Kaip atpažinti asmenį, patyčias, jautrumą ir smurtą: išsamus vadovas

Šiame straipsnyje aptarsime įvairias situacijas, kuriose svarbu atpažinti asmenį, atskirti patyčias nuo normalaus elgesio, suprasti itin jautrių asmenų poreikius ir atpažinti psichologinį emocinį smurtą. Pateiksime praktinius patarimus, kaip elgtis kiekvienoje iš šių situacijų.

Asmens atpažinimas: teisiniai aspektai

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 192 straipsnis reglamentuoja asmens atpažinimo tvarką. Štai pagrindiniai punktai:

1. Atpažintinas asmuo parodomas atpažįstančiajam drauge su kitais tos pačios lyties asmenimis, pagal išorę kuo panašesniais į atpažintiną.
2. Parodomų atpažinti asmenų turi būti ne mažiau kaip trys.
3. Parodymo atpažinti pradžioje atpažintinam asmeniui pasiūloma užimti bet kokią vietą tarp parodomų asmenų.
4. Jeigu parodyti asmens negalima, atpažinimas gali būti daromas pagal jo nuotrauką. Ji parodoma kartu su ne mažiau kaip trimis kitų asmenų nuotraukomis.

Šie reikalavimai užtikrina, kad atpažinimas būtų kuo objektyvesnis ir patikimesnis.

Patyčios: atpažinimas ir prevencija

Patyčios - tai agresyvus elgesys tarp bendraamžių ar kolegų, kuriame jaučiamas galios disbalansas. Patyčios gali apimti:

• Fizinį smurtą: fizinis veiksmas, siekiant sukelti skausmą ar žalą.
• Verbalinį smurtą: verbalinės patyčios įtraukia žodinius išpuolius ir grasinimus.
• Socialinį smurtą.

Ypač svarbu atkreipti dėmesį į tai, kas yra patyčių vykdytojas ir kas yra auka.

Patyčių tipai:

• Individualios patyčios: kai vienas asmuo tyčiojasi arba smurtauja prieš kitą asmenį.
• Grupinės patyčios: kai keli ar daugiau asmenų tyčiojasi arba smurtauja prieš vieną asmenį.
• Patyčios lyties pagrindu: kai patyčių vykdytojas naudoja seksualinį turinį arba diskriminuoja auką dėl jos lyties ar seksualinės orientacijos.
• Patyčios dėl rasės: kai patyčių vykdytojas naudoja rasistinį turinį arba diskriminuoja auką dėl jos rasės, etninės kilmės ar religijos.
• Tyčiojimasis iš neįgaliųjų: kai vykdytojas naudoja žeminantį ir aukos neįgalumą akcentuojantį turinį arba diskriminuoja ją dėl jos fizinės, protinės ar emocinės būklės.

Atskirų patyčių tipų suvokimas yra svarbus norint veiksmingai jas įveikti ir užtikrinti saugią bei pagarbią socialinę aplinką.

Patyčios darbe:

Patyčios darbo vietoje apima subtilias formas, tokias kaip nuolatinis kritikavimas, nesąžiningas vertinimas, darbo užduočių sabotavimas, kolegų ignoravimas, grasinimai arba šantažas. Patyčias darbe gali būti sunku atpažinti, nes jos gali būti subtilesnės arba paslėptos už darbo kultūros arba organizacijos normų. Tačiau yra kai kurie bendri požymiai, kurie gali padėti jums nustatyti ar jūs arba kažkas kitas patiriate patyčias darbe.

Ką daryti, jei patiriate patyčias darbe:

• Pripažinkite, kad jūs esate patyčių auka ir kad jums reikia pagalbos.
• Užfiksuokite ir dokumentuokite patyčių atvejus, pavyzdžiui, datą, laiką, vietą, vykdytoją, auką, liudytojus, elgesį ir poveikį.
• Praneškite apie patyčias savo darbdaviui, vadovui arba personalo skyriui.
• Ieškokite emocinės ir teisinės paramos iš savo šeimos, draugų arba kolegų.
• Kreipkitės į psichologą.

Nesijaukite vieniši arba bejėgiai. Jūs nesate vieni ir galite įveikti šį sunkų ir skausmingą išbandymą.

Itin jautrūs asmenys (IJA): supratimas ir gyvenimas

Itin jautrūs asmenys (IJA) pasižymi įvairiapusiu organizmo jautrumu, kuris yra įgimtas (genetiškai paveldėtas). Yra specifinių genų, kurie yra siejami su itin dideliu jautrumu. Labai svarbu pabrėžti, kad tai nėra liga ar sutrikimas, o visiškai normalus įgimtas asmenybės bruožas ar savybė. Lyginant su kitais, IJA pasižymi išsamesniu, detalesniu informacijos apdirbimu bei mąstymo procesų intensyvumu. Dėl suaktyvėjusių veidrodinių neuronų jie taip pat yra labiau empatiški.

Kaip atpažinti itin jautrų asmenį:

• Jus vargina triukšmingos patalpos, ryškios šviesos ir kvapai.
• Jūs stipriai išsigąstate sulojus šuniui, pralekiančioms sirenoms ar fejerverkai.
• Jūs puikiai jaučiate kitų žmonių emocijas ir nuotaikas.
• Gal netoleruojate kavos.
• Ar jūs labai išvargstate, kai vienu metu turite daug atsakomybių?

Nuodugnus informacijos apdorojimas, didesnis kiekis patiriamų stimulų ir nuolat išreikšta empatija neišvengiamai veda į nuovargį, išsekimą, susijaudinimą ir patiriamą diskomfortą.

Kaip gyventi, jei esate IJA:

Pirmiausiai reikėtų suprasti, jog kiekvienas žmogus yra visiškai unikalus kūrinys, todėl vienas IJA gali labai skirtis nuo kito IJA. Labai svarbu iš pradžių įsisąmoninti savo jautrumą. Kaip jis man pasireiškia? Kokią prasmę jam suteikiu? Kas man (ne)patinka apie mano jautrumą? Kokie mano kūno pojūčiai? Kokie mano impulsai veikti ir elgesys skirtingose situacijose?

Kadangi IJA sugeria tiek daug dirgiklių vienu metu, paprastas apsipirkimas didelėje ar žmonių pilnoje parduotuvėje gali labai išsekinti. Lygiai tas pats gali nutikti darbe, ypač jeigu slegia didelė atsakomybė, daug darbų vienu metu, didelis spaudimas, viską atlikti reikia greitai.

Svarbiausias dalykas, ką IJA turi suprasti, o itin jautrių vaikų turintys tėvai paaiškinti savo vaikams, kad visi esame vienodai lygūs ir vertingi, nepaisant to, kiek dirbame, uždirbame, pasiekiame ar kokie gražūs esame. Labai svarbu individualiai atrasti, koks mokslo ir darbo krūvis yra tinkamas konkrečiam IJA, kad jis ne lėtiškai pervargtų, o būtų patenkintas savo produktyvumu, nesilygiuodamas į kitus žmones.

Kiekvieną dieną reikia rasti laiko sau pabūti vienam ar vienai, pailsėti, atsigauti nuo dienos įvykių. Labai svarbu susidaryti konkrečiam IJA tinkantį darbo ir poilsio, miego režimą. Tik atgavęs jėgas IJA galės entuziastingai kibti į darbus, iššūkius, išnaudoti savo kūrybiškumą.

Jeigu jus domina ši tema, labai rekomenduoju nuodugniau pasidomėti pagrindinės IJA nagrinėjančios mokslininkės ir psichoterapeutės Elaine N. Aron darbais.

Psichologinis emocinis smurtas: atpažinimas ir pagalba

Psichologinis smurtas apibrėžiamas kaip elgesys, nukreiptas į kitą žmogų ir žalojantis to žmogaus protinių (psichinių) sugebėjimų funkcijas: intelektą, atmintį, pažinimą, dėmesį, suvokimą, nuovoką, moralę. Tuo tarpu emociniu smurtu vadiname elgesį, kuris taikomas didžiąją laiko dalį ir verčia jį patiriantį asmenį jausti slogias negatyvias emocijas, sumišusius, ambivalentiškus jausmus, pavyzdžiui, gėdą, kaltę, nerimą, pavydą, baimę ir viltį kartu. Reikia pažymėti, jog abi šios smurto rūšys - psichologinis ir emocinis - dažniausiai egzistuoja kartu, vienas šalia kito.

Psichologinis emocinis smurtas yra tuomet, kai vykdomas nuolat sistemingai ir griauna jį patiriančiojo savivertę, kelia frustraciją, atima gebėjimą veikti, planuoti ateitį, priimti sprendimus, atriboja nuo socialinės aplinkos.

Kaip pasireiškia psichologinis emocinis smurtas:

• Smurtaujantis asmuo nuolat sistemingai įžeidinėja, žemina, menkina savo auką, tuo kenkdamas jo/jos savivertei.
• Smurtaujantis asmuo dėl visko kaltina savo auką, net jei kaltas yra pats. Jis vengia arba atsisako prisiimti atsakomybę už savo paties elgesį.
• Psichologinį emocinį smurtą taikantys asmenys siekia izoliuoti savo aukas nuo draugų ar artimųjų.
• Psichologinis emocinis smurtautojas naudoja įvairias manipuliavimo taktikas, kad galėtų valdyti ir kontroliuoti.
• Dažnai taikoma forma, kai siekiama auką priversti suabejoti savo gebėjimais, atmintimi ar net faktais.
• Psichologinį emocinį smurtą taikantis asmuo dažnai pats yra nenuoseklus arba tyčia keičia priimtas taisykles.
• Asmuo yra žeminamas ar kritikuojamas viešai, peikiamos jo asmeninės savybės, gebėjimai.
• Psichologinį emocinį smurtą taikantis asmuo sistemingai verčia savo auką jaustis kaltu, gėdina arba reikalauja elgtis taip, kad padarytų jį laimingu.
• Smurtautojas taip pat dažniausiai demonstruoja pyktį, nesistengia susivaldyti, nenori ir neieško tinkamų būdų ginčams išspręsti.
• Psichologinis emocinis smurtautojas dažniausiai nesuteikia emocinio palaikymo, atjautos, nerodo (dažnai neturi) empatijos.

Visų šių psichologinio emocinio smurto metodų esmė yra sugriauti aukos pasitikėjimą savimi, kitais, sunaikinti savivertę ir gebėjimą autonomiškai tvarkytis gyvenime.

Kaip galima padėti patiriančiam smurtą:

Norint įveikti patiriamą poveikį, pirmiausia ir svarbu jį atpažinti. Psichologinio emocinio smurto aukos turėtų kreiptis pagalbos į draugus, šeimos narius, kurie gali pastiprinti ir palaikyti emociškai. Visgi, pilnai išeiti iš smurto rato ir atgauti prarastą savivertę, gali reikėti ir ilgalaikės psichoterapijos.

tags: #butu #idomu #pamatyti #asmeni