Kaip duoti rankpinigių perkant būstą: patarimai ir įspėjimai

Įsigydami vieną ar kitą pirkinį, gyventojai tikisi gauti ir papildomų garantijų. Pavyzdžiui, kad perkamas daiktas ar prekė bus kokybiška, o sumokėtas avansas ar rankpinigiai nebus prarasti. Tačiau teisinė praktika, pasak advokatų, rodo ir kitą niūrią realybę - pasitaiko atvejų, kai nesąžiningi pardavėjai pasiima jūsų pinigus, sutartyje minimų sąlygų galiausiai nesilaiko, neatsako į skambučius, o apie svetimų pinigų grąžinimą net negalvoja. Gyventojai apie tai dažnai nesusimąsto.

Šiame straipsnyje aptarsime, kaip teisingai duoti rankpinigius perkant būstą, kad apsisaugotumėte nuo galimų nesklandumų ir neprarastumėte savo pinigų.

Avansas ar rankpinigiai: koks skirtumas?

Advokatų kontoros „Noor“ vyresnysis teisininkas Arminas Magyla gyventojams paaiškina, kad praktikoje dalinis perkamo daikto kainos sumokėjimas yra įprastai vadinamas avansu, o ne rankpinigiais. Tačiau retas susimąsto apie teisinius avanso ir rankpinigių skirtumus.

„Teisiškai avansu laikomas perkamo daikto kainos dalies sumokėjimas. Rankpinigiai teisine prasme traktuojami iš esmės identiškai, tik kitais žodžiais - rankpinigiais laikoma pinigų suma, kuri yra sumokama pardavėjui pagal sudarytą sutartį, būsimų mokėjimų sąskaita, t. y. sumokėtų rankpinigių suma įeina į perkamo daikto kainą“, - komentavo A. Magyla.

Pasak advokato, pirkdami tam tikrą daiktą, gyventojai turi žinoti du pagrindinius avanso ir rankpinigių skirtumus.

• Rankpinigiai negali būti mokami pagal sudarytą preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį. Tai reiškia, kad pagal tokią sutartį sumokėta dalis perkamo daikto kainos teisiškai bus laikoma avansu, o ne rankpinigiais.
• Rankpinigiai yra sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties užtikrinimo būdas, reiškiantis, kad juos gavęs pardavėjas automatiškai privalo grąžinti pirkėjui dvigubą rankpinigių sumą tuo atveju, jeigu sutartis nėra įvykdoma iš pardavėjo pusės. Tas pats galioja ir tuo atveju, jeigu pirkimo-pardavimo sutartis nėra įvykdoma iš pirkėjo pusės - tokiu atveju sumokėti rankpinigiai automatiškai lieka pardavėjui.

Gyventojams primenama, kad avanso mokėjimo atveju tai negalioja - apie pardavėjo veiksmus būtina atskirai numatyti sutartyje.

„Nes kitaip pardavėjas privalės grąžinti avansą pirkėjui net ir tuo atveju, jeigu sudarytą sutartį pažeis pats pirkėjas. Sutartį pažeidus pardavėjui, pirkėjas neturės pagrindo reikalauti iš pardavėjo dvigubos avanso sumos“, - kalbėjo pašnekovas.

Kaip nepasiklysti teisinėse vingrybėse?

Advokatas dar kartą įvardija esminius punktus, kuriais turėtų būti vadovaujamasi:

1. Dalies perkamo daikto kainos mokėjimą visais atvejais vadinti ir laikyti avansu.
2. Prieš mokant avansą, visuomet sudaryti rašytinę sutartį dėl perkamo daikto. Priklausomai nuo konkrečios situacijos ir konkretaus perkamo daikto specifikos, tai galėtų būti preliminarioji pirkimo-pardavimo sutartis, rezervacinė sutartis, arba pagrindinė notarinės arba nenotarinės formos pirkimo-pardavimo sutartis.
3. Sudaromoje sutartyje įtvirtinti punktą, numatantį, kad sutarties pažeidimo atveju avansas lieka pardavėjui kaip bauda (netesybos), arba avansas grąžinamas pirkėjui bei sumokama avanso dydžio bauda (netesybos), priklausomai nuo to, kuri iš šalių (pardavėjas ar pirkėjas) pažeidė sutartį. Svarbu nepamiršti aiškiai įtvirtinti, kokiais atvejais sutartis būtų laikoma pažeista iš pardavėjo pusės, o kokiais atvejais iš pirkėjo pusės. Tai padės ateityje išvengti ginčo, ar sutartis laikytina pažeista, ir jeigu taip - kuri konkrečiai sutarties šalis laikytina kalta dėl pažeidimo.

Kaip perduoti pinigus?

Advokatas Kęstutis Jokimas pataria, kad jeigu tik leidžia galimybės, geriau pinigus perduoti ne grynaisiais, bet pervedant per banką.

„Padavus pinigus tiesiog ir net negavus jokio rašytinio pakvitavimo, vėliau tai gali tapti didele bėda tuos pinigus ginčo atveju išieškoti. Tad bankinis pavedimas su labai aiškiai nurodyta paskirtimi - ar tai yra avansas, ar rankpinigiai - vėliau yra puikus įrodymas, kam tie pinigai buvo skirti“, - patarė K. Jokimas.

Pasak jo, jeigu yra perkamas automobilis, tokiu atveju reikėtų bent jau išrašyti ar pasirašyti pakvitavimą, kur būtų nurodomi asmens duomenys ar kokiomis kupiūromis buvo sumokėtas avansas.

Kada pirkėjas gali nukentėti?

Teisininkas A Magyla teigia, kad asmenys, sumokėję dalį perkamo daikto kainos (avansą arba rankpinigius), dažnai nukenčia nuo nesąžiningų pardavėjų tada, kai rašytinė sutartis nėra sudaroma arba ji nėra išsami, o kai kuriais atvejais - klaidinga teisine prasme.

„Pavyzdžiui, dalinis kainos mokėjimas klaidingai vadinamas rankpinigiais, nors tuo konkrečiu atveju teisiškai jis laikomas avansu; sutartyje nėra susitarta dėl dvigubo avanso grąžinimo sutarties pažeidimo atveju; sutartyje nėra numatyta, kokiais konkrečiai atvejais būtent pardavėjas laikomas pažeidusiu sutartį ir t.t.“, - kalbėjo pašnekovas.

A. Magyla primena, kad nukentėti pirkėjai gal ir tada, kai dalis kainos (avansas) sumokamas grynaisiais pinigais.

• Mokėjimas negali viršyti 5 tūkst. eurų sumos. Didesnės sumos mokėjimas grynaisiais pinigais yra draudžiamas įstatymo ir tiek mokantysis (pirkėjas), tiek mokėjimą priimantis asmuo (pardavėjas) gali sulaukti administracinės atsakomybės - piniginių baudų, kurių dydis svyruoja nuo 100 eurų iki 4 tūkst. eurų, priklausomai nuo pažeidimo aplinkybių (viršijimo masto, pakartotinumo ir kt.).
• Būtina visuomet užfiksuoti patį dalinio kainos mokėjimo (avanso) sumokėjimo faktą, abiem šalims (pirkėjui ir pardavėjui) pasirašant grynųjų pinigų priėmimo-perdavimo aktą su konkrečia data ir perduodama pinigų suma, arba įtvirtinant atitinkamą punktą sudaromoje sutartyje, pagal kurį abi šalys (pirkėjas ir pardavėjas) patvirtina grynųjų pinigų sumokėjimo faktą sutarties sudarymo metu.

Jeigu dalis kainos (avanso) mokamas negrynaisiais pinigais, t. y. banko pavedimu, pasak A. Magylos, tuomet tokie patarimai nėra svarbūs, nes avansinio mokėjimo sumos dydis nėra ribojamas, o jo sumokėjimo faktą patvirtina pati atlikto mokėjimo kopija arba banko sąskaitos išrašas.

Būsto patikrinimas prieš mokant avansą

A. Magyla atkreipia dėmesį ir į tai, kad pirkėjai neturėtų patingėti ir pasitikrinti, ar perkamas daiktas apskritai priklauso avansą gaunančiam asmeniui. Taip pat ir tai, ar perkamas daiktas nėra areštuotas, įkeistas.

„Toks išankstinis galimų rizikų įsivertinimas dažnu atveju padeda išvengti situacijų, kuomet avanso gavėjas gautą avansą jau būna „įsisavinęs“ (išleidęs), tačiau vėliau paaiškėja, kad avanso gavėjas apskritai nėra perkamo daikto savininku ir veikė tik kaip tarpininkas. Kai perkamo daikto pardavimas tiesiogiai priklauso nuo trečiųjų asmenų (pavyzdžiui, kreditoriaus, kuris yra areštavęs perkamą daiktą, arba kuriam perkamas daiktas yra įkeistas), su kuriais jokių teisinių santykių pirkėjas bei avanso mokėtojas iš viso neturi. Tokiais atvejais pirkėjui vietoj perkamo daikto gavimo gali tekti įsivelti į neretu atveju ilgą bei varginantį sumokėto avanso susigrąžinimo ir baudos sumokėjimo procesą (jeigu bauda apskritai numatyta sutartyje)“, - apibendrino A. Magyla.

Ką daryti, jei pardavėjas nesilaiko susitarimų?

Advokatas K. Jokimas pripažįsta, kad atvejų, kai nukenčia gyventojai nuo, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto vystytojų, yra pasitaikę ne vienas.

„Įprastai, pirkdami būstą, gyventojai sumoka 5 proc. nuo turto vertės siekiantį avansą. Nesąžiningumas dažnai pasireiškia tuo, kad pirkėjo sumokėtais pinigais ir toliau naudojasi nesąžiningas pardavėjas ar vystytojas, kol nėra prisiteisiama teismo keliu. O dažnu atveju žmogui 5 ar 10 tūkst. eurų yra reikšminga suma“, - svarstė K. Jokimas.

Jeigu pardavėjas iš tiesų nesilaiko žadėtų sąlygų ir nesutinka grąžinti pinigų, pasak advokato, vėliau nesutarimai sprendžiami ilgu teismo keliu.

„Tokių atvejų, kai pardavėjas pažeidžia sutartį ir nenori grąžinti avanso pirkėjui, tikrai pasitaiko. Vėliau pirkėjai kreipiasi į teismą, pereina pirmąją instanciją, neretai ir antrąją, o tik tada yra atgaunami pinigai, nors tai ir atima itin daug laiko - maždaug vienerius metus“, - kalbėjo teisininkas.

Patarimai perkant būstą:

• Rinkitės būstą pagal poreikį ir galimybes: Nesivaikykite madų ir nepirkite tada, kai visi perka.
• Įvertinkite savo finansines galimybes: Pasiskaičiuokite, kiek galite skirti būstui ir kokio dydžio kreditą galite gauti.
• Sudarykite planą: Išsiaiškinkite detales, datas ir suplanuokite reikiamus veiksmus.
• Pasitikrinkite būsto dokumentus: Įsitikinkite, kad turtas nėra areštuotas, įkeistas ar nuomojamas.
• Pasirašykite preliminarią sutartį: Tai užtikrins, kad pardavėjas neparduos būsto kitam pirkėjui.
• Pasikonsultuokite su specialistais: Jei nesate tikri dėl savo žinių, kreipkitės į teisininkus, brokerius ar kitus specialistus.

NT brokeris ir jo atsakomybės iki pirmojo pirkėjo skambučio

• Sutvarkomi reikalingi dokumentai.
• Visakieriopas būsto patikrinimas.
• Efektyviai pasiekiamas potencialių klientų ratas.

Atsakomybės sulaukus užklausų

• Organizuojamos apžiūros.
• Patarimai paruošiant būstą apžiūrai.
• Derybiniai įgūdžiai.

Kada galima prarasti rankpinigius?

• Banko nesuteikta paskola.
• Nurodytų terminų nesilaikymas.
• Pasikeitusi nuomonė, norai ar aplinkybės.

Kaip neprarasti rankpinigių?

Visų pirma, svarbiausia laikytis rašytinės sutarties sąlygų. Vis dėlto buto pirkimo procesas yra gan sudėtingas, reikalaujantis nemažai teisinių bei praktinių žinių. Tad visuomet perkant butą ar kitą nekilnojamąjį turtą yra geriausia konsultuotis su šios srities profesionalais ir naudotis NT brokerio paslaugomis.

Verta akcentuoti, kad į specialistus derėtų kreiptis dar prieš nusprendus įsigyti butą.

Dažniausiai daromos klaidos derybose

• Tik paskambinęs galimas pirkėjas pasiūlė jums telefonu mažesnę sumą už jūsų turtą su sąlyga, kad atvažiuos apžiūrėti, o jūs atsakėte: ,,Atvažiuokite ir pašnekėsime“.
• Pardavėjas dažniausiai galvoja: ,,Nėra čia ko daug klausinėti ir taip viskas aišku. Jis ( pirkėjas) nori pirkti panašų turtą į mano šiame rajone ir už tokią kainą“.
• Pirkėjas mano, kad pirmame aukšte yra nesaugu, o Jūsų butas ir yra pirmame aukšte.

Svarbiausi žingsniai perkant būstą su paskola (pagal „Citus“ teisininkę I. Pukelienę):

1. Turto išsirinkimas ir apžiūra.
2. Finansinės galimybės.
3. Planuojamo įsigyti būsto dokumentai.
4. Sandorio šalys.
5. Preliminarioji sutartis.
6. Pagrindinė sutartis.
7. Hipotekos sutartis.
8. Galutinis atsiskaitymas.
9. Faktinio turto priėmimo-perdavimo aktas.

Atminkite: Būkite atidūs, pasitikrinkite visus dokumentus ir pasikonsultuokite su specialistais, kad išvengtumėte nemalonių staigmenų ir sėkmingai įsigytumėte savo svajonių būstą.

tags: #kiek #duoti #rankpinigiu #perkant #busta