Buto nuoma: kas apmoka komunalinius mokesčius?

Rengiantis išsinuomoti būstą, žmonės dažnai nežino nuo ko pradėti, ko klausti būstų savininkų, kokią sutartį pasirašyti. Taip pat dažnas klausimas, kuris iškyla kiekvienam savininkui yra: „Kaip mokėti komunalinius mokesčius nuomojant butą?“

Nuomos sutartis - būtinas dokumentas

NT brokeris Ignas Zabarauskas pasakoja, kad sunku rasti atvejų, kuomet būstai būtų nuomojami be sutarčių. Jis teigia, kad sutartis apsaugo ir nuomotojus, kurie nori išnuomoti savo būstą, ir nuomininkus, kurie nuomojasi. Ji visais atvejais yra reikalinga.

„Net jeigu būstą žmogus nuomoja giminaičiui ir atrodo, kad dėl visko pavyks susitarti, vis tiek patariu pasirašyti sutartį. Žodžiu aptartos sąlygos gali labai greitai pasimiršti, todėl ir patariu pasirašyti sutartį“, - komentuoja NT brokeris.

Tačiau, anot jo, atskiras klausimas yra dėl sutarčių registravimo Registrų centre. „Ne visi sutartis registruoja, dažniausiai tai daroma tada, kai nuomotojui ar nuomininkui tai yra naudinga ir jis turi įrodyti, kad būstas tikrai yra nuomojamas. Pavyzdžiui, nuomininkas gauna nuomos kompensaciją. Tačiau net ir neužregistruota sutartis turi savo teisinį svertą“, - pastebi I. Zabarauskas.

Anot jo, sutartyse dažniausiai nuomotojai ir nuomininkai susitaria dėl kainos, depozito dydžio, termino, nuo kada iki kada nuomojamas būstas. „Svarbu aptarti, kaip vyks atsiskaitymas - grynaisiais pinigais ar pavedimu. Dar svarbu susitarti dėl turto naudojimo, jo perdavimo, grąžinimo sąlygų“, - pataria NT brokeris.

Mokesčių mokėjimo būdai

VMI Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė teigia, kad gyventojas, norėdamas nuomoti gyvenamosios paskirties patalpas, pavyzdžiui, butą, gali pats pasirinkti, kaip bus apmokestinamos jo nuomos pajamos.

„Galima galima įsigyti verslo liudijimą (VL) „Gyvenamosios paskirties patalpų nuoma“, už kurį sumokamas savivaldybių tarybų nustatytas fiksuoto dydžio pajamų mokestis. Šis verslo liudijimas tinka tik nuomojant šias patalpas gyventojams, o kiekvienam nuomojamam būstui privaloma įsigyti atskirą VL. Kitas būdas susimokėti mokesčius teikiant nuomos paslaugas yra pateikti metinę pajamų deklaraciją ir nuo praėjusį mokestinį laikotarpį gautų nuomos pajamų sumokėti 15 proc. pajamų mokestį“, - komentuoja VMI atstovė.

Patalpų nuoma su verslo liudijimu

R. Virvilienė sako, kad gyventojai, nepriklausomai nuo to, trumpam ar ilgam laikui nori nuomoti gyvenamosios paskirties patalpas kitiems gyventojams, tai gali padaryti įsigiję verslo liudijimą „Gyvenamosios paskirties patalpų nuoma“.

„Atkreipiame dėmesį, kad tokiu atveju gyventojai papildomų paslaugų neteikia, pvz., kaimo turizmo paslaugos arba pusryčių paslaugos. Gyventojas, įsigydamas VL, turi iš karto sumokėti fiksuoto dydžio pajamų mokestį VMI. Fiksuotus pajamų mokesčio dydžius kiekvienai veiklos rūšiai bei galimas taikyti lengvatas nustato kiekviena savivaldybės taryba atskirai“, - komentuoja VMI atstovė.

Ji pažymi, kad per kalendorinius metus iš verslo liudijime nurodytos vykdytos veiklos gautos ne didesnės nei 45 tūkst. eurų pajamos (kai vykdoma kelių rūšių veikla pajamos sumuojamos), apmokestinamos, sumokant savivaldybių tarybų patalpų nuomai nustatytą fiksuoto dydžio pajamų mokestį. Gautų pajamų iš patalpų nuomos dalis, viršijusi 45 tūkst. eurų, apmokestinama 15 proc. tarifu.

Pajamų apmokestinimas pateikiant pajamų mokesčio deklaraciją

R. Virvilienės teigimu, bet kokio NT (ne tik gyvenamųjų patalpų) nuomos paslauga gali būti teikiama tiek gyventojams, tiek juridiniams asmenims.

„Jeigu NT nuomojamas įmonei ar gyventojams, vykdantiems individualią veiklą ir naudojantiems tą turtą veiklai vykdyti, tuomet nuo išmokamos nuomos pajamų sumos apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti 15 proc. pajamų mokestį privalo įmonė ar minėtas gyventojas. Jeigu NT nuomojamas gyventojams (įskaitant gyventojus, vykdančius individualią veiklą, bet nuomojamą turtą naudojantiems asmeninėms reikmėms), tuomet 15 proc. pajamų mokestį nuo gautų nuomos pajamų turi sumokėti NT nuoma užsiimantis asmuo. T. y. metams pasibaigus, iki kitų metų gegužės 1 d., reikia deklaruoti iš nuomos gautas pajamas ir sumokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokestį“, - aiškina VMI atstovė.

Mokesčių pakeitimai

Finansų ministerija atkreipia dėmesį, kad šiuo metu vienodos rūšies nuomos pajamos apmokestinamos skirtingai. Anot jos, gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisų projekte siūloma nustatyti, kad nekilnojamojo turto nuomos pajamos būtų apmokestinamos vienu būdu, kaip ir kitos investicinės pajamos t.y. taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą.

„Atsisakoma galimybės nuo šių pajamų mokėti fiksuoto dydžio pajamų mokestį, nes patalpų nuoma nėra individuali veikla. Tačiau kartu, įvertinant tai, kad skirtingai nei kitais, savo esme iš kapitalo investicijų gaunamų pasyvių pajamų atvejais (pvz. dividendai, palūkanos), nuomojant nekilnojamąjį turtą patiriamos išlaidos, į kurias šiuo metu neatsižvelgiama, siūloma apmokestinant pajamas iš turto nuomos kitiems gyventojams (išskyrus žemę), jas mažinti 20 proc. gautų pajamų dydžio suma, kas lemtų, kad efektyvus mokesčio tarifas nuomos pajamų atveju būtų mažesnis ir sudarytų 12 proc.“ - komentuoja ministerija.

Anot jos, pajamų gautų už patalpų nuomą gyventojams mokesčio tarifas mažėja - nuo 15 proc. iki 12 proc. „Fiksuotas pajamų mokestis, kuris sumokamas įsigyjant verslo liudijimą, buvo patrauklus gyventojams, kurie nuomavo didesnės vertės turtą. Todėl mokesčio našta daugiausiai kils tiems, kurie nuomoja brangesnius būstus ir jų sumokamas fiksuoto dydžio mokestis yra sąlyginai labai mažas. Vilniuje 2023 metams nustatytas fiksuoto dydžio mokestis vienam gyvenamosios paskirties objektui - 684 eurai“, - skaičiuoja ministerija.

Anot jos, jeigu gyventojas nuomoja būstą už 400 eurų per mėnesį, taikant 12 proc. pajamų mokesčio tarifą per metus gyventojas sumokėtų 576 eurus mokesčių. „Tuo tarpu taikant dabar 15 proc. pajamų mokesčio tarifą - 720 eurus, o pagal verslo liudijimą 684 eurus. Taip pat jeigu gyventojas nuomoja būstą už 1000 eurų per mėnesį, taikant 12 proc. pajamų mokesčio tarifą per metus gyventojas sumokėtų 1440 eurus mokesčių. Tuo tarpu taikant dabar 15 proc. pajamų mokesčio tarifą - 1800 eurus, o pagal verslo liudijimą 684 eurus“, - skaičiuoja ministerija.

Nuo ko pradėti ieškant būsto nuomai?

Pirmiausia pradedant galvoti apie būsto nuoma, turite įvertinti savo finansines galimybes, tai yra kokį biudžetą galite skirti būsto nuomai. Antras žingsnis, nuspręskite vietą, kurioje ketinate gyventi. Patariame rinktis gyvenamąją vietą, atsižvelgiant į savo gyvenimo būdą, tempą. Nepamirškite apsvarstyti susisiekimo galimybių, kad Jums būtų patogu nuvykti į darbovietę ar mokymosi įstaigą. Nuspręskite ar buto ieškositės savarankiškai ar kreipsitės į NT nuomos agentūrą.

Jei nusprendėte ieškoti būsto savarankiškai, prieš pradedant žiūrėti būsto nuomos skelbimus turite išsianalizuoti norimo išsinuomoti turto kriterijus, kurie Jums būtų aktualūs.

Svarbūs klausimai prieš nuomojantis būstą:

1. Mokesčiai. Kiek yra mokama už šildymą, komunalinius mokesčius, koks yra bendrijos mokestis, kas administruoja namą. Gali pasitaikyti situacijų, kad būsto savininkas Jus bandys įtikinti, kad komunaliniai mokesčiai nuomojamame bute yra itin pigus. Tačiau, jeigu norite būti tikrai įsitikinę mokesčių dydžiu, reikėtų paprašyti, kad savininkas atsiųstų bent kelių mėnesių sąskaitas.
2. Būtinai paklauskite ar butas nežadamas parduoti.
3. Visada naudinga paklausti savininko ar būstas yra nuomojamas būtent toks koks yra matomas nuotraukose. Ar būstas bus nuomojamas su baldais ir buitine technika, ar reikės papildomų investicijų norint pilnavertiškai gyventi.

Prieš apžiūrą turite gerai pagalvoti ką atsakysite į savininko ar brokerio klausimus. Jūsų gali klausti: kur dirbate, ką studijuojate. Apžiūros metu atkreipkite dėmesį ar bute nėra pelėsio ar butas yra tvarkingas. Jeigu butą Jums aprodo savininkas, pasikalbėkite apie komunalinių mokesčių mokėjimą. Dažniausiai už komunalinius mokesčius moka savininkas, o nuomininkas jam paduoda pinigus, tačiau kas atsitiktų, jei nuomininkas duoda pinigus, o savininkas nemoka ir staiga yra atjungiama elektra arba dujos?

Butų nuoma yra pelningas verslas, tad dažnai galima pakliūti į negerų žmonių spąstus. Neapsigaukite ir nemokėkite iš anksto jokių avansinių mokėjimų, kol nematėte turto. Mokėjimus galima daryti tik pasirašius sutartį ir įsitikinus, kad butą nuomoja savininkas arba jo įgaliotas asmuo.

Jei nusprendėte, kad apžiūrėtas turtas visiškai atitinka Jūsų lūkesčius ir gali tapti Jūsų išsvajotais namais, būtinai pasirašykite nuomos sutartį ir priėmimo - perdavimo aktą. Nuomos sutartis turi būti sudaryta tiksliai, pagal su nuomotoju aptartas sąlygas. Sutartyje reikia apibrėžti ne vien terminą ir kainą, bet ir esančio turto stovį, kad ateityje nekiltų jokių manipuliacijų nei iš vienos nei iš kitos šalies. Tai yra labai svarbus dokumentas ir jį reikia pasirašyti atsakingai.

Dažnai atrodo, jog neužtenka ir aukštojo mokslo baigti, jog tinkamai apmokėti komunalinius mokesčius. Ypač žinant, jog jie taip dažnai keičiasi: tarifai, mokėjimo būdai, sąskaitų atidalinimai ir „pasimetimai“, elektros tiekėjo pasirinkimai ir pan. Žodžiu tikras košmaras!

Komunalinių mokesčių mokėjimo būdai

Yra trys pagrindiniai būdai, kaip galima apmokėti komunalinius mokesčius:

1. Nuomininkas kiekvieną mėnesį 20-25 d. pavedimu perveda pinigus savininkui. Tai universalus būdas tinkantis visiems, įskaitant ir užsieniečius (jiems daug paprasčiau tiesiog padaryti pavedimą savininkui). Be to tai saugiausias būdas, nes nuolat sekami skaitiklių rodmenys ir mokėjimai.
2. Nuomininkas apmoka mokesčius pats per www.vienasaskaita.lt. Svarbu žinoti, jog reikia teisingai suvesti mokėtojų kodus ir laiku apmokėti (iki kiekvieno mėnesio 25-27 d.), nes to nepadarius susimaišys įmokos ir matytis permokos/nepriemokos. Tinka nuomojant butą ar namą, ypač pasiteisina nuomojant 1 ir daugiau NT objektų, nes www.vienasaskaita.lt paskyroje galima „susidėti“ visus turimus objektus ir pakviesti kiekvieną nuomininką atskirai mokėti. Tinka taip pat net ir nuomojant užsieniečiams, nes www.vienasaskaita.lt puslapyje yra anglų ir rusų kalbų vertimas. Savininkas visada gali patikrinti mokėjimus ir apmokėjus sąskaitą gaunama žinutė, jog apmokėta, tad nebūtina kiekvieną kartą prižiūrėti mokėjimus.
3. Savininkas apmoka komunalinius mokesčius savarankiškai, neapkraunant nuomininkų. Šį būdą dažniausiai renkasi savininkai, kurie neturi laiko (ir noro) kiekvieną mėnesį skaičiuoti komunalinius mokesčius. Šis būdas labai patinka nuomojantiems daugiau nei 1 butą, nes sutaupoma laiko kiekvieną mėnesį skaičiuojant komunalinius mokesčius. Dažniausiai tinkama visiems nuomininkams, įskaitant ir užsieniečius.

Nuomos termino eigoje gali pasirodyti, jog taikant fiksuotą mokestį nuomininkams paliekamos galimybės neribotai naudotis komunalinėmis paslaugomis (pvz. vandeniu, elektra), tačiau siekiant nuo to apsisaugoti siūloma numatyti sutartyje apie reikšmingus komunalinių paslaugų mokesčių mokėjimų viršijimus.

Nuomojant komercines patalpas ar gyvenamuosius objektus juridiniams asmenims (arba užsienio ambasadoms) yra normalu tiesiog perrašyti komunalinių paslaugų sutartis nuomininkų vardu.

Kad ir kokį būdą pasirinksite periodiškai rekomenduojama patikrinti ir pasidomėti apie komunalinių mokesčių mokėjimus, tarifus papildomus mokesčius. Nes dažnai pasitaiko naujovių komunalinių mokesčių mokėjimo srityje.

Sužinokite daugiau apie mokesčių mokėjimo būdus turint verslo liudijimą (VL) arba taikant gyventojų pajamų mokestį (GPM). Neapsigaukite renkantis, nes tai priklauso nuo to, už kiek ir kam nuomojate (privačiam asmeniui ar įmonei, ambasadai, ar tiesiog užsienyje veikiančiai įmonei).

Studentų būsto nuoma

Jau po truputį kyla butų paklausa. Nuo rugpjūčio 9-10 d. juntamas suaktyvėjimas. Daugiausiai teiraujamasi apie senos statybos butus. Keista, kad šiemet daugiau skambina ne patys studentai, bet jų tėvai.

Lyginant su pernai ir užpernai tuo pačiu laikotarpiu, didelio skirtumo nėra. Liepą - rugpjūtį visuomet būdavo aukštesnė paklausa. Įdomiausia, kad dalis studentų ieško butų dar net nežinodami, ar įstos. Suaktyvėjimas prasideda jau liepos mėnesį. Lyginant šį laikotarpį su likusia metų dalimi, jaučiamas šioks toks kainų skirtumas.

Pavyzdžiui, vieno kambario butas Vilniuje, devynaukštyje (apie 21 - 28 kv.m), kurio nuoma įprastai kainuoja apie 230 Eur/mėn., dabar vertinamas 250 - 270 EUR / mėn. Gali būti, kad tai lėmė bendras kainų augimas rinkoje, nebūtinai studentų suaktyvėjimas. Kainos šiek tiek sumažėja spalio - lapkričio mėnesiais. Tuo metu dauguma studentų jau būna išsinuomoję butus, prasideda šildymo sezonas.

Dažnai vieną didesnį butą nuomojasi 3-4 studentai ar studentės. Tokie renkasi didesnius 3 - 4 kambarių butus. Jie kainuoja 400 - 500 Eur. Tuomet nuomos kaina būna 100 - 130 Eur asmeniui. Kitas variantas - studentui išsinuomoti kambarį didesniame bute, kuriame jau gyvena kiti studentai arba patys buto šeimininkai. Gerai paieškojus, tokį kambarį galima surasti maždaug už 150 Eur.

Pirmiausiai svarbu įvertinti vietą, ar studentui tinka atstumas iki jo mokymo įstaigos. Pagal vietą tinkamus variantus galima toliau filtruoti pagal kainas. Jei nuomojamasi keliese, aktualu pasižiūrėti, ar pakankamas buto plotas. Reikia pasižiūrėti tinkamų variantų nuotraukas.

Jei važiuojate iš kito miesto specialiai į apžiūrą, būtinai tai pasakykite asmeniui, su kuriuo tariatės. Būna, kad to paties buto apžiūros vyksta kas 15 min. Dažnai butų savininkai ar tarpininkai atvykstantį iš kito miesto įrašys pirmai apžiūrai arba greičiau informuos, jei butas būtų išnuomotas prieš jums atvažiuojant. Kitu atveju gali tekti „pabučiuoti buto rankeną“, jei kažkas paliktų užstatą prieš jums atvažiuojant.

Atvykus į apžiūrą, svarbu apžiūrėti baldus, pasitikrinti, ar tinkama, patogi lova. Pavyzdžiui, aukštam vyrukui dauguma lovų gali būti per trumpos. Įvertinkite, ar užtenka vietos pasidėti daiktams. Svarbu pasiteirauti, ar nėra tarakonų. Neretai senuose devynaukščiuose jų būna.

Šildymo kainos panašios tame pačiame mieste. Jos gali nežymiai svyruoti, tarkime, namui susitvarkius šildymo mazgą. Tačiau tokie pokyčiai paprastai sudaro vos kelių eurų skirtumą. Šildymo kaina priklausys nuo ploto. Nebent planuojate nuomotis butą senamiestyje. Ten dažnai budi gyva apsauga. Pavyzdžiui, renkantis naujos statybos dviejų kambarių butą, kitos paslaugos gali kainuoti ir apie 70 Eur/mėn. Tuo tarpu senos statybos namuose - apie 20-30 Eur.

Šildymo kainą labai preliminariai galima apskaičiuoti, naudojant 1 Eur už kv.m formulę. Šildymas ir karštas vanduo žiemą gali kainuoti apie 50 - 60 Eur 30 kv.m butui.

Jei butas yra geros būklės ir kaina adekvati, būna, kad jis yra rezervuojamas net neapžiūrėjus. Jei buto nuomos kaina yra žemesnė nei vidutinė ir tarpininkavimo mokestį moka nuomininkas, ji gali siekti 150 - 200 Eur. Jei butas brangesnis, nėra daug norinčių jį apžiūrėti, tarpininkai lanksčiai žiūri ir kartais nuleidžia tarpininkavimo mokestį.

Dažnai per tarpininką nuomojami butai siūlomi mažesnėmis kainomis. Patys savininkai paprastai bando išnuomoti brangiau. Jei butas jums netiks, tarpininkas gali greitai pasiūlyti kitą variantą, atitinkantį jūsų kriterijus. Taip pat, jeigu ateityje kiltų konfliktas su buto savininku, tarpininkas dalyvautų ginčų sprendime, liudytų teisme.

Kas apmoka kaupiamąjį fondą ir kitas išlaidas?

„Ar už šias paslaugas turi mokėti nuomininkai ar savininkas buto?“ - vienoje feisbuko grupių, vienijančioje nuomotojus ir nuomininkus, klausė moteris.

Sąskaitoje priskaičiuotos 12,84 euro siekiančios išlaidos į kaupiamąjį fondą. Šios lėšos, prireikus, gali būti panaudotos daugiabučio atnaujinimui - naujų langų laiptinėje montavimui, šildymo mazgo, stogo remonto darbams ar pan. Toliau sąskaitoje galima matyti mažesnes sumas už ūkio išlaidas, šilumos tinklų eksploataciją, laiptinių valymą ir pan.

Vadinasi, jeigu daugiabutyje prakiurtų vamzdis, stogas, būtų tvarkomas kiemas, statomos naujos durys laiptinėje, išeitų, kad šias išlaidas apmokėtų nuomininkė. Tačiau ji nerimauja, ar iš tikrųjų būtent nuomininkai turėtų padengti šias išlaidas, kadangi jie butu naudojasi tik laikinai.

„Nuomotojas turėtų mokėti už kaupimus, turto pagerinimą ir pan., nebent sutartyje buvo numatyta, jog nuomininkas turi apmokėti visus komunalinius mokesčius, įskaitant ir kaupimo pinigus. Jeigu būtent tai buvo numatyta sutartyje, tada nuomotojas šioje situacijoje teisus“, - komentuoja teisininkė Rita Vestertė.

Vis dėlto R. Vestertė pabrėžia, kad paprastai tai laikoma buto savininko pareiga: „Jeigu, tarkime, laiptinėje pakeitė langus už tuos kaupimo pinigus, nuomininkai neturėtų už tai mokėti. Taip neturėtų būti.

Paminėjus eilutę, kur yra įtrauktas mokestis už „Ūkio išlaidas“, R. Vestertė pataria būti budriems, nes visiškai neaišku, kas yra tos „Ūkio išlaidos“, todėl vėlgi reikia žiūrėti į nuomos sutartį. „Galbūt tą mėnesį buvo įtrūkęs vamzdis ir jį remontavo, gal kiemą tvarkė, todėl ir atsirado eilutė „Ūkio išlaidos“. Eilutė „mokesčiai „Sodrai“ taip pat neaiški, nežinia, iš kur tas mokestis. Galbūt ten turima omenyje bendrijos pirmininką ar buhalterį, kuriems reikia mokėti atlyginimus ir „Sodros“ mokesčius.

R. Vestertė pabrėžia, kad nuomininkams būtina smulkiai išsiaiškinti, už ką jie turės mokėti, dar prieš sudarant sutartį, mat tai, kas atrodo savaime suprantama, vėliau gali tapti ginčo objektu. „Dažnai būna pateikta, kad reikės mokėti buto nuomos kainą ir komunalinius. Tačiau reikia klausti, kas įeina į tuos komunalinius, nes paprastai viena šalis, t. y. nuomotojas galvoja, kad į tuos komunalinius įeina viskas - taip pat ir kaupimo pinigai, ūkio išlaidos ir pan., o nuomininkai mano, kad į komunalinius įeina tik tai, ką jis pats suvartoja, t. y. - elektra, dujos, vanduo, šildymas ir pan.

Teisininkė taip pat pažymi, kad nuomininkas, prieš sudarydamas nuomos sutartį, turi pilną teisę nesutikti mokėti į kaupiamąjį fondą ir pan.

Apibendrinant, prieš pasirašant nuomos sutartį, būtina atidžiai išnagrinėti visas sąlygas, įskaitant ir komunalinių mokesčių apmokėjimo tvarką, kad vėliau nekiltų nesusipratimų ir ginčų.

Gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto nuomos apmokestinimas

Nuomojant gyvenamosios paskirties patalpas turite teisę pasirinkti, kaip apmokestinti nuomos pajamas: įsigyti verslo liudijimą „Gyvenamosios paskirties patalpų nuoma“, už kurį sumokamas savivaldybių tarybų nustatytas fiksuoto dydžio pajamų mokestis (šis verslo liudijimas tinka tik nuomojant gyventojams) arba; nuo nuomos pajamų sumokėti 15 proc. pajamų mokestį.

Nuo 2020-07-01 privaloma įsigyti atskirus verslo liudijimus kiekvienam nuomojamam gyvenamosios paskirties objektui.

Nuomos pajamoms apmokestinti taikomas 15 proc. pajamų mokesčio tarifas, tačiau jeigu šių ir kitų su darbo santykiais nesusijusių apmokestinamųjų pajamų metinė suma viršija 120 vidutinių šalies darbo užmokesčių dydžio (VDU) sumą, tuomet šį dydį viršijanti pajamų dalis apmokestinama taikant 20 proc. pajamų mokesčio tarifą.

Į 120 VDU metinę pajamų sumą neįskaičiuojamos individualios veiklos pajamos, pajamos iš paskirstytojo pelno, autoriniai atlyginimai, gauti iš darbdavio, tantjemos bei atlygis už veiklą stebėtojų taryboje, valdyboje, paskolų komitete, mažosios bendrijos vadovo (ne bendrijos nario) pajamos už vadovavimą.

2020-2025 metų 120 VDU sumos:

tags: #buto #nuoma #uz #komunalinius #mokescius