Atsiskaitymo Pagal Būsto Pirkimo Fakto Patvirtinimo Dokumentai Lietuvoje

Preliminariosios sutarties institutas Lietuvoje yra palyginti naujas. Senasis, 1964 m. civilinis kodeksas, šio instituto nereglamentavo, o tiesiogiai įstatyme preliminariosios sutarties institutas buvo įtvirtintas tik naujajame Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau - LR CK), įsigaliojusiame 2001 m. liepos 1 d.

Nepaisant to, pažymėtina, jog Lietuvos teismų praktika preliminariosios sutarties aiškinimo klausimais buvo pakankamai išplėtota ir iki naujojo LR CK įsigaliojimo. Šiame magistro baigiamajame darbe būtent ir bus aptariamos pagrindinės preliminariosios sutarties aiškinimo problemos, su kuriomis susiduriama tiek Lietuvos, tiek ir daugelio kitų valstybių teisės sistemose. Visų pirma, šiame darbe bus aptariami aiškinimo metodai ir principai, kuriuos pasitelkus preliminariąją sutartį galima identifikuoti, išskirti ją kaip savarankišką teisinį instrumentą ikisutartinių teisinių santykių etape, atribojant ją nuo kitų panašių dokumentų.

Pagrindinės Preliminariosios Sutarties Aiškinimo Problemos

Kai tarp preliminariąją sutartį sudariusių sutarties šalių dėl tarpusavio įsipareigojimų apimties, ne visuomet yra aiški takoskyra tarp pagrindinės ir preliminariosios sutarties. Tokiu atveju, kaip lemiamas kriterijus aiškinant tokią sutartį ir atribojant ją nuo pagrindinės sutarties, dažniausiai yra įvardijama šalių valia, arba tikrieji sutarties šalių ketinimai. Tačiau neretai tikrąją šalių valią, t.y. tikruosius šalių ketinimus, yra ganėtinai sunku išsiaiškinti, todėl keltinas klausimas, ar šalių valia pagrįstai laikoma esminiu požymiu, kuriuo remiantis konkreti sutartis pripažįstama preliminariąja arba pagrindine, ar galbūt gali būti remiamasi kitais kriterijais, tokiais kaip, pavyzdžiui, dalies pagrindinės sutarties kainos sumokėjimas pagal preliminariąją sutartį arba daikto perdavimas.

Šiuo atveju neretai iškyla įsipareigojimo pagal preliminariąją sutartį priverstinio įvykdymo problema. Vėlgi, keltinas klausimas, ar tai iš tiesų yra esminis kriterijus, kadangi esama atvejų, kuomet galimas preliminariosios sutarties įvykdymas natūra (LR CK 6.401 str.). Aptarsime ikisutartinės atsakomybės kvalifikavimo problemas, tiek tokios atsakomybės pagrindu galimų atlygintinų nuostolių rūšis problemas.

Lietuvos teisės doktrinoje preliminariosios sutarties instituto problematika iki šiol buvo nedaug nagrinėta. Kalbant autorės minėtos preliminariosios sutarties aiškinimo problems kontekste galima išskirti tokius Lietuvos teisės mokslininkus kaip profesorius V. Šio teisės klausims, išsamiai analizuojami įvairūs ikisutartiniai dokumentai, tarp jų - ir preliminariosios sutartys. Taip pat paminėtina, kad preliminariosios sutarties instituto sampratos tema esama tokis autoris kaip doc. dr. L.V. Šio, T. Šuko publikacijs. Be to, preliminariosios sutarties kaip ikisutartinio dokumento reikalm bei sukeliams teisinis pasekmis problematik nagrinėjo M. Gedeikis ir S. Bliuvait.

Išsams bei informatyvs straipsn ikisutartins teisins atsakomybs kvalifikavimo problematikos aspektu yra parengusios profesor D. Ambrasien ir doc. dr. S. Cirtautien bei J. Kirašien ir N. Leonova, nagrinėjusios prarastos galimybs kaip nuostolis atlyginimo formos preliminariosios sutarties pažeidimo atveju taikymo galimybes. Tačiau jis nėra tokios apimties ir masto, koks yra užsienio valstybis teisėje. Autorei nagrinėjant užsienio teisin literatk r, įvairias publikacijas, aktualias šio darbo temos nagrinėjimo aspektu, pastebėta, jog daugelis autoris - tiek kontinentins, tiek bendrosios teisės tradicijos šalis - tokie kaip E. A. Farnsworth, H. G. Beale, R. B. Lake, J. Dietrich, Y. Ben-Dror, T. Hassan, J. Schmidt, H. Schwartz, R. E. Scott ir daugelis kits, nuolat kėl ir tebekelia su preliminariosios sutarties institutu susijusius probleminius klausimus. Todėl, manytina, kad šio magistro baigiamojo darbo aktualumas yra neabejotinas.

Atskleisti preliminariosios sutarties kaip vieno ia ikisutartinis dokuments aiškinimo problematik šios sutarties atribojimo nuo panašis dokuments, jos vykdymo bei pažeidimo pasekmis kvalifikavimo ir kits susijusis klausims kontekste.

Tyrimo Metodai

• Lyginamasis metodas. Šis metodas bus naudojamas analizuojant užsienio valstybis teisės mokslininks požiūr į preliminariąją sutartį ir kitas ikisutartinis dokuments rūšis bei jų teisin reikalm atskirose valstybse, bei kalbant apie ikisutartins atsakomybs samprat ir jos kvalifikavimo problemas.
• Istorinis metodas šiame darbe bus naudojamas analizuojant ikisutartins teisins atsakomybs formavimosi proces ir jo įtak šiandieninei ikisutartins teisins atsakomybs sampratai.
• Apibendrinimo metodas bus taikomas apibendrinant analizuotos medžiagos visumą, tikrinant iškelt hipotez bei formuluojant galutines išvadas.

Vienas iš preliminariosios sutarties aiškinimo probleminių aspektų yra šios sutarties kaip atskiro instrumento ikisutartiniuose teisiniuose santykiuose identifikavimas. Aptarsime ikisutartinis teisinis santykis samprat, kadangi būtent šiame etape paprastai kyla šios sutarties identifikavimo problems, ir, antra - apžvelgus kitas ikisutartinis dokuments rūšis įvairov bei teisin reikalm, taip pat - į preliminariąją sutartį panašius institutus, surasti skiriamuosius šis dokuments ir preliminariosios sutarties kriterijus. Remiantis daugelio autoris pozicija ikisutartiniai santykiai yra neatsiejami nuo derybs. Derybos yra suprantamos kaip asmeniniai susitikimai, derėjimasis telefonu, pasikeitimas pranešimais ir komentarais dėl projekto faksu, elektroniniu paštu ir t.t.

Kitose užsienio valstybse, pavyzdžiui, Šveicarijoje šalis derybos vadinamos ikisutartine faze, kai tarp šalis susiklosto ikisutartiniai teisiniai santykiai. Bendrosios teisės tradicijos atstovas E. A. Tam, kad būts galima atskirti, kada šalys vis dar derasi, o kada jų derybos jau pasibaigusios ir ikisutartiniai teisiniai santykiai peraugo į sutartinius, būtina nustatyti derybs pradžios ir pabaigos momentus. Šį atskyrimą apibrėž J. Kirašien bei N.

Taigi ikisutartiniai teisiniai santykiai prasideda šalis tarpusavio ryšio užmezgimu ir tęsiasi dėl bendro šalis tikslo sudaryti sutartį, kuria siekiama realizuoti šalims derinant tarpusavio reikalavimus bei būsimos sutarties sąlygas. Šis derinimo procesas, pasireiškiantis tokiais veiksmais kaip asmeniniai susirašinėjimai, derėjimasis telefonu, tam tikrs tarpinis dokuments surašymas yra laikomas derybomis. Vadinasi, ikisutartiniai santykiai - tai santykiai, susiklostantys tarp šalis, šalims pradėjus derybas, kuris metu pasirašomi tam tikri ikisutartiniai dokumentai.

Pasirašyti įvairius ikisutartinius dokumentus, kol vyksta derybos, šalis gali skatinti įvairios priežastys. Pavyzdžiui, anot A. N. Bendrosios teisės tradicijos teisės mokslo atstovai taip pat įžvelgia ne vien teigiam ikisutartinis dokuments vaidmens derybose aspekt. Pavyzdžiui, E. A. Farnsworth teigia, jog: paprastai šalys tikisi, jog įrašai dėl susitarims, kuriuos jos pasiek tam tikrame derybs etape palengvins tolesnes derybas. Tokie įrašai užkerta kelią nesusipratimams, įsiklo tolesnis susitarims formuluotes ir paruošia pagrindus tikslaus ir apibrėžto teksto surašymui. R. B. Lake mano, kad: pirminis ketinims protokolo tikslas yra užfiksuoti preliminarius susitarimus, kurie gali būti lengvai pamirštami esant sudėtingiems sandoriams.

Taikliai pastebi A. Schwartz bei R. Šioje pradžioje, nes jos veikia sudėtingoje aplinkoje, kurioje pelningas projektas gali pasireikšti daugybe forms, ir kuris iš jų pasiteisins, iš pat pradžis nėra žinoma. Dėl to, preliminariosios sutartys dažniausiai yra bandomojo pobūdžio, t.y. Štai JAV teisms nuomone, preliminariosios sutartys atlieka nauding funkcij rinkoje. Vienoje nagrinėts byls - Schwanbeck vs. Federal - Mogul Corp.

Ikisutartiniai dokumentai yra pagrindinė šalis valios derinimo dėl būsimos sutarties priemonė. Derybs metu sudaromi įvairūs tarpiniai susitarimai, kuriuos daugelis autoris link vadinti įvairiai: ketinims protokolais, tarpusavio supratimo memorandumais, preliminariosiomis sutartimis ir kt. Tačiau, kita vertus, ir ne išsisukti nuo pareigos sudaryti sandorį arba atlyginti nukentėjusiajai šaliai už derybs metu patirtas sąnaudas. Kyla klausims dėl tokis ikisutartinis dokuments teisins reikalms, kaip kriterijaus, kuris lemia jų atskyrimą nuo preliminariosios sutarties.

Pažymėtina, kad būtent klausimas dėl ikisutartinis dokuments teisins reikalms kelia bene daugiausia problems tiek užsienio valstybis, tiek Lietuvos teisėje. Užsienio teisės mokslo atstovai K. M. Shelley bei J. J. Toronto svarsto, jog, viena vertus, ketinims protokolas gali būti naudojamas kaip pagrindinis susitarimas, kuriame aptariamos visos būsimos sutarties sąlygos ir aiškiai apibrėžtos šalis pareigos. Tačiau, pažymėtina, kad preliminariąją sutartį nuo kits ikisutartinis dokuments galima atskirti vadovaujantis teisinis pasekmis sukėlimo kriterijumi - preliminarioji sutartis visuomet sukelia teisines pasekmes.

Jeigu ikisutartinis dokumentas yra dviprasmiškas, neaiškus, sprendimas, ar šalys ketino sudaryti sutartį, turi būti grindžiamas įvertinant visas aplinkybes, kuriomis vyko šalis diskusijos, nustatinėjant fakto, bet ne teisės klausimus. Svarbu paminėti, jog teisėjas kvalifikuoja atitinkamą situaciją remdamasis nacionalins teisės taisyklėmis bei procedūromis. Todėl, anot J. Šio sukelti teisines pasekmes. Pavyzdžiui, esama daug prieštaravims, susijusis su sutartimi dėl derybs (a contract to negotiate).

Lordo Wright priimtam sprendimui, kuriuo reikalavimas pripažinti sutartį dėl derybs byloje Hillas and Co. vs. vs. Tolaini Bros. Joks teismas negalėts įvertinti nuostolis todėl, kad niekas negalėts pasakyti, ar derybos būts buvusios sėkmingos, ar ne; ir jeigu sėkmingos, tai koks būts rezultatas. Sutartis dėl derybs, kaip ir sutartis dėl sutarties sudarymo, nėra sutartys, žinomos teisėje. Tačiau, ikisutartinis dokuments esama įvairis rūšis.

Kaip matyti ia 1 lentelėje pateikts duomens - vieni ikisutartiniai dokumentai yra procedūrinio pobūdžio, t.y. numatantys tam tikrs derybs metu pasiekts tarpinis susitarims įtvirtinimą ikisutartiniame dokumente. Ia 2 lentelėje pateikts duomens vėl gi matome, jog autoriai link atskirti, jog procedūriniai ikisutartiniai dokumentai nesukelia teisinis pasekmis.

Taigi ikisutartinis dokuments pavadinimai gali skirtis, bet ia esmės visi minėtieji 1 ir 2 lentelėse ikisutartiniai dokumentai skirti palengvinti derybs procesą, fiksuoti jo metu atliekams veiksms bei pasiekts tarpinis susitarims rezultatus, kurie daro šalis ikisutartinius teisinius santykius aiškesnius ir apibrėžtesnius, padeda kryptingai eiti link vienintelio tikslo - sudaryti pagrindinę sutartį. Preliminariosios sutarties sudarymo tikslas - ateityje sudaryti kitą sutartį preliminariojoje sutartyje aptartomis sąlygomis, dėl kuris buvo deramasi ikisutartiniame etape.

Šiai sudaryti, t.y. laiko aspektu šie dokumentai ankstesni už preliminariosios sutarties sudarymą. Jie yra pagalbiniai ir skirti kryptingai vesti šalis link preliminariosios sutarties sudarymo baigiamajame ikisutartinis santykis etape. Šiose preliminariosios sutarties - kaip sutarties dėl sutarties sudarymo ateityje - institutai. Šios preliminariosios sutarties sudarymo procesai. Be preliminariosios sutarties kaip specifinio ikisutartinis teisinis santykis dokumento atskyrimo nuo kits ikisutartinis dokuments problematikos, pažymėtina, kad Lietuvos teisms praktikoje kyla ir šios sutarties atribojimo nuo panašis teisės instituts, tokis kaip sutartis su atidedamąja sąlyga ir sutartis su atidedamuoju terminu, klausims.

Pavyzdžiui, Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. gegužės 9 d. sprendimu nustatė, kad ieškovas ir atsakovas sudarė preliminariąją sutartį su atidedamąja sąlyga. Teismas taip kvalifikavo ieškovo ir atsakovo susitarimą, kadangi buvo sutarta, jog sutartį šalys pasirašys po to, kai atsakovas paruošia žemės sklypo pardavimui būtinus sklypo atidalijimo dokumentus. Akivaizdu, kad teismas neatskyrė šis dviejs skirtings, nors tam tikra prasme panašis instituts, todėl apeliacinės instancijos teismas šį teismo sprendimą panaikino, konstatuodamas, kad LR CK 6.30 ir 1.66 str. apibrėžiama atidedamoji prievolės atsiradimo sąlyga vertintina kaip šalis susitarimas, jog tam tikra prievolė atsiras tik tuo atveju, jeigu ateityje atsiras konkreti šalis nurodyta sąlyga, tuo tarpu CK 6.165 str. apibrėžtos preliminarios sutarties, kaip civilins teisės instituto, tikslas - nustatyti terminą, per kurį šalys privalo įvykdyti esminę prievolę - sudaryti pagrindinę sutartį, t.y.

Atkreiptinas dėmesys, kad sutartis su atidedamąja sąlyga - viena iš sąlyginio sandorio rūšis. Sandoriai, sudaryti su atidedamąja sąlyga yra tokie, kai šalys sandoriu nustato teisis ir pareigs atsiradimą priklausomai nuo tam tikrs aplinkybis, kurios atsiras arba neatsiras. Šiuo atveju sudarant sandorį, šalims jokis teisis ir pareigs neatsiranda, jos atsiras tik tada, kai atsiras sandoryje numatytos sąlygos (kurios nežinoma, ar atsiras įvyks). Taigi preliminariosi...

Šioje lentelėje pateikiami ikisutartiniai dokumentai ir jų charakteristikos:

tags: #atsiskaitymo #pagal #busto #pirkimo #fakto #patvirtinimas