Pirkimo-Pardavimo Sutartis: Saugojimo Terminalo Aspektai

Šiame straipsnyje išsamiai analizuojami pirkimo-pardavimo sutarties aspektai, susiję su saugojimo terminalais, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (LR CK) nuostatas ir teismų praktiką.

Piktnaudžiavimo Teise Problema

Piktnaudžiavimo teise problema yra aktuali ir dažnai iškyla paradoksaliose situacijose. Vienais atvejais drastiškas teisės įgyvendinimas laikomas neteisėtu, t.y. piktnaudžiavimu teise, kitais - ne. Asmuo įgyvendina civilines subjektines teises, siekdamas patenkinti savo poreikius.

LR CK 1.2 straipsnyje įtvirtintas imperatyvas, užkertantis kelią piktnaudžiauti teise. Neleistinumas piktnaudžiauti savo teise detalizuojamas 1.137 str. 3 d., kuriame numatyta, kad draudžiama piktnaudžiauti savo teise. LR CK 1.137 str. yra įtvirtintas bendro pobūdžio draudimas, taikomas tada, kai specialiais atvejais draudimas nėra reglamentuotas kitaip.

Teismai, vadovaudamiesi Romos imperijos laikų paveldėta teisės taikymo nuostata lex specialis derogat legi generali, taiko konkretaus pobūdžio specialiąsias teisės normas, kurios išsamiau reglamentuoja atitinkamus civilinius teisinius santykius.

Ar funkcionalumo požiūriu tikslingiau būtų laikytis pozicijos, kad draudimo piktnaudžiauti teise nuostata yra tarsi rezervinė, t.y. užpildanti teisės spragas? Šios konkretaus civilinio teisinio santykio atžvilgiu, įgyvendinant ir taikant piktnaudžiavimo teise institutą, turėtų būti sprendžiamos vienintelio teisingumo vykdytojo - teismo. Kitų valstybių teismų praktikoje jau yra suformuota atitinkama pozicija neleistinumo piktnaudžiauti teise instituto interpretavimo bei taikymo klausimais.

Lietuvos teismai nedrįsta naudotis šiuo institutu, ir tik pastaraisiais metais matyti tendencija, kad vis dažniau yra apskritai minimas neleistinumas piktnaudžiauti teise kaip savarankiška teisinė konstrukcija. Piktnaudžiavimas teise yra tema, kuriai Lietuvos teisinė literatūra iki šiol nėra skyrusi pakankamai dėmesio.

Istorinis Kontekstas

Draudimo piktnaudžiauti teise užuomazgos galima rasti Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos civilinio kodekso (LTRS CK) 5 str., nustatančiame civilinių teisių įgyvendinimo principus, reiškiančius ne ką kita, kaip draudimą piktnaudžiauti teise, t.y. įgyvendinti jas priešingai teisei, interesams. 3 d.

Atsižvelgiant į tai, kad piktnaudžiavimo teise institutas nėra išsamiai nagrinėtas Lietuvos teisinėje literatūroje, nebuvo keltos ar analizuojamos problemos susijusios su šio instituto efektyviu taikymu, yra būtina pateikti Lietuvos teismų praktikos analizę, siekiant atskleisti piktnaudžiavimo teise instituto funkcionalumą Lietuvos civilinėje apyvartoje.

Darbo tikslas - išsamiai ir sistemiškai išanalizuoti ir įvertinti, kaip yra taikomas draudimas piktnaudžiauti teise Lietuvos teismų praktikoje bei nustatyti aktualiausias teorines ir praktines šio instituto aiškinimo ir taikymo problemas. Taikomas sisteminės analizės metodas, kuris naudojamas siekiant tinkamai išsiaškinti teisines nuostatas.

Pagrindinis empirinis tyrimo metodas visame magistro darbe yra dokumentų analizės metodas. Šis darbas turi neabejotinai tiek teorinę, tiek praktinę reikšmę.

Romėnų Teisės Įtaka

Dar senovės Romos teisininkai susidurdavo su tuo, kad asmuo įgyvendindamas jam suteiktą civilinę subjektinę teisę padarydavo žalą kitiems asmenims. Nuostata buvo įtvirtinta teisine formule, kad piktnaudžiavimas yra neleistinas (malitiis non est indulgendum). Ši taisyklė apibrėžė, kad yra tam tikros teisės įgyvendinimo ribos.

Romėnų teisės indėlis formuluojant draudimo piktnaudžiauti teise principą teisinėje literatūroje vertinamas prieštaringai. Viena vertus, asmens teisės įgyvendinimas negalimas, jei toks įgyvendinimas prieštarauja šio civilinio teisinio santykio šalies reikalavimus, kurie atitinka šios teisės socialinę paskirtį. Kita vertus, pasak M. Bartošeko, pasakytina apie romėnų teisės požiūrį į vergus kaip daiktus (instrumentum vocale) ir daiktines teises turimas į ją) neatitinka socialinės subjektinės teisės paskirties, kaip ji suprantama šiuolaikine prasme.

Piktnaudžiavimas Teise Prancūzijoje ir Vokietijoje

Kontinentinėje Europoje devynioliktame amžiuje pirmieji pradėjo vystyti piktnaudžiavimo teise teoriją Prancūzijos teismai ir mokslinė doktrina. 1915 metais Prancūzijos Kasacinis Teismas suformavo taisyklę, kuria buvo įtvirtinta savininko, kuris naudojasi savo subjektine teise vien norėdamas pakenkti kitam asmeniui ir iš to negaudamas jokios naudos sau, atsakomybė. Klasikiniu pavyzdžiu laikomas Prancūzijos teismų praktikos atvejis, kai pirmą kartą buvo apribota absoliuti nuosavybės teisė.

XIX-XX a. vokiškosios tradicijos kontinentinės Europos valstybėse, teisėkūroje įsitvirtino vadinamoji chicane. Chicane (aptariamu atveju Schikaneverbot), kaip teisinė kategorija reiškia piktnaudžiavimą teise su vieninteliu tikslu - pakenkti kitam asmeniui, sukeliant žalą. Vokietija, Austrija ir Šveicarija vienos pirmųjų įtvirtino tokią piktnaudžiavimo teise teoriją įstatyminiu lygmeniu.

Vokietijos civilinio kodekso 226 str. nuostata teigia, kad teisės įgyvendinimas yra neteisėtas, jei jo pagrindinis tikslas - sukelti žalą kitam asmeniui. Austrijos civilinis kodeksas numato, jei asmuo, naudodamasis teise, laikosi teisėtumo ribų, jis nėra atsakingas už žalą sukeltą kitam asmeniui. Chicane forma atliktą piktnaudžiavimą teise draudžia Austrijos įstatymų leidėjas.

Šveicarijos civilinio kodekso 2 str. numatyta, kad kiekvienas įgyvendindamas savo teises turi veikti sąžiningai. Akivaizdus piktnaudžiavimas teise yra nepriimtinas ir įstatymas nesaugomas.

Teisininkų Požiūriai į Piktnaudžiavimą Teise

Daugeliu atveju, praėjus keleriems metams po įtvirtinimo piktnaudžiavimo teise tik chicane forma pastebėta, kad nuostata nėra labai veiksminga. Pagrindiniai argumentai buvo, kad chicane atveju labai sunku įrodyti žalą bei kvestionuotina šios nuostatos veikimo apimtis, t.y. siauras piktnaudžiavimo teise traktavimas neapėmė atvejų, kuomet naudojantis teise buvo siekiama ne tik pakenkti, bet ir gauti naudos sau.

Sąžiningumo Principas

Piktnaudžiavimas teise chicane forma dažniausiai formuluojamas kaip draudimas fiziniams ir juridiniams asmenims naudojantis teise atlikti veiksmus, kurių išskirtinis tikslas - padaryti žalą kitam asmeniui. Reikia pripažinti, jog teisminė praktika, susijusi su šiuo institutu, daugelyje valstybių yra labai nedidelė. Ne išimtis ir teisės mokslas, kur šis institutas kelia daug prieštaravimų ir diskusijų dėl chicane vertinimo. Nesutariama dėl daugelio aspektų: ar visuomet turi būti veikiama piktybiškai, ar įmanoma įvykdyti chicane ir aplaidžiai elgiantis, t.y. ar šiuos veiksmus reikia įrodyti, kad asmuo turėjo tik vienintelį tikslą sukelti žalą kitam asmeniui, ar šis tikslas egzistuoja kartu su kitais šalutiniais ketinimais, svarstoma ar sukelta žala gali pasireikšti tiek materialiniais, tiek moraliniais nuostoliais.

Piktnaudžiavimo teise formos

tags: #buto #pirkimo #pardavimo #sutartis #saugojimo #terminalo