Dauguma žmonių gyvena valstybiniuose butuose, namuose ar kitokiuose pastatuose nuomotojo sąlygomis, tačiau retas žino, kada įgaunama nuosavybės teisė į šį turtą. Fizinių asmenų nuosavybės teisė į valstybinį turtą yra ne vienkartinis aktas, o tam tikras procesas, užtrunkantis trumpesnį ar ilgesnį laiko tarpą.
Viešoji teisė nustato skirtingus tokių objektų nuosavybės perleidimo įgyvendinimo būdus ir tvarką. Valstybinis turtas gali būti perleidžiamas privačiam savininkui už pinigus, čekius arba nemokamai. Kada asmuo įgauna nuosavybės teisę į valstybinį turtą? Kaip vyksta privatizavimo procesas? Kas turi teisę privatizuoti?
Privatizavimo proceso ypatumai
Fiziniams asmenims, pageidaujantiems privatizuoti valstybės būstą, pagalbinio ūkio paskirties pastatą ir jų dalį, pirmiausia reikia atsižvelgti į gyvenamųjų patalpų ir jų priklausinių privatizavimo tikslus ir į teisinių santykių, susiklostančių privatizuojant gyvenamąsias patalpas, specifiką. Ypač svarbus yra naudojimosi šiomis patalpomis teisinis pagrindas, t. y. nuomos sutarties ar kitokiu pagrindu.
Valstybės gyvenamosios patalpos ir jų priklausiniai gali būti privatizuojami tik už Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotą kainą. Yra atvejų, kai privatizavimo objektas ir žemės sklypai dėl įsakmaus teisinio reglamentavimo gali sudaryti vieną sutarties dalyką.
Teisinis reglamentavimas
Kokie įstatymai reglamentuoja valstybinio turto privatizavimą? Valstybinių gyvenamųjų patalpų privatizavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymas.
Savivaldybės gyvenamosios patalpos yra privatizuojamos lengvatinėmis sąlygomis. Kita lengvatinė sąlyga yra tada, kai privatizuoja nuomininkai, kurie yra iškeldinti arba kuriuos ruošiamasi iškeldinti iš avarinių gyvenamųjų patalpų ir patalpų, įrašytų į griaunamų sąrašą arba įrašytų į visuomenės poreikiams paimamų pastatų sąrašą, ir kurių dėl to negalima buvo privatizuoti pagal Butų privatizavimo įstatymą.
Ar laikinai išvykęs nuomininkas turi teisę į valstybės ar savivaldybės gyvenamąją patalpą? Taip, tačiau su tam tikromis sąlygomis. Laikinai išvykusiam nuomininkui, jo šeimos nariui ar buvusiam šeimos nariui, teisė į valstybės ar savivaldybės gyvenamąją patalpą paliekama šešeriems mėnesiams, tačiau tik su sąlyga, kad bus mokamas nuomos mokestis ir mokestis už komunalines paslaugas.
Pasibaigus numatytoms aplinkybėms, laikinai išvykusiems teisė į nuomojamą gyvenamąją patalpą išlieka dar šešis mėnesius, o pasibaigus nurodytam terminui, laikinai išvykęs nuomininkas, jo šeimos narys ar buvęs šeimos narys praranda teisę į gyvenamąją patalpą.
Bendroji nuosavybė ir pagalbinio ūkio pastatai
Parduodant bendrosios nuosavybės dalį, taikomos bendraturčių pirmenybės teisės taisyklės. Pavyzdžiui, bendradarbučio kambariai esantys iš dalies privatizuotame bute su bendra virtuve yra priskiriami greta esančių privatizuotų gyvenamųjų patalpų savininkams.
Taip pat, gyvenamųjų patalpų savininkų teisėtai naudojami pagalbinio ūkio paskirties pastatai (išskyrus laikinus pastatus) priskiriami šių patalpų bendraturčiams.
Lietuva bando didinti pajamas iš valstybės turto
Turto deklaravimas
Naujasis Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas numato pareigą savivaldybių socialinio būsto nuomininkams ir kartu su jais gyvenantiems pilnamečiams šeimos nariams, Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka, kasmet deklaruoti turtą (įskaitant gautas pajamas) už kalendorinius metus.
Pabrėžtina, kad socialinio būsto nuomos sutartys su nuomininkais, nedeklaravusiais turto (įskaitant gautas pajamas) už kalendorinius metus Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka, yra nutraukiamos.
Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo chronologija
| Data | Pakeitimas |
|---|---|
| 2023 m. gruodžio 14 d. | XIV-2447 |
| 2023 m. gruodžio 14 d. | XIV-2337 |
| 2023 m. birželio 29 d. | XIV-2126 |
| 2023 m. balandžio 25 d. | XIV-1900 |
| 2023 m. kovo 23 d. | XIV-1826 |
| ... | ... |
| 1997 m. liepos 1 d. | Įsigalioja |