Šiame straipsnyje išnagrinėsime svarbius aspektus, susijusius su daugiabučių namų bendrijų veikla Lietuvoje, pradedant nuo bendrojo naudojimo objektų apibrėžimo ir priežiūros, baigiant šildymo sistemų modernizavimo iššūkiais ir galimybėmis. Aptarsime, kas laikoma bendrojo naudojimo objektais, kaip prižiūrėti balkonus ir lodžijas, kokios taisyklės galioja įrengiant liftus ir elektromobilių įkrovos stoteles, bei kaip keisti žemės sklypo paskirtį. Taip pat paliesime klausimus, susijusius su nuotekų sistemų remontu ir vagystėmis daugiabučiuose.
Bendrojo Naudojimo Objektai Daugiabučiame Name
Kas Laikoma Bendrojo Naudojimo Objektais?
Lietuvos Respublikos bendrijų įstatymo 2 straipsnis apibrėžia, kad bendrojo naudojimo objektai yra:
- Bendrosios pastato konstrukcijos (pamatai, laikančiosios sienos, kolonos, išorinės sienos, vidinės pertvaros, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos).
- Bendrosios pastato inžinerinės sistemos (mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga).
- Kiti įstatymuose numatyti objektai.
Svarbu pažymėti, kad pastato savininkų bendrojo naudojimo objektai turi būti surašyti bendrojo naudojimo objektų apraše, kuriame nurodoma, ar konkretus objektas priskiriamas visiems savininkams, ar tik jų daliai.
Pavyzdžiui, namo išorinė siena, sudaryta iš langų (kai visas fasadas yra metalo konstrukcijos su stiklais), laikoma bendrojo naudojimo objektu. Pagal Bendrijų įstatymą, bendrojo naudojimo objektams priskiriamos išorinės sienos.
Sandėliukai ir Laiptinės
Jeigu pastato bendrojo naudojimo objektų apraše būtų nurodyta, kad bendro naudojimo objektas - konkreti laiptinė, kuria naudojasi vienas butas iš penkių, tuomet ji laikoma bendro naudojimo objektu.
Bendrijos Teisės Administruojant Kiemo Sklypą
Jei namas yra uždarame kieme, suformuotas vienas žemės sklypas, o bendrija įsteigta, kurioje dalis savininkų turi išsipirkę žemės sklypą, o kita dalis nuomoja žemę, kyla klausimas, ar bendrija turi kokias teises administruoti ar prižiūrėti kiemo sklypą? Bendrija steigiama valdyti, naudoti ir prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus. Bendriją steigia pastato savininkai, o bendrija rūpinasi to pastato savininkų bendraisiais interesais.
Balkonų ir Lodžijų Priežiūra
Dažnai kyla klausimų dėl balkonų ir lodžijų priežiūros. Jei balkono pagrindo išorinis kraštas pradeda trupėti ir kristi gabalais, kas kelia pavojų praeiviams, kas turi remontuoti ir padengti išlaidas? Pagal įstatymą, bendrosios pastato konstrukcijos apima balkonų ir lodžijų laikančiąsias konstrukcijas, todėl jų remontas turėtų būti finansuojamas iš bendrijos lėšų.
Jei kaimynas skundžiasi, kad lyjant lietui nuo jūsų lodžijos lyja į apačią pas jį, o siena statyta iš stiklinių blokelių, ar siena yra namo fasado dalis, ir kas turėtų ją tvarkyti? Tokiu atveju, siena yra namo fasado dalis, todėl jos remontas turėtų būti finansuojamas iš bendrijos lėšų.
Lifto Įrengimas ir Priežiūra
Daugiabutyje planuojant keisti liftą, kaip galima išvengti mokėti už lifto pirkimą, jei gyvenate pirmame aukšte? Deja, niekaip neišvengsite. Pirmo aukšto savininkai, jeigu nustatoma, kad jie nesinaudoja liftu, gali nemokėti naudojimosi liftu išlaidų (už lifto elektrą, už lifto valymą ar pan.), bet liftas yra bendras pastato inžinerinis objektas, prie kurio išlaikymo ir techninės priežiūros turi prisidėti visi savininkai.
Įkrovos Stotelių Įrengimas
Ar gali Bendrijos susirinkimuose būti keliamas klausimas dėl Bendrijos narių finansavimo įkrovos stotelių sistemos įrengimui? Jei taip, ar tai legalu, kad net ir tie Bendrijos nariai, kurie neturi parkavimo vietų, turi mokėti už įkrovos stotelių diegimą? Jeigu sprendžiamas klausimas dėl naujo bendrojo naudojimo objekto sukūrimo (pavyzdžiui, įkrovos stotelių, kuriomis galės naudotis visi savininkai), sprendimą turėtų patvirtinti ne bendrijos nariai, bet dauguma visų butų ir kitų patalpų savininkų. Svarbus klausimas šiuo atveju - ar visi turės teisę tuo objektu naudotis.
Nuotekų Sistemos Remontas
Jei gyvenate bendrabutyje, pirmame aukšte, įėjimas į butą atskiras, o nuotekų sistema sumontuota atskirai nuo bendrabučio sistemos, ar turite mokėti už bendrabučio nuotekų vamzdžių keitimą? Jei buvo keičiami visų butų ir kitų patalpų savininkams priskirti bendrojo naudojimo nuotekų vamzdynai, proporcingai prie jų atnaujinimo turi prisidėti visi butų ir kitų patalpų savininkai. Informaciją apie tai, kodėl, kas kada, kaip, už kiek buvo remontuojama, jums turi pateikti jūsų namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas: arba bendrijos pirmininkas, arba paskirtas administratorius, arba jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo.
Žemės Sklypo Paskirties Keitimas
Žemės sklypo paskirties keitimas atliekamas tuomet, kai tam tikrame nuosavybėje esančiame žemės sklype planuojama vykdyti kitokią veiklą, nei yra numatyta žemės sklypo nuosavybės dokumentuose. Pavyzdžiui, žemės ūkio sklypo paskirties keitimas į namų valdą. Prieš perkant žemės sklypą būtinai pasidomėkite kokia yra žemės sklypo paskirtis.
Kaip Sužinoti Žemės Sklypo Paskirtį?
- Kreiptis į vietinės savivaldybės įstaigą.
- Naudotis elektronine sistema ZPDRIS.LT.
Kur Kreiptis Norint Pakeisti Žemės Paskirtį?
Kreiptis į vietinę savivaldybę ir užpildyti prašymą ''Dėl žemės sklypo žemės naudojimo paskirties ir būdo keitimo ar nustatymo''. Pateikti reikiamus dokumentus (žemės sklypo nuosavybės dokumentai, ribų planas, pastatų nuosavybės dokumentai, įgaliojimas).
Pateikus visus reikalingus dokumentus, jūsų situacija bus nagrinėjama iki 20 darbo dienų, po kurių savivaldybės administracija turėtu išduoti žemės paskirties keitimo leidimą. Gavus leidimą, jį būtina pateikti į Registrų centrą, kur bus pakeista žemės sklypo paskirtis.
Žemės sklypo paskirties keitimo procesas:
| Veiksmas | Atsakinga institucija | Dokumentai | Terminas |
|---|---|---|---|
| Prašymo pateikimas | Vietinė savivaldybė | Nuosavybės dokumentai, ribų planas, pastatų dokumentai, įgaliojimas | Iki 20 darbo dienų |
| Žemės paskirties keitimas | Registrų centras | Savivaldybės leidimas | Nenurodyta |
Dvivamzdės šildymo sistemos modernizavimas
Šildymo Sistemos Daugiabučiuose: Iššūkiai ir Sprendimai
Aprašyto Jono gyvenimo daugiabutyje negalima laikyti civilizuotu. Tai pats tikriausias „kolūkis“, nuo kurio pabėgti yra natūrali ko ne kiekvieno lietuvio svajonė. Labai gaila, kad taip yra kompromituojamas iš esmės geras gyvenimo būdas daugiabučiame name, ypač paplitęs miestuose ir atskiruose aspektuose turintis pranašumų, lyginant su individualiu namu.
Per paskutinį ketvirtį amžiaus daugumoje daugiabučių buvo iš esmės modernizuoti (faktiškai, pakeisti) šilumos punktai, leidžiantys automatiškai reguliuoti šildymą pagal lauko temperatūrą, ir nuo keturvamzdės tiekimo sistemos (šildymas ir karštas vanduo) pereita prie dvivamzdės. Karštas vanduo pradėtas ruošti pačiuose daugiabučiuose. Šiose pažangiose permainose svarbiausią vaidmenį suvaidino šilumos tiekėjai, kadangi namų savininkai išliko neorganizuoti, pasyvūs ir jiems trūko reikalingų žinių. Nuo to laiko jokių esminių permainų pagrindinėje daugiabučių masėje neįvyko - tiek jų valdyme, tiek ir techninėje įrangoje. Vyko vien lėtas ir natūralus namų senėjimo procesas.
Nuo 2005 metų pradėtos daugiabučių modernizavimo programos, per kurias valstybė teikė net 40% siekiančią paramą įgyvendinamoms efektyvioms priemonėms. Tačiau tam reikėjo su visų priemonių paketu pasiekti ne mažesnį kaip 40% šilumos sutaupymą, kas gerokai apribojo projektų skaičių. Nuo to laiko renovuota apie 3 tūkst. namų, kas nesiekia nei dešimtadalio visų senos statybos daugiabučių, kuriems būtina renovacija.
PVM Lengvata Šildymui: Ar Ji Žalinga?
Ekonomistai teigia, kad PVM lengvata centralizuotam šildymui yra žalinga, nes ja naudojasi ir tie, kam ji visai nebūtina, o tie, kurie šildosi dujomis ar kietu kuru, jos negauna. Ekonomisto teiginyje yra dalis tiesos. Gyvenu daugiabučiame name su kolektorine šilumos paskirstymo sistema. Laiptinės spintoje yra buto šilumos skaitiklis, balansavimo ventilis, ant radiatorių įrengti termostatai. Radiatorių temperatūrą pareguliuoju kaip noriu, už šilumą moku nedaug. Centralizuotas šilumos tiekimas yra patogus, nekelia rūpesčių, nebrangus ir, kas labai svarbu, neteršia aplinkos. Naujos statybos ir renovuotiems namams lengvata išties nereikalinga. Bet tokių namų yra 20%. O ką daryti su likusiais 80%, tarp kurių ir Jono daugiabutis N mieste?
Reikia užtikrinti individualaus šildymo reguliavimo galimybę visuose daugiabučiuose. Tik po to PVM lengvata šildymui turėtų būti panaikinta.
Neprofesionalumas, Neveikimas, Nerealios Vizijos
Kodėl daugumoje daugiabučių vis dar turime atsilikusias, iš gilios praeities paveldėtas šilumos paskirstymo sistemas? Pirmiausia, dėl to kalti patys butų savininkai. Daugiabučiuose gyvena labai įvairaus mąstymo ir finansinių galimybių žmonės, todėl sunku priimti bendrus sprendimus.
Energetikos ministerija turi suformuluoti ir įteisinti pagrįstus privalomuosius reikalavimus daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemoms. Tarp tokių reikalavimų privalo būti techninės galimybės reguliuoti šilumos suvartojimą butuose ir, gal būt, individuali šilumos apskaita. Kartu nustatyti laikotarpį, pavyzdžiui 5 metus, per kurį sistemų pertvarkymas būtų valstybės remiamas, pavyzdžiui, kompensuojant 50% išlaidų. Jei būtų naikinama PVM lengvata šilumai, papildomos lėšos turėtų būti nukreipiamos šiam tikslui.
Kaip Apsisaugoti Nuo Vagysčių Daugiabutyje?
Panevėžyje pavogti elektromobilių įkrovimo stotelės kabeliai, nuostoliai - apie 10,6 tūkst. eurų. Vagystės schema, verta 100 tūkst. Reikia tapti namo pirmininku. Panevėžio daugiabučio gyventojai nustėro sužinoję, kad yra skolingi didžiules sumas šilumos ir vandens tiekėjams, o bendrijos sąskaitoje nebelikę 100 tūkst. litų. Gyventojai tikina, kad juos apvogė namo pirmininkė. Buvusi valdininkė ir bendrijos galva savo kaltės net neneigė, pažadėjo pinigus grąžinti.
Atsakomybė Už Apliejimus Daugiabutyje
Šiandien teismai yra užversti ginčais dėl daugiabučiuose namuose vykstančių apliejimų. Dažna priežastis - kiauri radiatoriai butuose. Kas dėl to kaltas? Taigi, kam paprastai tenka susimokėti?
- Pagal teisinį reguliavimą radiatorius, esantis gyvenamosiose patalpose, yra laikomas bendrojo naudojimo objektu.
- Tačiau tai savaime nepašalina buto savininko atsakomybės. Išskyrus tuos atvejus, jeigu:
- buto savininkas praneša namo administratoriui ar kt. apie avarinę radiatorių būklę, o prižiūrėtojas nesiima jokių veiksmų;
- buto savininkas įrodo, kad namo administratorius ar kt.
Reikėtų atkreipti dėmesį, kad buto savininkai dažnai nežino apie jiems tenkančias pareigas ir nestebi radiatorių būklės namuose (arba net neįsileidžia patikrinti jų būklės namo prižiūrėtojui), ir tai būna dažna avarijų priežastis. Kitaip tariant, buto savininkai būna pasyvūs ir vėliau teismuose nustemba, kodėl aplieto buto kaimynai ar draudimo bendrovės juos padavė į teismą dėl žalos atlyginimo.
tags: #ar #gali #vogti #siluma #daugiabutyje