Trakų Vokės dvaro sodyba - viena raiškiausių ir vertingiausių istorizmo laikotarpio dvarų rezidencijų Lietuvoje. Jos teritorija kartu su istoriniais pastatais, parku, alėjomis, tvenkiniais kaip nedalomas istorinis-kultūrinis vienetas susiformavo XIX a. antroje pusėje.
Tačiau pačios Vokės vardas istoriniuose šaltiniuose paminėtas dar 1375 m. riterių - žygių dalyvių - dokumentuose. 1396-1397 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas, sutriuškinęs Tamerlano ir Edė Girėjaus pulkus, prie Vokės upės apgyvendino totorių belaisvius. Antroje XVI a. pusėje ši vietovė priklausė Abrahamui Zavadzkiui, vėliau Trakų Vokę iki XVIII a. pabaigos valdė Sapiegos.
Trakų Vokės dvaro rūmus pastatė Vilniaus bajorų maršalka, grafas Jonas Tiškevičius (1831-1892 m.). Grafai Tiškevičiai, su kurių vardu siejamas Trakų Vokės dvaro sodybos klestėjimas, įsikūrė čia XIX amžiaus viduryje.
Dvaro klestėjimas ir architektūriniai sprendimai
Valdant J. Tiškevičiui dvaras klestėjo, iš jo buvo nutiesta telefono linija, kuri buvo viena pirmųjų Lietuvoje.
1867-1880 metais italų kilmės architektas Leonardas Marconis suprojektavo neklasicistinius rūmus, o 1898-1900 metais garsus kraštovaizdžio architektas Edouardas Andrė suprojektavo ir įkūrė įspūdingą parką.
Pastatų architektūrai būdinga istorizmo laikotarpio stilistinių formų įvairovė. Reprezentacinė, griežtai geometriškai suplanuota sodybos dalis kontrastuoja su peizažine parko dalimi Vokės upės šlaituose.
Parko transformacijos ir E. Andre indėlis
Po grafo Jono Vitoldo Tiškevičiaus mirties 1892 m. Trakų Vokės dvarą paveldėjo jo jaunesnysis sūnus Jonas Juozapas (1867-1903). Jis į dvarą pakvietė garsų landšafto architektą E. Andre. Šis pertvarkė parką taip, kad jame net atsirado damoms ir džentelmenams skirtos akmeninės vonios, įtaisytos šlaito kaskadose.
Iki šių dienų išliko visi senieji parko keliai ir takai, lapuočių medžių alėjos.
Dvaro sodybos ypatybės
Dvaro sodybą juosė mūrinė tvora (išlikusi fragmentiškai) su vartais iš trijų pusių. Šiaurinę ir pietrytinę sodybos dalį užima laisvo planavimo parkas ir trys tvenkiniai. Juose dvaro klestėjimo laikais veistos vertingų rūšių žuvys.
Čia galima rasti ir senąją šaltinio vandenvietę su nedideliu baseinėliu, pastatytu iš akmenų. Iš dvaro pastatų seniausias - medinė oficina-fligelis, išlikusi iš tų laikų, kai šios žemės dar priklausė dvarininkams Dombrovskiams (XVIII a. pab.-XIX a.
Pokario laikotarpis ir dabartis
Deja, per karą nukentėjo dvaro rūmai. Karo metais dvare gyveno vokiečių atkelti kolonistai iš Olandijos. Antrasis pasaulinis karas sujaukė paveldėjimo seką. Daug metų čia dirbo Žemdirbystės instituto mokslininkai. Jų dėka rūmai neblogai išsilaikė.
Dvaras dabar yra Vilniaus miesto savivaldybės žinioje.
Dvaro sodybos tvarkymo projektas
Vienoje vertingiausių istorizmo laikotarpio dvarų rezidencijų Lietuvoje - Trakų Vokės dvare - rengiamas viešas jos sodybos tvarkymo projekto aptarimas. Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir VšĮ Trakų Vokės dvaro sodyba gruodžio 1 dieną (penktadienį) 16 val. Trakų Vokės rūmuose (Žalioji g. 2A) rengia viešą projekto „Trakų Vokės dvaro sodybos parko pritaikymas lankymui ir tausojančiam naudojimui“ techninio projekto aptarimą.
Techninio projekto rengėjas SĮ „Vilniaus planas“ ir Vilniaus savivaldybės administracija jame pristatys Trakų Vokės parko techninį projektą, kurio tikslas Trakų Vokės parko tvarkyba ir pritaikymas šiandienos lankytojų reikmėms.
Specialusis planas ir restauravimo gairės
Kultūros ministras Arūnas Gelūnas savo įsakymu patvirtino Trakų Vokės dvaro sodybos teritorijos ir apsaugos zonos ribų specialųjį planą. Trakų Vokės dvaro sodybos specialųjį planą organizavo Kultūros paveldo departamentas, o jį parengė VĮ „Lietuvos paminklai“ ir UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“. Projektui vadovavo architektė Saulutė Domanskienė. Jis kainavo 295 tūkst.
Šiemet kovo mėnesį Vilniuje viešėję Europos Tarybos Kultūros Kelių instituto ekspertai Kultūros ministerijoje pristatė Trakų Vokės parko restauravimo gairių medžiagą, kurią rengė ne vienerius metus.