Būsto nuoma Lietuvoje: sutartys, teisės ir netvarkingo būsto problemos

Būsto nuoma - populiarus pasirinkimas tarp studentų, jaunų šeimų ir žmonių, ieškančių laikino būsto. Tačiau nuomojantis būstą, svarbu žinoti savo teises ir pareigas, kad išvengtumėte nemalonių situacijų. Šiame straipsnyje aptarsime svarbiausius aspektus, susijusius su būsto nuoma Lietuvoje, įskaitant nuomos sutartis, nuomininkų ir nuomotojų teises, bei netvarkingo būsto problemas.

Kambario nuoma: ko galima tikėtis?

Ieškantys pigesnio varianto gali apsvarstyti kambario nuomą bute su kitais gyventojais. Toks nuomos būdas ypač populiarus tarp studentų. Dažnai draugai kartu išsinuomoja butą ir dalijasi bendras patalpas. Tokiu atveju komunaliniai mokesčiai pasidalinami keliems asmenims, todėl sumažėja išlaidos.

Taip, aptikome ir tokį skelbimą - su kone pačia mažiausia - vos 40 eurų nuomos suma bute su visa buitine technika ir baldais! „Bute gyvena dirbantis jaunimas, vaikinų ir merginų santykis 1:1, tarpusavyje bendraujame ir puikiai sutariame.

Toks nuomos būdas turi daug privalumų, ypač - jei susirenka „savi”, gerai sugyvenantys, panašių pomėgių ir gyvenimo būdo nuomininkai. Ne atsitiktinai pabrėžiama, jog ieškoma lengvai bendraujančio žmogaus: darbo ir mokslo krūviai visiems dideli, ir niekas nenori pašonėje turėti dar vienos problemos.

Vadinasi, teks ugdytis gebėjimus gyventi savarankiškai, lengvai bendrauti, bendradarbiauti ir - nevengti apsitvarkyti patalpose, kuriomis naudojasi visi bendrai. Kaip mums pasakojo viena gyvenusi tokiame bute studentė, pakanka vienintelio nevykusio kambarioko - ir gyvenimas ilgainiui apkarsta visiems.

O nevala reiškia smarvę ir atgrasius vaizdus tualete, plaukų tumulus vonios kriauklėje, neišneštas atliekas ir neišplautas prisvilusias keptuves virtuvėje, rūkalų dvoką iš gretimo kambario ir aibes kitų bjaurių bendro gyvenimo smulkmenų.

Todėl nesistebėkite, jog kone visuose skelbimuose minimi reikalavimai nuomininkui arba kambariokui - tvarka, tyla ir ramybė. O pagrindinis visų nuomotojų ir jau išsinuomojusio jaunimo reikalavimas - kad greta jų apsigyventų tvarkingas ir ramus žmogus.

Bendro gyvenimo taisyklės ir problemos

Gyvenant daugiabučiuose, svarbu atsižvelgti į kaimynus ir laikytis tam tikrų taisyklių. Daugiabučiuose gyvena dažniausiai vyresnio amžiaus žmonės arba jaunos šeimos su vaikais.

Taip pat nevalia pamiršti, jog netgi suremontuotuose butuose labai daug kur suklotos „barškančios” laminato grindys, kurios praleidžia ir netgi sustiprina įvairius garsus - tad jos išdavikiškai „praneš” kitų aukštų žmonėms, ką jūs veikiate vidury nakties.

Nemažai konfliktų daugiabučiuose kyla ir dėl bendrų patalpų švaros - daug kur laiptines savame aukšte valo patys gyventojai. Jei laiptinėje yra šiukšlių šalinimo šachta - tai atliekos metamos į ją, o ne aplinkui.

Ir picos dėžės susmulkinamos ir išmetamos (geriausia - į specialų rūšiavimo konteinerį), ir stiklainiai su supelijusiais raugintais agurkais nepaliekami šiaip kažkur laiptinėje! Yra buvę atvejų, kai neapsikentę daugiabučio gyventojai tiesiog sustatė ant laiptų visiems po akių tokius stiklainius ir kitus studentų paliktus „lobius”. Nežinia, ar tokia „auklėjimo priemonė” padėjo, bet stiklainiai po kurio laiko dingo.

O daugiausiai visokių nesąmonių kyla bendruose kiemuose dėl automobilių statymo. Tai - opiausia visų gyvenamųjų miesto rajonų problema. Kai kur užstatę kitą automobilį vairuotojai savo mašinoje, matomoje vietoje, palieka savo mobiliojo numerį - ir prireikus anksti rytą išlekia atlaisvinti išvažiavimo.

Nuomos sutartis: būtinybė ir svarbūs aspektai

Nors iki šiol daugybė būstų išnuomojama abiems pusėms susitarus tik žodžiu, vis dėlto patariame prieš apsigyvenant sudaryti nuomos sutartį. Advokatų profesinės bendrijos „TRINITI LT“ partnerio, advokato Deivio Valiulio teigimu, nuomos sutartis ne visada turi būti rašytinė, tačiau tik raštu įforminti šalių įsipareigojimai padės išvengti ginčų ar juos išspręsti.

Štai šiųmetis atvejis: būsto nuoma buvo sutarta ilgalaikė, nuomininkai tvarkingai mokėjo visus mokesčius, jokių nesutarimų nei skundų nebuvo - tačiau netikėtai viena iš savininkių pareiškė, kad po dviejų savaičių nuomininkai turėtų išsikraustyti. Jaunuoliai suglumo: metas ieškotis būsto buvo itin nepalankus, o ir ką gero rasi vos per dvi savaites?

Be to, ir susitarta buvo kitaip - kad dėl išsikraustymo juos perspės prieš du mėnesius. Žvilgt į sutartį - o joje - tik jų pačių parašai. Būsto savininko parašo nėra.

O štai tiesiog skandalingas atvejis, nutikęs prieš keletą metų. Sostinėje labai apleistą dviejų kambarių butą ilgam laikui išsinuomojo dizainą ir interjerą studijuojanti pora. Kai apsilankiusi savininkė pamatė, koks butas po remonto - ji tuojau pat pareiškė, jog šitokį gražų, naujai suremontuotą butą ji juk galinti bet kam išnuomoti už gerokai didesnę kainą - ir amo netekusiems jaunuoliams nuomos mokestį pakėlė trigubai!

Ogi palikdami butą jie „išsinešė” visą remontą: nulupo plyteles, grindų ir sienų dangas, išardė naujas, pačių montuotas baldų konstrukcijas, išsivežė naują santechniką, o atgal sumontavo buvusią seną.

Kas ir kodėl surašoma sutartyje?

Be abejo, ne visi nuomodamiesi būstą patenka į tokias keblias situacijas. Tačiau sutartis aptaria pačius svarbiausius gyvenimo išsinuomotame būste dalykus, o juk kai kas su laiku gali pasimiršti, vienai pusei gali atrodyti, kad buvo susitarta vienaip, kitai - kad kitaip. Taigi nuomos sutartyje turi būti aptarti šie dalykai:

• Būsto būklė: Prieš įsikeliant gyventi, būtina nustatyti kokios būklės yra nuomojamas būstas (kambarys). Būtų gerai viską nufotografuoti ar nufilmuoti.
• Komunaliniai mokesčiai: Kas mokės komunalinius mokesčius - nuomininkas ar nuomotojas. Kai kurie šeimininkai surenka pinigus iš nuomininkų ir mokesčius sumoka patys, o kai kurie pageidauja, kad mokesčius mokėtų nuomininkai.
• Remontas ir taisymas: Būtina tiksliai aptarti, kas ir kokiu konkrečiu būdu dengia remonto ar naudojamų daiktų taisymo išlaidas. Visko gali nutikti: neveikia skalbyklė, perdegė lemputė, trūko vamzdis, sulūžo kėdė. Vieni nuomotojai nori, kad tokius darbus atliktų patys nuomininkai, ir pateiktų medžiagų pirkimo dokumentus, sąskaitas už darbus: tada jiems atitinkamai sumažinama kito mėnesio nuoma.
• Gyventojai: Kokie konkretūs žmonės gali gyventi būste ir ar nuomininkas turi teisę nuomojamą būsto dalį pernuomoti kam nors kitam.
• Lankymasis: Čia galima konkrečiai numatyti, kokiomis sąlygomis ir kada šeimininkas gali įeiti į išnuomotą kambarį. Pavyzdžiui, ar leistumėte kambaryje lankytis, kai jūsų nėra namie? Mat pasitaikė atvejų, kai įtarę negera studentai išsinuomotame kambaryje paliko įjungtą stebėjimo kamerą.
• Nuomos kaina: Sutartyje galima įrašyti ir tikslią nuomos kainą, ir datą, kada nuomos kaina gali būti peržiūrima, aptariama iš naujo.

Tai - tik nedidelė dalis iš to, ką teks išmokti pradėjus gyventi atskirai nuo tėvų.

Netvarkingas būstas ir vakarėliai: nuomotojų iššūkiai

Rugsėjo viduryje uostamiesčio policininkai skubėjo į vieną centrinėje Klaipėdos dalyje esančio namo butą. Nuo futbolo komandos dydžio būrio klegesio linko sienos. Policininkus iškvietė pati buto savininkė. Joana (tikrasis moters vardas redakcijai žinomas - D.J.) nuomoja šį būstą trumpam. Apie tai, kad vietoj vieno asmens atvyko daugiau nei 10 jaunuolių, moteris sužinojo pati.

Mįslė: išnuomojęs butą vienam žmogui verslininkas negali žinoti, ar į jo būstą neatskubės vandalų gauja. Netrukus policininkai jau skambino paauglių tėvams. Visi jie tikino nežinoję, kad atžala susiruošė į vakarėlį. Paaugliai gimdytojams sakė einantys pas gerai pažįstamą draugą ar draugę.

Pareigūnai įsitikinę: nepilnamečių tėvai turi žinoti, kur yra ir ką po 22 val. Antai per rugsėjo 26 d. "Policininkai nefiksuoja, ar triukšmauta nuomojamame bute. Kai triukšmo faktas pasitvirtina, pareigūnai pirmiausia triukšmadarius įspėja žodžiu.

Moteris nuomoja būstą trumpam ir, siekdama kontroliuoti situaciją, laiptinėje prie savo buto durų yra įsirengusi vaizdo stebėjimo kamerą. Kai pamatė, kad į butą eina dešimt nepilnamečių ir nė vienas nebuvo tas, kuris sudarė nuomos sutartį, moteris sunerimo. Pasirodo, butą parai išsinuomojo 25-erių vaikinas ir perdavė raktą nepilnamečiams.

"Niekas nuo panašių atvejų neapsaugotas. Kai palieki namuose nuomininką, jis gali daryti bet ką, juk nestovėsi prie jo su žvake. Nežinia, ar jis ką atsives, o gal kažką nelegalaus veiks. Rezervavimo platformos reikalauja pažymėti, kad nuomininkas sutinka su tam tikromis sąlygomis.

Jaunuoliai neturi kur susitikti, surengti nebūtinai triukšmingą pasisėdėjimą. "Nuomotojams tai yra didžiulis iššūkis. Žmonės - nevienodi. Vieni sėdi ir tiesiog bendrauja, kiti įsisiautėja taip, kad pro langus skraido daiktai. Niekada nežinosi, koks žmogus išsinuomojo būstą, kokių jis turi tikslų. Būna, kad nuomininkas net neateina. O gal vietoj vieno ateis visas būrys.

Pandemija išmokė trumpalaikės nuomos verslo atstovus veikti nesusitinkant su klientais. Kita moteris dalijosi bendravimo su klientu iš Kauno patirtimi. Vyras esąs priekabus, įžūlus, nemandagus ir net agresyvus. Dar viena butą nuomojanti klaipėdietė informavo apie šunį atsivežusius žmones. Nors pati leido nuomininkams atvykti su gyvūnu, nesitikėjo, kad klientai jo neves į lauką, o laikys balkone. Sąrašą papildė jauna mamytė su vaiku, kuri į nuomojamą butą atvyko pas draugą. Atvyko ir užsiliko, nors vaikinas išvažiavo.

"Kasdien susiduriame su situacija, kad banditą gina įstatymas, o mūsų, nuomotojų, neretai nukenčiančių nuo paslaugos gavėjų, negina. Aš pati ne kartą, kai nuomininkai padarė žalos, kreipiausi į policiją. Atsakas buvo trumpas ir aiškus - tai yra civiliniai santykiai. Jei žmogus sulaužė lovą ar sudaužė klozetą, tai nevadinama chuliganišku elgesiu, o skola buto šeimininkui.

Išsireikalauti nuostolio atlyginimo labai sunku. Vieni nepripažįsta tai padarę, kiti net grasina susidorojimu. O dar dažniau nuomininkas neturi jokio turto, su juo bylinėtis - beviltiška. Apsisaugodami nuo galimos žalos būstų savininkai dažniausiai paima kliento asmens dokumento kopiją, pareikalauja užstato, kuris nuostolių atveju negrąžinamas.

Klaipėdietis Ignas, trumpam nuomojantis kelis butus, tikino, kad brangiau už nuomą sumokėję žmonės paprastai būna tvarkingesni. Pasirodo, narkotikų vartotojai taip pat nuomojasi būstus ir atsiveda savo draugų. Kai trumpalaikės nuomos veikla vykdoma per tokias platformas kaip "Airbnb" arba "Booking", nuomotojams kur kas ramiau, nes šios platformos turi visus nuomininkų duomenis.

Klaipėdoje būstą parai galima išsinuomoti sumokant nuo poros dešimčių iki kelių šimtų eurų. "Visada prieš patvirtindamas buto rezervaciją pasitikrinu, ar klientas nėra sulaukęs blogų atsiliepimų. Tokius dažniausiai tiesiog ignoruoju arba pasakau, kad butas jau išnuomotas. Vienintelis būdas išsireikalauti pinigų už suniokotą turtą - civilinis ieškinys. Nuomininkai paprastai nebūna linkę bylinėtis, todėl didžioji dalis sumoka reikalaujamą sumą.

Bloga patirtis su nuoma: rasizmas ir grasinimai

Penktadienio vakarą instagrame G. D. Pilelytė pasidalijo savo istorija. Moteris sakė negalinti patikėti tuo, kad įvyko. Ji teigė, kad kartu su vaikinu išsinuomavo būstą per nuomos platformą, nes norėjo pakeisti namų aplinką. Vis dėlto po poros valandų teko grįžti namo, nes butas buvo netvarkingas.

Instagrame G. D. Pilelytė parodė ir vieną vaizdo įrašą, nufilmuotą išsinuomotame bute. „Aš nekelsiu video, kur ir kas nešvaru buvo (pasidariau visą albumą), bet man vien šitas atrodo pakankamas“, - teigė moteris. Vis dėlto ne tai ją nustebino labiausiai.

„Jaučiuosi, kaip per galvą gavusi, nesuvokiu, kas įvyko“, - toliau savo sekėjams pasakojo lietuvė. Ji teigė, kad netrukus po to, kai nuomojamo būsto šeimininkei pasakė, jog nakvoti neliks, nes jis nesutvarkytas, sulaukė siaubingų žinučių.

„Parašėme, kad išvykome namo ir norim pilno pinigų grąžinimo“, - sakė G. D. Pilelytė ir tuomet sekėjams parodė žinutes, kurias gavo butą išnuomavęs jos širdies draugas. Galimai savininkės siųstose žinutėse anglų kalba buvo rašoma: „Kažkas vagia mano butą!“„Geriau užsičiaupk, esu ne savo šalyje!“„Važiuok į savo šalį ir daryk joje, ką nori“„Lietuvoje tu esi niekas“„Niekam čia nerūpi“„Be to, aš pasakysiu, kad tu esi suteneris ir užsiiminėji prostitucija mano bute, taigi, geriau neliesk manęs“„Pasiimk savo centus ir užsičiaupk“

Tiesa, į šias žinutes porai nesureagavus, jų buvo atsiųsta dar daugiau: „Sušiktas indų juodaodi, ar sušiktas pakistaniečių šūde“„Aš tau parodysiu, kas esu“„Tu daugiau niekada negausi jokio buto nuomai Lietuvoje“

G. D. Pilelytė pamačiusi, kad jos mylimajam būsto šeimininkė siunčia tokias žinutes, mergina viską papasakojo ir jas parodė instagrame. „Negaliu patikėti, kad tokių baisų žmonių yra, galvoju, gal į policiją pareiškimą rašyti. Negali taip būti, negali žmonės taip elgtis. Ali sako: „Nieko nedaryk, daug nepasakok, pažiūrim, kaip čia kas baigsis“. Įdomu, ar esate turėję žiauriai blogų patirčių su „Airbnb“? Bus įdomu paskaityti, nes man tai pirmą kartą taip“, - sakė G. D. Pilelytė.

Tiesa, mergina pridūrė, kad kreipėsi į nuomos platformos personalą, kuris žadėjo grąžinti sumokėtus pinigus už buto nuomą. Be to, kitą dieną G. D. Pilelytė pridūrė, kad dėl šios situacijos kreipėsi ir į policiją. „Kas buvo mūsų rankose, padarėme, parašėme pareiškimą. Ali savo vardu, nes iš jo paskyros ir ant jo buvo važiuojama, užpildė internetu pareiškimą. Kaip ir sakėte, įeina trys dalykai - abusive hate speech (įžeidžiantys, neapykantos kuini pareiškimai - aut. past.). Rasizmas, labai įdomu, kaip Lietuvos policija į tai sureaguos. Vienas dalykas soc. tinklų komentarai, kitas dalykas, kai nuomojiesi, moki už paslaugą. Gerai, mes atgavome pinigus, bet savininkė tokias žinutes rašo.. Ir grasinimai, kad mus perduos poilicijai, jog užsiiminėjame prostitucija“, - teigė G. D. Pilelytė

Patarimai prieš sudarant būsto nuomos sutartį

15min nusprendė paklausti, į ką verta atkreipti dėmesį prieš sudarant būsto nuomos sutartį.

1. Nuomos sutartis - būtinybė: Pirmiausia, anot jo, yra du sutarčių tipai - paprasta nuomos sutartis ir gyvenamosios patalpos nuomos sutartis. Pirmiausia skiriasi šių sutarčių forma. „Įstatymas numato, kad paprasta nuomos sutartis ilgesniam nei vienų metų terminui turi būti rašytinė, o gyvenamosios patalpos nuomos sutarties forma skiriasi, priklausomai nuo ją sudarančių asmenų bei nuomos termino. Jei gyvenamąją patalpą nuomoja valstybė, savivaldybė ar juridinis asmuo, turi būti sudaroma rašytinė sutartis, o neterminuotos nuomos sutartys tarp fizinių asmenų gali būti sudaromos ir žodžiu. Terminuota gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, nepriklausomai nuo ją sudarančių šalių, privalo būti sudaroma raštu“, - teigia advokatas.
2. Nuomos sutartis turi būti išsami: Pasak advokato, nuomos sutartyje svarbu tinkamai nurodyti objektą - išnuomojamų patalpų adresas, kambarių ir kitokių patalpų skaičius, bendras plotas, patalpose esanti įranga, priklausiniai ir naudojimosi bendromis patalpomis sąlygos, nuomos mokesčio dydis, taip pat šio mokesčio mokėjimo tvarka, terminai, atsiskaitymų už komunalinius patarnavimus tvarka. Taip pat nuomos mokestis nustatomas šalių susitarimu ir gali būti perskaičiuojamas, tačiau ne daugiau kaip vieną kartą per metus. „Nuomos sutarties sąlygos, suteikiančios teisę nuomotojui vienašališkai perskaičiuoti nuomos mokestį ar jį keisti daugiau kaip vieną kartą per metus, negalioja. Taip pat nuomotojas neturi teisės reikalauti nuomos mokestį mokėti iš anksto, išskyrus už pirmąjį mėnesį“, - atkreipia dėmesį D.Valiulis.
3. Kapitalinis ir einamasis remontas. Kieno pareiga juos atlikti?: Patartina visus matomus trūkumus aprašyti nuomos sutartyje, vertėtų gyvenamąjį būstą nufilmuoti ar nufotografuoti. D.Valiulio teigimu, einamąjį remontą turi atlikti nuomininkas, nuomotojo pareiga yra atlikti kapitalinį remontą. Kapitalinis remontas - tai remontas, kai yra stiprinamos ar keičiamos susidėvėjusios laikančiosios konstrukcijos, pvz., avarinės būklės sienos, lubos, keičiamos ar įrengiamos inžinerinės sistemos ar jų elementai, atliekami inžinerinių sistemų remonto darbai, pvz., elektros instaliacija, vandentiekis ir panašiai. Būtent šių darbų atlikimo nuomininkas turi teisę reikalauti iš nuomotojo. Atliekant kapitalinį remontą nuomotojas turi teisę reikalauti nuomininko laikinai nesinaudoti išnuomotu būstu, tačiau tokiu atveju nuomininkas turi teisę į nuomos mokesčio sumažinimą, kompensaciją ar nuomos sutarties nutraukimą.
4. Prieš mokėdami depozitą įsitikinkite, kad jį mokate asmeniui, turinčiam teisę nuomoti būstą: Advokatas pataria, kad, prieš mokant nuomotojo reikalaujamas sumas, reikia įsitikinti, kam jas ketinate mokėti. Įprasta praktika, kad sudarant būsto nuomos sutartį nuomotojai reikalauja sumokėti vieno ar dviejų mėnesių nuomos mokesčio dydžio depozitą, kuris padengtų nuomotojo nuostolius, jei tokių atsirastų per visą nuomą. Tačiau prieš mokant depozitą svarbu įsitikinti, ar mokėsite asmeniui, turinčiam teisę to reikalauti. Tokiu atveju vertėtų paprašyti pateikti Nekilnojamojo turto registro išrašą, kuriame matysite, kas yra būsto savininkas. „Jei paaiškėtų, kad asmuo, ketinantis išnuomoti jums būstą, nėra įrašytas viešojo registro išraše kaip savininkas, galbūt jis turi nuomos sutartį su savininku ir būstą ketina subnuomoti. Tuomet reikėtų paprašyti pateikti nuomos sutartį bei savininko sutikimą subnuomoti būstą, jei tai nebūtų įrašyta nuomos sutartyje“, - patarė D.Valiulis.
5. Nufilmuokite ar nufotografuokite visą būstą: Gyvenant būste gali atsirasti įbrėžimų sienose, gali būti apgadinami baldai ar įskeliamos plytelės, dėl ko pasibaigus nuomos sutarčiai dažnai kyla ginčai su nuomotoju. Nuomotojas tuo gali piktnaudžiauti, norėdamas pasilikti sumokėtą depozitą. „Pirmiausia patartina visus matomus trūkumus aprašyti nuomos sutartyje, taip pat vertėtų gyvenamąjį būstą nufilmuoti ar nufotografuoti ir šias nuotraukas ar įrašą pridėti kaip nuomos sutarties priedą“, - teigė D.Valiulis.
6. Apdrauskite turtą: Norint išvengti nuostolių dėl būsto, baldų ar kaimynų turto sugadinimo įvykus, pavyzdžiui, vandentiekio avarijai, taip pat norint apsaugoti turtą nuo vagystės, Advokatų profesinės bendrijos „TRINITI LT“ partneris pataria aptarti būsto, kaip turtinio vieneto, jame esančio turto ir būsto valdytojo civilinės atsakomybės draudimo klausimus.
7. Teisė deklaruoti gyvenamąją vietą nuomojamame būste: Sudarydamas nuomos sutartį, nuomininkas įgyja teisę deklaruoti gyvenamąją vietą išsinuomotame būste. Jei savininkas nesuteikia atskiro sutikimo deklaruoti gyvenamąją vietą jo būste, tokiu atveju sudaryta nuomos sutartis gali būti dokumentu, kurį užteks pateikti gyvenamąją vietą deklaruojančiai įstaigai. „Tačiau tokiu atveju nuomos sutartyje patartina nurodyti, kad nuomotojas neprieštarauja, jog nuomininkas deklaruotų gyvenamąją vietą išsinuomotame būste. Jei tokios nuostatos nuomos sutartyje nebus, tikėtina, kad deklaruojanti įstaiga paprašys pateikti papildomą atskirą nuomotojo sutikimą“, - sakė D.Valiulis.

Tarp nuomininko ir nuomotojo sudaryta nuomos sutartis taip pat turi apibrėžti ir laiką, kuriam gyvenamoji vieta deklaruojama išsinuomotame būste. Jeigu sudaroma terminuota nuomos sutartis, tai ir gyvenamoji vieta išsinuomotame būste deklaruojama tam terminui, jei sudaryta neterminuota nuomos sutartis, tai ir gyvenamoji vieta deklaruojama neterminuotam laikotarpiui.

Svarbu! Nuomos mokestis nustatomas šalių susitarimu ir gali būti perskaičiuojamas, tačiau ne daugiau kaip vieną kartą per metus.

tags: #buto #savininkas #isnuomavo #netvarkinga #buta