Valstybinis turtas gali būti perleidžiamas privačiam savininkui už pinigus, čekius arba nemokamai. Dauguma žmonių gyvena valstybiniuose butuose, namuose ar kitokiuose pastatuose nuomotojo sąlygomis, tačiau retas žino, kada įgaunama nuosavybės teisė į šį turtą. Viešoji teisė nustato skirtingus tokių objektų nuosavybės perleidimo įgyvendinimo būdus ir tvarką. Taigi, kaip vyksta privatizavimo procesas ir kas turi teisę privatizuoti?
Fizinių asmenų nuosavybės teisė į valstybinį turtą yra ne vienkartinis aktas, o tam tikras procesas, užtrunkantis trumpesnį ar ilgesnį laiko tarpą. Fiziniams asmenims, pageidaujantiems privatizuoti valstybės būstą, pagalbinio ūkio paskirties pastatą ir jų dalį, pirmiausia reikia atsižvelgti į gyvenamųjų patalpų ir jų priklausinių privatizavimo tikslus ir į teisinių santykių, susiklostančių privatizuojant gyvenamąsias patalpas, specifiką. Ypač svarbus yra naudojimosi šiomis patalpomis teisinis pagrindas, t. y. nuomos sutarties ar kitokiu pagrindu.
Pažymėtina, kad specialus gyvenamųjų patalpų privatizavimą reglamentavęs Butų privatizavimo įstatymas suteikė Lietuvos gyventojams, nuomojantiems iš valstybės (savivaldybės) gyvenamąsias patalpas, galimybę įsigyti vieną gyvenamąją patalpą privačion nuosavybėn lengvatine tvarka (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalis). Gyvenamųjų patalpų privatizavimas, kurio teisinis padarinys - fizinių asmenų įgyta nuosavybės teisė į gyvenamąsias patalpas, yra ne vienkartinis aktas, bet tam tikras procesas, užtrunkantis trumpesnį ar ilgesnį laiko tarpą.
Teisės aktai, reglamentuojantys valstybinio turto privatizavimą
Valstybinių gyvenamųjų patalpų privatizavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymas. Savivaldybės gyvenamosios patalpos yra privatizuojamos lengvatinėmis sąlygomis.
Kita lengvatinė sąlyga yra tada, kai privatizuoja nuomininkai, kurie yra iškeldinti arba kuriuos ruošiamasi iškeldinti iš avarinių gyvenamųjų patalpų ir patalpų, įrašytų į griaunamų sąrašą arba įrašytų į visuomenės poreikiams paimamų pastatų sąrašą, ir kurių dėl to negalima buvo privatizuoti pagal Butų privatizavimo įstatymą.
Sprendžiant šalių ginčus dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo, būtina aiškinti ir taikyti teisės normas ne formaliai, o atsižvelgiant į butų privatizavimą numačiusių įstatymų pagrindinį tikslą, įvertinant kiekvienos konkrečios situacijos individualias aplinkybes, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais.
Tačiau asmens teisė privatizuoti valstybinį turtą nėra prigimtinė ar kokia nors kita absoliuti teisė, t. y. ji gali atsirasti tik įstatyme nustatytų sąlygų pagrindu. Įvertinus konkrečias aplinkybes būtina nustatyti ar asmuo butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu įgijo subjektines teises.
Konstitucinio Teismo aktuose ne kartą konstatuota, kad neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas; šie konstituciniai principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius, vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui; asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, neprieštaraujančius Konstitucijai, įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos; neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise.
Būsto PASKOLA. Ką privalo žinoti kiekvienas?
Teisė privatizuoti valstybinį turtą po pagrindinio nuomininko mirties
Ar po pagrindinio nuomininko mirties ar jam išvykus, jo giminaičiams suteikiama teisė privatizuoti valstybinį turtą? Taip, tačiau su tam tikromis sąlygomis.
Laikinai išvykusiam nuomininkui, jo šeimos nariui ar buvusiam šeimos nariui, teisė į valstybės ar savivaldybės gyvenamąją patalpą paliekama šešeriems mėnesiams, tačiau tik su sąlyga, kad bus mokamas nuomos mokestis ir mokestis už komunalines paslaugas. Pasibaigus numatytoms aplinkybėms, laikinai išvykusiems teisė į nuomojamą gyvenamąją patalpą išlieka dar šešis mėnesius, o pasibaigus nurodytam terminui, laikinai išvykęs nuomininkas, jo šeimos narys ar buvęs šeimos narys praranda teisę į gyvenamąją patalpą.
Parduodant bendrosios nuosavybės dalį, taikomos bendraturčių pirmenybės teisės taisyklės. Pavyzdžiui, bendradarbučio kambariai esantys iš dalies privatizuotame bute su bendra virtuve yra priskiriami greta esančių privatizuotų gyvenamųjų patalpų savininkams. Taip pat, gyvenamųjų patalpų savininkų teisėtai naudojami pagalbinio ūkio paskirties pastatai (išskyrus laikinus pastatus) priskiriami šių patalpų bendraturčiams.
Naujasis Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas numato pareigą savivaldybių socialinio būsto nuomininkams ir kartu su jais gyvenantiems pilnamečiams šeimos nariams, Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka, kasmet deklaruoti turtą (įskaitant gautas pajamas) už kalendorinius metus.
Pabrėžtina, kad socialinio būsto nuomos sutartys su nuomininkais, nedeklaravusiais turto (įskaitant gautas pajamas) už kalendorinius metus Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka, yra nutraukiamos.
Advokatės Dianos Višinskienės kontoros pergalė byloje
Advokatės Dianos Višinskienės kontora pasiekė pergalę itin specifinėje gyvenamojo būsto privatizavimo lengvatinėmis sąlygomis byloje. 2019 m. balandžio 9 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai priėmė sprendimą, kuriuo pripažino K. D. teisę privatizuoti nuomojamą būstą, nuosavybės teise priklausantį Kauno miesto savivaldybei, lengvatinėmis sąlygomis.
Būstas K. D. šeimai buvo suteiktas daugiau nei prieš kelis dešimtmečius. Prasidėjus privatizavimo procesui dar 1993 m. K. D. kreipėsi į Kauno miesto valdybą dėl būsto privatizavimo lengvatine tvarka ir atliko visus reikiamus būsto privatizavimui veiksmus.
Vis dėlto, moteriai pranešta, kad išsipirkti būsto negalės, nes yra prasidėjusios nuosavybės teisių atkūrimo į daugiabutį, kuriame kartu su šeima gyvena ir K. D., procedūros. Teismas nurodė, kad konstatavus, jog ieškovė turėjo teisę privatizuoti ginčo butą lengvatine tvarka pagal Butų privatizavimo įstatymą, tačiau negalėjo pasinaudoti šia teise laiku dėl atsakovės Kauno miesto savivaldybės neinformavimo apie ginčo buto nuosavybės teisės atkūrimo pabaigą ir jo rezultatus.
Šiuo atveju advokatė Diana Višinskienė pabrėžia, kad „asmenims, laiku, t. y. galiojant Būsto privatizavimo įstatymui, išreiškusiems savo valią privatizuoti būstą lengvatinėmis sąlygomis, nepraleidusiems ieškinio senaties termino (10 m.), skaičiuojamo nuo sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie jų teisių pažeidimą, vis dar yra reali galimybė apginti savo teises ir teisėtus interesus ir pratęsti privatizavimo procedūras bei privatizuoti būstą lengvatinėmis sąlygomis“.
Advokatė džiaugiasi, kad galėjo pagelbėti K. D. šeimai pagaliau pasiekti teisingumą. Kaunietė K. D. į ieškovės.
Butų privatizavimas. Butų privatizavimo įstatyme, galiojusiame iki 1998 m. liepos 1 d., buvo nustatyta įstatyminė asmenų teisė lengvatinėmis sąlygomis nusipirkti (privatizuoti) jų naudojamas gyvenamąsias patalpas. Vis dar pasitaiko atvejų, kai asmenys nėra įgyvendinę savo teisių privatizuoti gyvenamuosius butus.
Sprendžiant asmens teisės privatizuoti butą pagal Butų privatizavimo įstatymą įgyvendinimą, būtina nustatyti visas šiame įstatyme įtvirtintas sąlygas: 1) asmuo yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą (1991 m. gegužės 21 d. Pasibaigus Butų privatizavimo įstatymo galiojimui, galimybė savivaldybės (valstybės) gyvenamąsias patalpas privatizuoti laikantis sąlygos, kad jų pardavimo kaina nebūtų didesnė negu kaina pinigais, kuri Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. Asmens teisė privatizuoti valstybės (savivaldybės) turtą atsiranda tik atitinkamo teisės akto pagrindu.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą butų privatizavimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką, pasibaigus specialiojo Butų privatizavimo įstatymo galiojimui, jo pagrindu negalima įgyti naujų teisių, tačiau gali būti įgyvendinamos ir turi būti ginamos asmenų teisės, įgytos galiojant šiam įstatymui. Asmens, tinkamai neįgyvendinusio savo teisių butų privatizavimo galiojimo metu, teisės negali būti ginamos.
Nustačius, jog nuomojamas butas galėjo būti privatizavimo objektu, tačiau dėl savivaldybės darbuotojų kaltės galiojant Butų privatizavimo įstatymui asmeniui negalėjus tinkamai įgyvendinti teisės lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti gyvenamosios patalpos, tokia asmens teisė turi būti ginama. Privatizavimą vykdančioms savivaldybės tarnyboms buvo nustatyta pareiga informuoti apie privatizavimą vykdžiusios savivaldybės tarnybos atliktus atitinkamus veiksmus ir savivaldybės institucijos turėjo užtikrinti tinkamą teisės privatizuoti butus įgyvendinimą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad, aiškinant ir taikant teisės normas, reglamentuojančias valstybės (savivaldybės) gyvenamųjų patalpų privatizavimą, būtina atsižvelgti į gyvenamųjų patalpų privatizavimo tikslus ir teisinių santykių, susiklostančių privatizuojant tokias patalpas, specifiką.
Gyvenamųjų patalpų privatizavimas - tai ne tik sudėtinė valstybės (savivaldybės) turto privatizavimo proceso dalis, bet ir viena valstybės socialinės-ekonominės politikos krypčių, kurios tikslas - sudaryti sąlygas fiziniams asmenims įsigyti gyvenamąsias patalpas privačion nuosavybėn.
tags: #buto #privatizavimas #lengvatinemis #salygomis