų nuomonių ir gandų apie paskolas: kad reikia Danijoje būti pragyvenus bent 5 metus, kad reikia turėti nuolatinį leidimą gyventi ar kad pradinis įnašas yra 20 proc., o danams - 5 proc.

Rūtos patirtis buvo tikrai teigiama. Pragyvenus dvejus metus Danijoje, neturint nuolatinio leidimo gyventi, jai keliami reikalavimai buvo lygiai tokie patys kaip danams. Bankai labai teigiamai priėmė jos norą būti klientu. Ji pasakoja, kad bendraudama su vieno banko atstovu telefonu tiesiai paklausė apie apribojimus dėl to, kad yra užsienietė, tačiau sulaukė atsakymo, kad viskas gana paprasta dėl to, jog ji yra iš ES valstybės.

Žaneta Troško, dirbanti banke Danijoje su paskolomis įmonėms, sutiko papasakoti, ką svarbiausia žinoti, nusprendus įsigyti butą. Anot jos, didžiausias skirtumas nuo Lietuvoje teikiamų būsto paskolų - finansavimo modelis. Paskola nėra 100 proc. banko paskola, o 80 proc.

Bankai rizikuoja išduodami paskolas užsienio piliečiams. Daug lengviau tiems, kurie turi nuolatinį leidimą gyventi Danijoje, kurio ES piliečiai gali prašyti po 5 metų. Tačiau 5 metai reiškia ne tik buvimą šioje šalyje, bet ir 5 metų legalų darbą, ir sumokėtus mokesčius. Pasak pašnekovės, būsto finansavimo taisyklės priklauso nuo būsto rinkos dinamikos. Kadangi mokesčiai nemaži, biudžetą planuoti reikia daug atsakingiau nei Lietuvoje. Taip pat gana aukšti administraciniai mokesčiai gyvenant daugiabučiuose sostinėje. Būsto draudimas taip pat nepigus. Tačiau ji išskiria ir vieną pliusą - Danijoje NT neparduodamas su daline apdaila kaip Lietuvoje, tik sertifikuoti specialistai (elektrikai, santechnikai ir t. t.) gali atlikti darbus.

Žaneta pataria, kad kiekvienas turi kreiptis į savo banko vadybininką ir klausti dėl keliamų reikalavimų, nes kiekvieno situacija skiriasi. Tačiau ji pabrėžia, kad sukčiauti ar „susitarti“ neverta.

Lietuvos ir Danijos prekybiniai santykiai

2024 m. Danija buvo 14-a didžiausia Lietuvos prekių eksporto rinka, kuriai teko 2,5% (909 mln. EUR) viso Lietuvos prekių eksporto. Beveik 82% Lietuvos prekių eksporto į Daniją 2024 m. sudarė lietuviškos kilmės prekių eksportas, o likusią dalį (18%) - prekių reeksportas.

Palyginti su 2023 m. Lietuvos prekių eksportas į Daniją padidėjo 0,5%, daugiausiai dėl medienos ir medienos dirbinių; medžio anglių eksporto didėjimo. Per 2025 m. sausio-sausio mėn. bendras Lietuvos prekių eksportas į Daniją palyginti su atitinkamu 2024 m. laikotarpiu didėjo 14% arba 11 mln.

Lietuviškos kilmės prekėms Danija 2024 m. buvo 11-a didžiausia eksporto rinka, kuriai teko 3,1% (749 mln. EUR) viso lietuviškos kilmės prekių eksporto. Lietuviškos kilmės prekių į Daniją eksporto struktūroje didžiausią dalį sudarė:

• Baldai - 23% arba 170 mln. EUR (6-a didžiausia eksporto rinka),
• Plastikai ir jų dirbiniai - 9,7% arba 72 mln. EUR (7-a didžiausia eksporto rinka),
• Mediena ir medienos dirbiniai; medžio anglys - 9,4% arba 71 mln. EUR (5-a didžiausia eksporto rinka),
• Įvairūs chemijos produktai - 7,6% arba 57 mln. EUR (3-a didžiausia eksporto rinka),
• Dirbiniai iš geležies arba iš plieno (iš juodųjų metalų) - 4,9% arba 36 mln. EUR (6-a didžiausia eksporto rinka).

Palyginti su 2023 m. lietuviškos kilmės prekių eksporto vertė į Daniją sumažėjo 0,4% arba 3,22 mln. EUR. Labiausiai mažėjimą lėmė mineralinis kuras. Per 2025 m. sausio-sausio mėn. lietuviškos kilmės prekių eksportas į Daniją palyginti su atitinkamu 2024 m. laikotarpiu didėjo 18% arba 11 mln.

Lietuva ir Danija yra Europos Sąjungos narės, todėl tarp jų vykdoma prekyba vyksta laisvosios rinkos sąlygomis. Už informaciją apie licencijas ir leidimus Europos Sąjungoje, įskaitant ir Daniją, atsakingi konkrečios šalies paslaugų ir gaminių kontaktiniai centrai. Į Daniją eksportuojamai produkcijai nėra reikalingi veterinarijos sertifikatai.

Danijos ekonominė apžvalga apima šalies BVP ir jo augimo tempus, BVP vienam gyventojui, infliacijos lygį, užimtumo rodiklius, viešųjų finansų būklę (skolą, pajamas, išlaidas), taip pat išorės sektoriaus duomenis, įskaitant eksporto apimtis ir prekybos balansą. Apžvalgoje taip pat nagrinėjama darbo rinkos dinamika, investicijų ir inovacijų tendencijos bei demografiniai pokyčiai.

Bendraujant su verslo partneriais Danijoje, svarbu laikytis tiesioginės, aiškios ir atviros komunikacijos. Danai vertina pragmatiškus ir realius sprendimus, todėl verslo susitikimuose rekomenduojama išsakyti konkrečius pasiūlymus, pagrįstus faktais ir duomenimis. Danijoje verslo santykiuose labai svarbus punktualumas, todėl reikėtų atvykti laiku ir laikytis nustatytų susitikimų terminų. Santykiuose su danų partneriais verta rodyti pagarbą jų laiko vertinimui ir atvirumui, todėl nereikėtų skubinti procesų, o vietoj to leisti partneriams priimti sprendimus savo tempu.

Danijos elektroninė komercija

Danijos e. komercijos rinka nuolat auga - 2023 m. pajamos siekė 7,27 mlrd. EUR, o iki 2029 m. prognozuojama, kad jos išaugs iki 11,27 mlrd. EUR. 2023 m. vietiniai el. prekybos pardavimai sudarė 132,4 mlrd. DKK, o užsienio el. parduotuvės uždirbo apie 53,4 mlrd. DKK. 89% danų perka iš vietinių el. parduotuvių.

Populiariausi produktai e. komercijoje yra mada, elektronika, žaislai, pomėgiai ir „pasidaryk pats“ prekės. Pagrindinės e. komercijos tendencijos: mobiliųjų įrenginių naudojimas apsiperkant, personalizuotas apsipirkimas ir tvarumas.

Populiariausios parduotuvės: Shein.com (310 mln. USD pajamos), Zalando.dk (298 mln. USD), Apple.com (224 mln. USD), Elgiganten.dk (203 mln. USD), IKEA (194 mln. USD).

Rekomendacijos Lietuvos verslams:

1. Pasirūpinkite greitu pristatymu ir lankstumu - danai mėgsta siuntų taškus ir nemokamą grąžinimą.
2. Optimizuokite el. parduotuves mobiliems pirkėjams, nes 45% apsiperka per telefoną.

Viešieji pirkimai - tai valstybės, savivaldybės įstaigos, organizacijos ar įmonės organizuojami prekių ar paslaugų pirkimai, kurių metu perkančioji organizacija siekia geriausiomis sąlygomis įsigyti jai reikalingas prekes ar paslaugas.

Apribojimai užsieniečiams įsigyjant NT

Mažesnės ES šalys tebesibaimina „okupacijos“ per žemės ar kito nekilnojamojo turto nuosavybę. Danija uždraudė užsieniečiams parduoti vasarnamius pajūryje dar 1959 m., siekdama neįsileisti skaitlingesnių vokiečių pirkėjų, ir išsiderėjo išlaikyti šį „neeuropietišką“ įstatymą ir 1973 m. prisijungusi prie ES. Jis tebetaikomas iki šiol. Švedija, Austrija ir Suomija, prie ES prisijungusios 1995 m., taip pat bandė išsiderėti panašius apribojimus, bet joms ES atsakė neigiamai.

Regioną stebintys mokslininkai įvardija kelias atsargaus požiūrio į užsieniečius priežastis. Rytų ir Centrinės Europos šalyse gyva istorinė atmintis apie užsieniečių dominavimą. Geras pavyzdys yra Sudetų regionas Čekijoje, dabar jis - ES dalis ir geografiškai yra arti šalia turtingos Vokietijos. Nacionalistų požiūriu, čia iškyla ne tik įperkamumo vietiniams, bet ir nacionalinio suvereniteto klausimas. Populistinės partijos siekia balsų atkreipdamos dėmesį ir eskaluodamos su tuo (kaina ir suverenitetu) susijusias baimes.

Rytų ir vakarų europiečių požiūris į užsieniečių valdomą nuosavybę savo šalyse skiriasi ir dėl skirtingos istorinės patirties bei gyvenimo sąlygų. Paskutinį šimtmetį sienos rytinėje Europoje kito daug labiau nei vakaruose. Tad pirmiesiems trūksta pastovumo ir užtikrintumo jausmo, tuo tarpu antrieji mano, kad laisvas kapitalo judėjimas bei teisė įsigyti žemę ar kitą nekilnojamąjį turtą daro Vakarų Europą patogesne vieta. Be to, antrieji nepatyrė „tautų atmaišymo“, kuris Rytų Europoje baigėsi didesniu etniniu homogeniškumu nei Vakarų Europoje ir net (nei tose pat Rytų Europos šalyse - red. past.) iki Antrojo pasaulinio karo.

Švedai persigalvojo: prie ES prisijungę švedai didelio susidomėjimo savo nekilnojamuoju turtu nepajuto. Priešingai, netrukus švedų savivaldybės pradėjo keliauti į tarptautines nekilnojamojo turto parodas ir vilioti vokiečius, danus, olandus ar britus įsigyti antrus namus Švedijoje.

Švedų visuomenės nuomonė apie užsieniečius savininkus greitai pakrypo į teigiamą pusę dėl labai praktinių priežasčių. Vokiečiai norėjo namų Švedijos gilumoje, švedai dažniau rinkosi vasarnamius prie jūros, tad tiesioginio interesų konflikto nebuvo. Dėl gyventojų skaičiaus mažėjimo kai kuriose tokiose vietovėse tenka uždaryt ne tik parduotuves, bet ir ligonines. Tačiau kelis mėnesius atostogaujantys vokiečiai gali padėti išlaikyti jas atidarytas. Tuo tarpu itin patraukliose Švedijos vietose nekilnojamojo turto pirkėjus atbaido tai, kad Švedijoje negalima nusipirkti ežero pakrantės ar paplūdimio, o prabangos mėgėjai dažnai nori nuosavo pajūrio. Tad didelės paklausos ir čia nėra.

Švedų statistikos departamentas skaičiuoja, kad 2013 m. kai kuriuose regionuose beveik pusė vasarnamių priklausė užsieniečiams, daugiausia danams, vokiečiams ir norvegams. Šitas faktas beveik nediskutuotas spaudoje, bent jau ne tuose regionuose, kur užsieniečių skaičius didžiausias. Tiesa, buvo straipsnių apie daug norvegams priklausančių namų prie Norvegijos sienos, bet šitas klausimas tikrai nėra „karštas“.

Švedija laimėjo neįvesdama apribojimų: užsieniečių namai padėjo vystytis turizmui ir palaikė vietos ekonomikas, bei padėjo išsaugoti tradicinį kaimo vietovaizdį ir tradicinius namus.

Tuo tarpu savo plotu už Lietuvą kiek mažesnė Danija nuėjo kitu keliu: jų vasarnamius nuo užsieniečių nuosavybės saugantis įstatymas kaip išimtis įrašyta į svarbiausias ES sutartis, todėl negali būti kvestionuojama Europos teisingumo teisme. Buvo manoma, kad svarbu užtikrinti, kad turistai, ypač iš Vokietijos, nesupirktų visų vasarnamių Danijos pakrantėse. Draudimas turėjo užtikrinti, kad ir danai įgalės įsigyti antrą namą.

Tačiau ir danai jau nebe taip brangina savo išimtį, nors panaikinti jos irgi nesirengia. Nei spauda, nei politikai šia tema nediskutuoja. Net jei mes pasvarstome, ar reikėtų surengti referendumą dėl kitų danų išimčių ES sutartyse panaikinimo, tai tikrai nėra karštas politinis klausimas. Žmonėms tiesiog patinka esama padėtis.

Draudimas laikomas duotybe. Besikeičiančioms Danijos vyriausybėms jis netrukdo dirbti su Briuseliu, todėl jo niekada nesiūlyta panaikinti.

Tikriausiai pasiūlymas panaikinti tokį draudimą net dabar, kai maždaug 200 tūkst. iš 5,6 mln. danų turi parduotiną vasarnamį, būtų nepopuliarus. Diskusijų šia tema ilgai nebuvo. Tačiau vertinant bendrą nuotaiką šalyje diskutuojant apie ES, galima sakyti „taip“, toks pasiūlymas būtų nepopuliarus.

Manau, kad politikai nenori sužinoti, iš kurios pusės vėjas pučia šiuo klausimu. Nors panaikinimas gal ir gali turėti teigiamų ekonominių pasekmių, šis klausimas gali greitai tapti karšta politine bulve.

PVM lengvatos knygoms Danijoje

Danijos vyriausybė paskelbė, kad šalies biudžeto projekte bus numatyta visiškai panaikinti pridėtinės vertės mokestį knygoms. Šiuo metu galiojęs 25 proc. PVM tarifas buvo vienas didžiausių Europoje.

Sprendimas valstybei kasmet kainuos apie 330 mln. Danijos kronų, tai yra apie 44 mln. eurų. Ši reforma paskelbta po to, kai paskelbti nauji tarptautiniai tyrimai parodė šokiruojančius rezultatus: kas ketvirtas penkiolikmetis Danijoje nesugeba tinkamai suprasti paprasto teksto. Pasak ekspertų, paauglių skaitymo įgūdžiai prastėja dėl trumpėjančios dėmesio koncentracijos ir nuolatinio skaitmeninių pramogų naudojimo.

Danijoje per 2023 metus parduota 8,3 mln. knygų tiek parduotuvėse, tiek internetu. Iki šiol Danija buvo viena iš nedaugelio pasaulyje šalių, kuriai knygoms taikytas standartinis 25 proc. PVM tarifas, tačiau artimiausi regiono kaimynai elgiasi visai kitaip. Suomijoje knygoms taikomas 14 proc. PVM, o Švedijoje - 6 proc.

Švedija savo sprendimą sumažinti knygų PVM priėmė dar 2001 metais - tuomet knygų pardavimai augo. Tam, kad literatūra pasiektų platesnę auditoriją, Danijos valdžia ne tik panaikina PVM knygoms, bet ir jau yra numačiusi finansuoti glaudesnį bendradarbiavimą tarp viešųjų bibliotekų ir mokyklų.

Kultūros ministras taip pat perspėjo, jog bus stebima, kaip keisis knygų kainos. Jei paaiškės, kad PVM panaikinimas tereiškia didesnius leidėjų pelnus, o kainos nesumažėja, teks svarstyti, ar tai buvo teisingas sprendimas.

tags: #butu #pardavimai #danijoje