Krikštas yra vienas iš svarbiausių sakramentų Katalikų Bažnyčioje, todėl natūralu, kad kyla daug klausimų apie tai, kas gali būti krikšto tėvais, kokios yra jų pareigos ir kokie reikalavimai jiems keliami. Šiame straipsnyje aptarsime, ar nesusituokusi moteris gali būti krikšto mama, remiantis Bažnyčios nuostatomis.
Kas gali būti krikšto tėvais?
Pagal Katalikų Bažnyčios Kanonų teisės kodeksą, krikšto tėvais gali būti tik praktikuojantys katalikai, kurie atitinka tam tikrus reikalavimus:
- Yra priėmę vadinamuosius įkrikščioninimo sakramentus: Krikštą, Pirmąją Komuniją, Sutvirtinimo sakramentą.
- Jei yra susituokę - gyvena Bažnyčios palaimintoje santuokoje.
- Yra sulaukę bent 16 metų amžiaus.
- Yra pasirinkti paties krikštijamojo ar jo tėvų.
Krikšto tėvų institucija yra savotiškas tikrosios šeimos atspindys. Vaiką gimdo tėvas ir motina, o ne du tėvai, ne dvi motinos, ne dvi poros... (Netgi ir Lotynų Amerikoje, kur yra tradicija per krikštynas turėti daug krikštatėvių, oficialiai krikštatėviai yra tik du, o kiti laikomi liudininkais, kas krikšto atveju neturi ypatingos prasmės.)
Ar nesusituokusi moteris gali būti krikšto mama?
Atsakymas į šį klausimą nėra vienareikšmis. Jei nesusituokusi moteris atitinka visus kitus reikalavimus, keliamus krikšto tėvams (yra praktikuojanti katalikė, priėmusi visus reikiamus sakramentus), ji teoriškai gali būti krikšto mama. Tačiau praktikoje dažnai atsižvelgiama į tai, ar moteris gyvena pagal Bažnyčios mokymą. Jei nesusituokusi moteris gyvena santuokinį gyvenimą su vyru, su kuriuo nėra susituokusi, arba praktikuoja kitokį gyvenimo būdą, neatitinkantį Bažnyčios mokymo, kunigas gali atsisakyti ją skirti krikšto mama.
Svarbu suprasti, kad krikšto tėvų pareiga - padėti tėvams auklėti vaiką katalikiškai, būti jam pavyzdžiu ir palaikyti jo tikėjimą. Todėl Bažnyčia siekia, kad krikšto tėvai būtų žmonės, kurie patys gyvena pagal tikėjimo reikalavimus ir gali tinkamai atlikti šią svarbią pareigą.
Kunigas turi turėti moralinį tikrumą, kad pakrikštytas kūdikis bus auklėjamas katalikiškai.
Kiti klausimai apie krikštą ir santuoką
Žemiau pateikiami atsakymai į kitus dažniausiai užduodamus klausimus apie krikštą, santuoką ir kitus sakramentus Katalikų Bažnyčioje:
- Ar galima pakrikštyti 9 metų vaiką? Paprastai tokiais atvejais rekomenduojama vaiką ruošti Pirmajai Komunijai ir prieš ją pakrikštyti. Nes tai jau toks vaiko amžius, kad paprastai atsivesti ir paprašyti pakrikštyti neišeis - vaikas jau pakankamai sąmoningas ir turi turėti bent minimalų parengimą, tuo labiau kad ir krikštijamas tokio amžiaus vaikas su vyskupo leidimu.
- Ar gali krikšto tėvais būti sutuoktiniai? Tai tik prietarai ir nieko daugiau! Tačiau tai nereiškia, kad bet kas gali būti tikrais Krikšto tėvais.
- Ar gali evangelikas liuteronas būti krikšto tėvu katalikų bažnyčioje? Krikštatėviais katalikui gali būti tik katalikas. Kitos konfesijos krikščionis gali būti krikšto liudininkas.
- Ar tiesa, kad pasirašius ikivedybinę sutartį bažnytinė santuoka yra negaliojanti? Kadangi ikivedybinėje sutartyje vienas iš esminių punktų paprastai yra turto pasidalijimas skyrybų atveju, sąmoningas tokios sutarties pasirašymas reiškia, kad pasirašančios šalys paneigia santuokos pastovumą ir neišardomumą. Santuoka, sudaroma su sąlyga, susijusia su ateitimi, pagal Kanonų teisės kodekso nuostatas sudaroma negaliojamai. Kunigas, žinodamas apie tokios sutarties buvimą, ne tik gali, bet ir privalo atsisakyti laiminti santuoką.
Šioje lentelėje apibendrinami pagrindiniai reikalavimai krikštatėviams:
| Reikalavimas | Aprašymas |
|---|---|
| Tikėjimas | Praktikuojantis katalikas |
| Sakramentai | Priėmęs Krikštą, Pirmąją Komuniją ir Sutvirtinimo sakramentą |
| Santuoka | Jei susituokęs, gyvena Bažnyčios palaimintoje santuokoje |
| Amžius | Sulaukęs bent 16 metų amžiaus |
Jei norite sužinoti daugiau apie krikštą ir kitus sakramentus, rekomenduojame kreiptis į savo parapijos kunigą arba kitą Bažnyčios atstovą.