Šildymo sezonas - tai metas, kai komfortas ir sveikata tiesiogiai priklauso nuo tinkamos temperatūros mūsų būstuose. Higienos normos nustato tinkamą buto temperatūrą, o jei jūsų namuose per šalta ar per šilta, reikėtų kreiptis į už tai atsakingas institucijas.
Kokios yra minimalios temperatūros normos bute?
Šaltuoju metų laikotarpiu oro temperatūra gyvenamosiose patalpose turėtų siekti 18-22 laipsnius šilumos, o santykinė oro drėgmė - 35-60 proc. „Esant tokiems mikroklimato parametrams, sveikatos sutrikimų nebūna, - teigia Vilniaus visuomenės sveikatos centro atstovė D. Švėgždaitė.
Privaloma higienos norma „Kokia turi būti temperatūra patalpose, žmonės pradėjo domėtis tik tuomet, kai šiluma pabrango. Iki tol toks klausimas nieko nejaudino“, - pastebi akcinės bendrovės „Kauno energija“ ryšių su visuomene atstovas Ūdrys Staselka.
Anksčiau, jei namuose būdavo per šilta, žmonės tiesiog atsidarydavo langus. Patalpų termometras nebuvo itin reikalingas prietaisas, o egzistuojančios sveikatai tinkamos normos mažai ką domino. Dabar net vienos šeimos nariai diskutuoja dėl tų laipsnių, juk 20 yra pigiau nei 24...
„Mes turime vykdyti higienos normas ir tiekti gyventojams tiek šilumos, kad joms nenusižengtume. Niekuomet ir nenusižengiame, nes iki įvado į pastatą tiekiame 70-110 laipsnių temperatūros vandenį. Šilumos punktuose jis rengiamas vartoti ir nuo to priklauso, kokia temperatūra bus butuose. Tad gyventojai tariasi tarpusavyje, tačiau pagal įstatymus jie negali pageidauti, kad patalpose būtų mažiau nei 18 laipsnių šilumos. Norėti galima visaip, bet reikia laikytis įstatymų“, - tvirtina Ū. Staselka.
„Mikroklimato parametrus gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpose nustato Lietuvos higienos norma. Joje nurodytos mikroklimato parametrų ir temperatūrų ribinės vertės.
Kur kreiptis, jei temperatūra neatitinka normų?
Jei šalta gyvenamosiose patalpose, reikia kreiptis į savivaldybę, žinoma, prieš tai išsiaiškinus su namo administratoriumi ir kaimynais. Dėl netinkamos šilumos darbovietėje reikėtų šnekėtis su darbdaviu, o nesusitarus ir neapsikentus skųstis darbo inspekcijai.
Objektyvūs matai
Kokie skaičiai minimi higienos normose? Patalpose turi būti 18-22 laipsniai šilumos, o skirtumas tarp temperatūros 10 cm aukštyje virš grindų ir metru aukščiau negali viršyti trijų laipsnių. Mat esant didesniam nei 4 laipsnių temperatūros skirtumui, kūno temperatūra kojose sumažėja net 7-10 laipsnių.
Tuomet į aplinką „nuteka“ kur kas daugiau šilumos ir jaučiamasi prastai. Tai ypač svarbu atsiminti, jei namuose yra mažų vaikų, kurie ropinėja ar žaidžia ant grindų. Tuo paaiškinamas ir noras mūvėti šiltas kojines ar šlepetes.
Žema aplinkos temperatūra sutrikdo kraujotaką, dėl to nukenčia sąnarių ir nervų galūnių aprūpinimas maistinėmis medžiagomis, paūmėja sąnarių, nervų ligos. Teigiama, kad susilpnėja ir imunitetas, todėl dažniau sergama kvėpavimo takų ligomis. Neabejotinai jaučiama ir nervinė įtampa dėl prastų sąlygų.
Tad būtų neišmintinga į visa tai neatsižvelgti taupant pinigus šildymui. Buto pagalbinėse ar bendrojo naudojimo patalpose temperatūra gali būti kiek kitokia.
- Laiptinėse ir vestibiuliuose - 14-16 °C
- Koridoriuose - 18-21 °C
- Vonios ir tualeto patalpose - 20-23 °C
- Rūsiuose - 4-8 °C
„Moksliniais tyrimais nustatyta, kad 18-22 laipsniai šilumos - optimali žmogaus organizmui temperatūra. Tai dažnai sutampa su žmogaus komforto pojūčiu, tačiau gali būti, kad kažkam geresnė laipsniu ar dviem aukštesnė ar žemesnė temperatūra“, - sako Visuomenės sveikatos centro specialistas.
Tose vietose, kur lankytojai būna apsirengę lauko drabužiais, oro temperatūra turi būti 14-16 °С. Tad jei kas mėgina įtikinti, kad 16 laipsnių yra visai normali kambarių temperatūra, netikėkite. Natūralu, kad tokioje temperatūroje žmogus su naminiais, kad ir šiltais, drabužiais jaučiasi blogai. Ilgai gyvenant tokiomis sąlygomis, kaip ir per aukštoje temperatūroje, gali sutrikti organizmo termoreguliacija ir sveikata.
Termoreguliacija - tai žmogaus organizmo sugebėjimas išlaikyti nuolatinę kūno temperatūrą, keičiantis mikroklimato parametrams ir darbo krūviui. „Kai patalpose yra 16 laipsnių, šalta būna beveik visiems“, - tikina A. Kraulėda. Daug kas priklauso nuo konkretaus žmogaus organizmo, jautrumas temperatūros pokyčiams - taip pat.
How to Save on Heating Costs
Gudrus „šildymas“
Darbo patalpų temperatūra turi būti ne aukštesnė kaip 28 laipsniai (ne tik per šalta, bet ir per karšta gali būti net žiemą, tarkim, maisto ar chemijos pramonės įmonėse). Karštame ore žmogaus organizmas perkaista, pavargsta, sutrinka medžiagų apykaita, sulėtėja reakcija, padidėja traumų pavojus.
Kad žmonės geriau jaustųsi karštose arba šaltose patalpose, gali būti naudojamos psichologinio poveikio priemonės, pavyzdžiui, mėlyna ar oranžine spalva dažytos sienos. Tai nepagerina mikroklimato parametrų, tačiau sumažina žmonių jautrumą. Tuo galima pasinaudoti ir namuose, juos „šildyti“ ne tik sienų, bet ir interjero detalių spalvomis bei faktūromis - pledai, kailinės pagalvėlės, stori kilimai žiemą nuteikia itin gerai.
Beje, tinkama temperatūra labai priklauso ir nuo darbo pobūdžio. Jei darbas labai lengvas, žmogus gerai jaučiasi 21-25 °С, lengvai dirbdamas - 20-24 °С, sunkiau - 17-23 °С, sunkiai - 13-19 °С temperatūroje. Tad aišku, kad sėdėdami ant sofos ar prie pietų stalo geriau jaustumėmės bent 21-24 laipsnių temperatūros patalpoje, o tvarkydamiesi namuose nesušaltume ir esant 16 laipsnių. Ši temperatūra puikiai tinka ir miegui po šilta antklode.
Daugelio tyrimų rezultatai rodo, kad vos 1-2 laipsniais daugiau arba mažiau jau gali turėti įtakos mūsų darbingumui. Pavyzdžiui, pirštų jautrumui ir jų gebėjimui mikliai judėti optimalios darbo sąlygos sukuriamos esant 20 laipsnių aplinkos oro temperatūrai. Atvėsus organizmas atiduoda šilumą gyvybiškai svarbiems organams, tad galūnės gerokai atšąla. Esant tik 16 laipsnių šilumos, pirštų temperatūra sumažėja tiek, kad žmogui sunku rašyti.
Kai patalpoje per karšta, sunkiausia sukoncentruoti dėmesį ir aiškiai mąstyti. Esant 27 laipsniams šilumos, šios savybės jau pablogėja net 30-50 procentų.
Kaip nereikia taupyti
Perdėtas taupumas kenkia ne vien savijautai bei sveikatai, jis žalingas ir patalpoms. Esant žemesnei temperatūrai ir didesnei drėgmei, kuri padidėja taip pat iš taupumo prastai vėdinant, atsiranda pelėsis. Drėgmė ore susikaupia kvėpuojant, maudantis, gaminant maistą.
Orui persisotinus drėgmės, ji nusėda ant vėsesnių nei oras paviršių: lango stiklo, šaltos sienos ar lubų kampuose. Vėdindami kambarius, galime išvengti per didelės drėgmės ir pelėsių. Apskaičiuota, kad efektyviausia vėdinti patalpas kas 4-6 valandas plačiai atvėrus langus 5 minutėms. Šilumos taip prarandama mažiau, nei nuolat laikant atidarytas mažas orlaides.
Dar pravartu bent truputėlį atitraukti baldus nuo sienų - oras cirkuliuos vėdindamas ir sienas. Didelius baldus geriau statyti prie vidinių sienų - jos nerasoja, tačiau pastačius prie šaltų išorinių sienų namuose bus kiek šilčiau.
Geriausia, jei centrinis šildymas reguliuojamas termostatais, o ne junginėjant pagal savo poreikius. Viso buto radiatorių termoreguliatorius geriau nustatyti vienodai. Nereguliuokite jų ir nekeiskite patalpų temperatūros keliskart per parą, jeigu lauko temperatūra išlieka nepakitusi.
Susidarę temperatūrų pokyčiai patalpose padidins santykinį oro drėgnį ir ant langų, kitų šaltų paviršių susidarys kondensatas. Per parą kambario oro temperatūra neturėtų keistis daugiau kaip 5 laipsniais. Kad nepelytų vonios sienos ir lubos, patartina nakčiai palikti praviras vonios duris. Kai kambariuose per drėgna, vanduo pirmiausia pasirodo ant lango rėmo prie palangės, vadinasi, reikia vėdinti ar smarkiau šildyti patalpą.
Kai kas bando šildytis įjungę dujines virykles. Jei nėra geros ventiliacijos, patalpų drėgmė dar labiau padidėja. Šilumos srautą pro langą galima sumažinti įstačius papildomą stiklą ar skaidrią plėvelę tarp stiklų. Žiemą nakčiai nuleiskite žaliuzes. Langas dvigubu stiklu su nuleistomis žaliuzėmis prilygsta langui trigubu stiklu.
Gali būti, kad dėl įvairių priežasčių sutriko cirkuliacija karšto vandens stovuose (užsinešė stovai, neveikia cirkuliacinis siurblys ir kt.). Tikrąją gedimo priežastį gali nustatyti tik specialistai. Todėl daugiabučio namo gyventojas - vartotojas turi kreiptis į pastato šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemų prižiūrėtoją.
Šilumos tiekėjas privalo išnagrinėti vartotojo kreipimąsi ir jam motyvuotai atsakyti ne vėliau kaip per 20 dienų nuo kreipimosi gavimo dienos. Jeigu šilumos tiekėjas netenkina vartotojo reikalavimų arba juos tenkina iš dalies, atsakyme vartotojui turi būti pateikta informacija apie vartojimo ginčų neteisminio sprendimo instituciją ar kitą subjektą, kompetentingą spręsti ginčą. Vartotojo kreipimasis į vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektą neatima vartotojo teisės kreiptis į teismą.
Daugumos namų gyventojai kiekvieną mėnesį iš namą administruojančios bendrovės gauna mokėjimo pranešimą apie mokestį už suteiktas paslaugas. AB „Klaipėdos energija“ negali nei padidinti, nei sumažinti patalpų ir (ar) karšto vandens temperatūros Jūsų butuose. Pastate butų (patalpų) ir (ar) karšto vandens temperatūra reguliuojama šilumos punkte, kuris priklauso gyventojams.
Šilumos energija į namo butus ir (ar) kitas patalpas yra tiekiama šildymo ir karšto vandens sistema - vamzdynu, kuriuo tekantys šilumos energijos srautai apšildo visas namo konstrukcijas ir ertmes nuo apatinio aukšto grindų iki viršutinio aukšto lubų, taip pat bendrojo naudojimo patalpas.
Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 108.4. Šilumos kiekis bendrosioms reikmėms apskaičiuojamas vadovaujantis Šilumos kiekio pastato naudingajam plotui šildyti ir bendrosioms reikmėms nustatymo bei paskirstymo metodu Nr. 5 (patvirtintas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2016 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. Šilumos priskyrimo bendrosioms reikmėms teisiniai pagrindai išdėstyti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse bei Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme.
Daugiabučio namo butų savininkai turi dvejopą padėtį šilumos energijos vartojimo atžvilgiu. Kaip vartotojas - turi apmokėti už tiek energijos, kiek suvartojo savo poreikiams. Kaip turto savininkas - turi apmokėti už šilumą suvartotą namo bendrosioms reikmėms.
Sąskaitos dydis ar mokėjimas už daugiabučio buto šildymą iš esmės priklauso nuo dviejų veiksnių: šilumos kilovatvalandės kainos ir suvartoto šilumos energijos kiekio. Šilumos kilovatvalandės kaina yra nustatyta ir taikoma vienoda visiems vieno šilumos tiekėjo vartotojams.
Daugiabučio namo suvartojamos šilumos kiekis priklauso nuo trijų faktorių: namo būklės, temperatūrinio šilumos tiekimo režimo ir oro temperatūros. Net ir esant tai pačiai lauko temperatūrai, daugiabučio namo šilumos suvartojimas gali kisti dėl likusių dviejų faktorių (galbūt per metus kai kuriuose butuose buvo prijungti papildomi radiatoriai ir taip išbalansuota vidaus šildymo sistema, dėl ko vienuose butuose buvo šalčiau, bet siekiant užtikrinti visiems higienos normas atitinkantį šildymą, į namą paduota daugiau šilumos ir pan.).
Konkretaus daugiabučio namo šilumos suvartojimo augimo analizę turėtų pateikti namo administratorius ir pasiūlyti sprendimo būdus, kaip sumažinti šilumos poreikį. AB „Klaipėdos energija“ niekaip negali įtakoti radiatorių ar karšto vandens temperatūros Jūsų butuose. Tad besiskundžiantiems per žema ar per aukšta temperatūra butuose, „Klaipėdos energija“ tiesiogiai padėti negali. Paprastai problemą išspręsti gali tik namo vidaus sistemas prižiūrinti bendrovė.
Sunaudotas šilumos kiekis butui skaičiuojamas atsižvelgiant į sezoną ir taikomą Valstybinės kainų ir energetikos komisijos patvirtintą metodą. Dažniausiai Klaipėdos mieste yra taikomas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamas šilumos paskirstymo metodas Nr. 7. Nešildymo sezono metu visa name sunaudota šiluma yra skirta vandeniui pašildyti ir karšto vandens temperatūrai palaikyti (cirkuliacijai).
Šildymo sezono metu mokestis už šildymą nustatomas taip: iš bendro šilumos kiekio atėmus temperatūros palaikymui ir vandens pašildymui sunaudotą šilumos kiekį nustatomas šilumos kiekis, sunaudotas butams ir patalpoms šildyti. Jį padalinus iš gyvenamojo namo bendro naudingojo ploto ir padauginus iš šilumos kainos nustatoma 1m2 šildymo kaina per atsiskaitymo mėnesį.
Dažniausiai Klaipėdos mieste yra taikomas Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos rekomenduojamas šilumos paskirstymo metodas Nr. 7. nešildymo sezono metu visa name sunaudota šiluma yra skirta vandeniui pašildyti ir karšto vandens temperatūrai palaikyti (cirkuliacijai).
Klientai už jų būstams tiekiamą šilumą, karštą vandenį bei kitas suteiktas paslaugas atsiskaito kiekvieną mėnesį naudojantis Bendrovės internetinės svetainės E-paslauga ar pateiktą paštu sąskaitą. Už praėjusio mėnesio suteiktas paslaugas reikia sumokėti iki einamojo mėnesio paskutinės dienos. Pavyzdžiui, už balandžio mėnesio šildymą reikia sumokėti iki gegužės mėnesio paskutinės dienos.
Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 29 d. įsakymą Nr. Jeigu sugedo ar reikia atplombuoti, ar užplombuoti Jūsų bute įrengtą karšto vandens skaitiklį, tokiu atveju reikia kreiptis į AB ,,Klaipėdos vanduo“ klientų aptarnavimo centrą, telefonas: (8 46) 220 220, adresas: Ryšininkų g.
Jei sąskaitą apmokėjote pavėluotai, tai šis mokėjimas bus įvertintas kitoje sąskaitoje. Mokant antrą kartą tą patį mėnesį, pavėluotai sumokėtą sumą atimkite iš naujai gautos sąskaitos. Karšto vandens skaitiklio rodmenis deklaruokite nuosekliai, t.y. nekartokite apmokėtoje sąskaitoje įrašytų rodmenų. Rodmenis galite deklaruoti internetu naudojantis E-paslauga savitarnos svetaine, telefonu arba el.
AB „Klaipėdos energija“ nudažo cirkuliuojantį termofikacinį vandenį fluorasceinu, kad nustatytų nesandarumus šilumos tinkluose ir tiekimo įrenginiuose. Naudojantis Internet Explorer naršykle, dėl kenkėjiškų programų esančių Jūsų kompiuteryje, gali neatsidaryti AB ,,Klaipėdos energija“ tinklapyje E-paslaugos svetainė arba rodyti klaidos kodą. Todėl rekomenduojame išvalyti interneto naršyklės išsaugotus laikinus failus bei ,,slapukus“ (ang.
Specialistai, norėdami išsiaiškinti, kiek reikia šilumos vienu ar kitu laikotarpiu, naudoja dienolaipsnius - jais nustatomas santykinis šilumos poreikis pasirinkto laikotarpio metu. Pavyzdžiui, norime sužinoti kiek dienolaipsnių turėjo 2017 ir 2018 metų lapkričio mėnesiai. Iš klimatologinių duomenų žinome, kad vidutinė ataskaitinė tų mėnesių temperatūra 2017 metų lapkritį buvo +5,8 °C; o 2018 metų lapkritį +4,4 °C.
Iš šių dienolaipsnių santykio (408 : 366 = 1,12) apskaičiuojame, kad 2018 m. lapkričio mėnesį toms pačioms patalpoms šildyti reikėjo apytikriai 1.12 karto daugiau šilumos, lyginant su 2017 m.
Pagal Lietuvoje galiojančias higienos normas, gyvenamosiose patalpose šildymo sezono metu turi būti užtikrinama ne mažesnė nei 18oC temperatūra. Tačiau gyventojai turi teisę reguliuoti šilumą pagal savo poreikius.
Bendrijos valdybos (bendrijos pirmininko) veiklą kontroliuoja revizijos komisija (revizorius). Jei nustatoma pažeidimų, medžiaga perduodama svarstyti bendrijos narių (įgaliotinių) susirinkimui. Komisijos narių skaičių nustato ir ne daugiau kaip 2 metams ją renka bendrijos narių susirinkimas. Pasibaigus ūkiniams metams, revizijos komisija (revizorius) atlieka nuodugnų veiklos patikrinimą, vertina ir teikia išvadą apie bendrijos finansinę veiklą. Ne mažiau kaip 1/5 bendrijos narių turi teisę prašyti teismo paskirti ekspertus, kad šie ištirtų, ar bendrija, bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas) veikė tinkamai.
Per 5 d. d. laikotarpį gausite el. Norint užsisakyti pažymą, ataskaitą ar kitą papildomą paslaugą, prašome užpildyti laisvos formos prašymą nurodant prašomo dokumento pavadinimą, pasirašyti jį ir atsiųsti el. E-paslaugų savitarnos puslapyje galite užsisakyti nemokamas paslaugas: prašymas dėl karšto vandens laikino nevartojimo, prašymas perskaičiuoti mokesčius už šilumą ir (ar) karštą vandenį, prašymas dėl šildymo prietaisų pakeitimo, pažyma apie įsiskolinimą, pateikti laisvos formos prašymą ir kt.
Legioneliozės prevencija
Legioneliozė - ūminė infekcinė kvėpavimo takų liga, kurią sukelia bakterija Legionella pneumophila. Jai būdingos dvi ligos formos: pirmoji - Legionierių liga (būdingas karšiavimas, mialgija, kosulys, pneumonija) ir antroji - Pontiako karštligė (pasižymi lengvesne ligos eiga be pneumonijos). Legionelių sukeltos ligos inkubacinis periodas - 2-10 dienų. Suserga apie 5 proc. užsikrėtusiųjų asmenų.
Legionelioze užsikrečiama įkvėpus legionelėmis užkrėsto aerozolio (smulkių vandens lašelių), kuris susidaro dušuose, tualetuose, voniose, saunose ir pan. Jos dažniausiai paplitusios oro kondicionavimo sistemose (patalpų, automobilių, medicininės įrangos). Netinkamai prižiūrint vandens tiekimo sistemas, legionelioze galima užsikrėsti gyvenamuosiuose namuose, viešbučiuose, sporto klubuose, vandens pramogų parkuose ir pan. Žmogus nuo žmogaus legionelioze neužsikrečia. Neužsikrečiama ir geriant vandenį ar valgant bei gaminant maistą.
Siekiant apsisaugoti nuo legioneliozės, būtina tinkamai prižiūrėti vandens tiekimo sistemas. Gyvenamųjų ir kitų pastatų savininkai, valdytojai, namų administratoriai turi užtikrinti, kad karštas vanduo visose pastatų karšto vandens sistemose būtų 50 °C - 60 °C . Karštas vanduo turi cirkuliuoti.
Gyventojams rekomenduojama neleisti vandeniui užsistovėti, jei jis buvo nenaudojamas ilgesnį laiką (ilgiau nei savaitę: atostogų, komandiruočių metu ir pan.), prieš pradedant vartoti, reikėtų leisti vandeniui nubėgti keletą minučių. Taip pat būtina prižiūrėti ir valyti dušus, valyti ir dezinfekuoti dušų galvutes ir čiaupus, kad nesikauptų nuosėdos. Kartą per metus rekomenduojama išvalyti ir dezinfekuoti vandens šildytuvus. Po vandens šildytuvų ar vandens tiekimo sistemų remonto, prieš šildymo sezoną rekomenduojama karšto vandens sistemas 2 - 4 val.
Už legioneliozės prevenciją, t. y. terminę dezinfekciją, atsakingi namų administratoriai, pastatų valdytojai arba bendrijos. Pastatų savininkai, valdytojai ir prižiūrėtojai turi informuoti gyventojus apie tikslią terminės dezinfekcijos datą ir laiką. Terminės dezinfekcijos procedūros bus atliekamos vieną šio laikotarpio dieną, gyventojams palankiu laiku, ne darbo valandomis. Sekite savo namo skelbimus.
Termošoko metu, karšto vandens čiaupuose vandens temperatūra sieks +66 °C. Būkite atsargūs, nenusiplikykite, saugokite vaikus bei vyresnio amžiaus artimuosius. Nesilieskite prie įkaitusio gyvatuko. Tokia temperatūra bus išlaikyta ne mažiau kaip vieną valandą. Rekomenduojama tą valandą karštu vandeniu nesinaudoti. Šaltą vandenį naudoti galima. Vandenį leisti būtina bent 5 minutes po terminės dezinfekcijos. Sekite namo skelbimus, juose turi būti nurodyta, kada tiksliai turite atsukti čiaupus. Už legioneliozės profilaktiką Jūsų daugiabutyje atsakingi namų administratoriai, pastatų valdytojai ar bendrijos.
tags: #buto #sildymo #temperaturos #norma