Šiame straipsnyje aptariami Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo pakeitimai. Įstatymas nustato valstybės paramos formas, sąlygas ir tvarką, teikiamą fiziniams asmenims (šeimoms), turintiems nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, būstui pirkti, statyti (rekonstruoti) bei daugiabučiams namams modernizuoti ir savivaldybių socialinio būsto fondui sudaryti, taip pat savivaldybių socialinio būsto nuomos sąlygas ir tvarką.
Bendrosios nuostatos
Pagal įstatymą, valstybės parama būstui įsigyti ar išsinuomoti teikiama šeimoms, taip pat asmenims, sukakusiems 18 metų. Šeimai atstovauja vienas iš sutuoktinių arba jų įgaliotas asmuo.
Pagrindinės sąvokos
- Būstas (gyvenamosios patalpos) - vienbutis gyvenamasis namas, jo dalis, butas ar kitos gyvenamosios patalpos, tinkamos asmeniui arba šeimai gyventi.
- Būsto kreditas - banko ar kitos kredito įstaigos pagal kreditavimo sutartį skolinami pinigai būstui įsigyti.
- Jauna šeima - šeima, kurioje kiekvienas iš sutuoktinių yra ne vyresnis kaip 35 metų, taip pat šeima, kurioje motina arba tėvas vieni augina vieną ar daugiau vaikų (įvaikių) ir yra ne vyresni kaip 35 metų.
- Socialinis būstas - nekomerciniu pagrindu, pagal Vyriausybės nustatytą nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką nuomojamos savivaldybės gyvenamosios patalpos, skirtos mažas pajamas turintiems asmenims ir šeimoms apgyvendinti pagal šio Įstatymo nustatytas sąlygas.
Valstybės parama būstui įsigyti
Paramos formos
Valstybės parama būstui įsigyti pagal šį Įstatymą teikiama mokant iš valstybės biudžeto lėšų būsto kredito draudimo įmokas ar jų dalį, teikiant subsidijas būsto kredito daliai padengti.
2008 metų gegužės 7 dieną Lietuvos Respublikos finansų ministras patvirtino 180 milijonų litų valstybės paramą, teikiamą asmenims (šeimoms), turintiems teisę į valstybės paramą būstui įsigyti pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą.
Kreditų gavėjams, turintiems teisę į valstybės paramą ir draudžiantiems būsto kreditą UAB „Būsto paskolų draudimas", valstybė apmokės 50 proc. būsto kredito draudimo įmokos ir teiks subsidijas būsto kredito daliai padengti.
53 proc. visos teikiamos valstybės paramos gavo trijų didžiųjų šalies miestų savivaldybės (Vilnius, Kaunas ir Klaipėdos miestai ir jų rajonai).
Apmokant 15 proc., 30 proc. arba 50 proc. pradinį įnašą, tačiau ne daugiau kaip 10 proc.
Paramos teikimo sąlygos
Valstybės parama būstui įsigyti teikiama asmenims (šeimoms), jeigu jų metinės pajamos ir turtas prieš paramos suteikimo metus yra mažesni už pajamas ir turtą, kurių didžiausius dydžius ir (ar) jų apskaičiavimo tvarką nustato Vyriausybė tvirtindama Valstybės remiamų būsto kreditų teikimo tvarką, ir jeigu jie įsigyja pirmąjį tinkamą būstą.
Valstybės remiama būsto kredito suma neturi būti didesnė kaip:
- 120 tūkstančių litų arba ekvivalentas kita valiuta - asmeniui be šeimos;
- 240 tūkstančių litų arba ekvivalentas kita valiuta - dviejų ir daugiau asmenų šeimai;
- 120 tūkstančių litų arba ekvivalentas kita valiuta - būstui rekonstruoti, taip pat būstui pritaikyti neįgaliųjų poreikiams, neatsižvelgiant į asmens šeiminę padėtį.
Būsto kreditų draudimas ir draudimo įmokų mokėjimas
Draudimo įmoka ar jos dalis iš valstybės biudžeto mokama už būsto kreditų, suteiktų pagal šio Įstatymo sąlygas, gavėjus. Draudimo įmokų apmokėjimo dydžius, atsižvelgiant į valstybės biudžeto asignavimus paramai pagal šį Įstatymą teikti, ir jų padengimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija Valstybės remiamų būsto kreditų teikimo tvarkoje.
Subsidija būsto kredito daliai padengti
Subsidija būsto kredito daliai padengti teikiama šių kreditų gavėjams, gavusiems valstybės remiamą būsto kreditą iš bankams pagal savivaldybes nustatyto kredito limito bei atitinkantiems šio Įstatymo sąlygas ir jeigu jie yra:
- pilnamečiai našlaičiai, iki jiems sukaks 35 metai, arba asmenys, kurie Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka yra pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais arba kurie yra sukakę senatvės pensijos amžių ir jiems nustatyta specialiųjų poreikių tenkinimo reikmė, arba šeimos, kuriose yra asmuo, kuriam Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka yra nustatytas neįgalumo lygis arba kuris yra pripažintas nedarbingu ar iš dalies darbingu, arba kuris yra sukakęs senatvės pensijos amžių ir jam nustatyta specialiųjų poreikių tenkinimo reikmė, - padengiama 20 procentų suteikto kredito (ar kredito likučio) sumos;
- šeimos, auginančios tris ar daugiau vaikų (įvaikių), taip pat jaunos šeimos, auginančios vieną ar daugiau vaikų (įvaikių), ir šeimos, kuriose vienas iš tėvų yra miręs, - padengiama 10 procentų suteikto kredito (ar kredito likučio) sumos.
Tuo atveju, kai kredito gavėjas, kuriam suteikta subsidija kredito daliai padengti, gautą kreditą grąžina bankui anksčiau kaip per penkerius metus arba už šį kreditą įsigytą būstą per pirmuosius penkerius metus nuo kredito suteikimo dienos perleidžia kitam asmeniui, ši subsidija turi būti grąžinta pervedant pinigus į valstybės biudžetą.
Savivaldybių socialinio būsto nuoma
Socialinio būsto fondo sudarymas
Savivaldybių socialinio būsto fondo plėtra finansuojama iš valstybės biudžeto tikslinių asignavimų ir savivaldybių lėšų, statant naujus arba rekonstruojant ir pritaikant būsto paskirčiai esamus pastatus, taip pat perkant ar kitokiu būdu teisėtai įsigyjant gyvenamuosius namus, jų dalis, butus.
Socialinis būstas neprivatizuojamas, išskyrus atvejus, nustatytus šiame Įstatyme.
Teisė į socialinį būstą
Teisę į savivaldybės socialinį būstą turi asmenys (šeimos), jeigu jie neturi Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise priklausančio būsto arba turimo būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kvadratinių metrų ir asmens (jo šeimos) metinės pajamos ir turtas prieš savivaldybės socialinio būsto suteikimo metus yra mažesni už pajamas ir turtą, kurių didžiausius dydžius ir (ar) jų apskaičiavimo tvarką nustato Vyriausybė.
Socialinio būsto ploto normatyvas
Savivaldybės socialinio būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, neturi viršyti 14 kvadratinių metrų, išskyrus atvejus, kai atsižvelgiama į neįgaliuosius, sergančius lėtinėmis ligomis, sunkiomis formomis, taip pat skirtingų lyčių vaikus.
Šiais atvejais savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimu šeimai išnuomojamo būsto...