Bendroji nuosavybė - tai turtas, kuris priklauso dviem ar keliems savininkams. Bendrasavininkais gali būti fiziniai ar juridiniai asmenys, valstybė, savivaldybės. Dažniausios bendrosios nuosavybės formos - kai keli asmenys kartu perka turtą, kai turtą paveldi ar gauna dovanų. Skiriama bendroji dalinė nuosavybė ir bendroji jungtinė nuosavybė.
Bendroji Dalinė Nuosavybė
Bendrojoje dalinėje nuosavybėje aiškiai nustatytos kiekvieno savininko turto dalys. Bendroji dalinė nuosavybė valdoma, naudojama ir ja disponuojama visų jos dalyvių sutikimu. Esant nesutarimui, valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato teismas, bet kuriam bendrasavininkui pateikus ieškinį.
Bendroji Jungtinė Nuosavybė
Bendrojoje jungtinėje nuosavybėje kiekvieno savininko turto dalys nėra nustatytos ir griežtai įvardytos. Bendrosios jungtinės nuosavybės teisės gali atsirasti tik įstatymo nustatytais atvejais. Vienas geriausių pavyzdžių - sutuoktinių turtas yra laikomas bendrąja jungtine nuosavybe.
Bendrasavininkų Nesutarimai: Pagrindinės Priežastys
Dažniausiai nesutarimai kyla tuomet, kai turtą reikia pasidalinti. Pavyzdžiui, vienas namas ir du savininkai, turintys skirtingus lūkesčius. Kaip sąžiningai pasidalinti bendrą turtą? Bendrosios nuosavybės atveju visi NT valdymo, naudojimo ir disponavimo juo klausimai priklauso nuo visų bendrasavininkų. Vieno bendrasavininko teisės yra apribojamos kito bendrasavininko. Tokie apribojimai, išsiskyrusios bendrasavininkų nuomonės bei skirtingi interesai labai dažnu atveju tampa pagrindine nesutarimų priežastimi.
NT Bendrasavininkų Teisės
Siekiant išvengti galimų nesutarimų, visi bendrasavininkai turi gerai žinoti savo teises:
- Teisė gauti pajamas. Kiekvienas iš bendrasavininkų proporcingai savo daliai turi teisę į bendro turto duodamas pajamas. Tai reiškia, jog jei iš bendro turto naudojimo, valdymo, disponavimo yra gaunamos pajamos, kiekvienas bendrasavininkas turi teisę į gaunamas pajamas, bet tik į tokią pajamų dalį, kuri yra proporcinga jo valdomam, naudojamam ir disponuojamam turtui.
- Teisė disponuoti savo dalimi. Kiekvienas bendrasavininkas turi teisę valdyti, naudoti ir disponuoti savo turima turto dalimi kaip savininkas. Jeigu dalis bendrosios nuosavybės parduodama pašaliniam asmeniui, tai kiti bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyviai turi pirmenybę pirkti parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama.
- Teisė atsidalinti. Kiekvienas bendrasavininkas turi teisę reikalauti atidalyti jį iš bendro turto. Atidalijant pasikeičia turto teisinis statusas - suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, kurie valdomi ir naudojami bei jais disponuojama individualios nuosavybės teise, o bendrosios dalinės nuosavybės teisė pasibaigia.
NT Bendrasavininkų Pareigos
Bendrasavininkų pareigos yra ne ką mažiau reikšmingos nei teisės:
- Finansinė atsakomybė. Kiekvienas bendrasavininkas atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru turtu, taip pat privalo dalyvauti išlaidose, daromose jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitiems mokėjimams.
- Atsakomybė prieš kitus bendrasavininkus. Kiekvienas bendrasavininkas privalo raštu pranešti kitiems bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyviams apie ketinimą parduoti savo dalį pašaliniam asmeniui ir kartu nurodyti kainą bei kitas sąlygas, kuriomis ją parduoda.
Kaip Elgtis Bendrasavininkų Nesutarimo Atveju?
Vis dėlto kartais nutinka taip, kad nesutarimai tarp bendrasavininkų - neišvengiami. Įvyksta gyvenimas, išsiskiria nuomonės, poreikiai, planai. Dažniausiai sprendžiant nesutarimus, susijusius su bendru turtu, rekomenduojama kreiptis į profesionalus, kurie gali padėti rasti geriausią problemos sprendimą.
IT sprendimų spąstai: kaip tinkamas partneris padeda išvengti klaidų
Palikimo Priėmimas Po Mirties
Nors įstatymai numato, kad įpėdiniai, norintys priimti mirusio asmens palikimą, tai turi padaryti per 3 mėn., tačiau pasitaiko atvejų, kai jie šios tvarkos nesilaiko arba įpėdinių iš viso nesama. Taigi ką tokiu atveju daryti tiems, kurie norėtų įsigyti tokį mirusiam asmeniui priklausiusį turtą, ypač, jei esama bendros nuosavybės?
Mirus asmeniui neretai pasitaiko situacija, kai nė vienas iš įpėdinių nesikreipia į notarą dėl palikimo priėmimo, nes mano, kad turtas savaime pereina mirusiojo žmonai/vyrui ar vaikams, ar kitiems teisėtiems įpėdiniams, arba nežino, kad į notarą reikia kreiptis per 3 mėnesius nuo asmens mirties ir išreikšti valią palikimui priimti - parašyti pareiškimą dėl palikimo priėmimo notarų biure.
Jei po asmens mirties niekas taip ir nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau paliktu turtu kaip savu rūpinasi, t. y. moka mokesčius, prižiūri, remontuoja ir kt., kažkuris iš teisėtų įpėdinių, tai jis tokiu atveju ir turi teisę kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo pradėjus turtą faktiškai valdyti. Tokiu atveju, gavus teismo sprendimą apie priimtą palikimą faktinio turto valdymo pagrindu, įpėdinis galėtų savo turimą turto dalį parduoti kitos namo dalies savininkui.
Pasitaiko ir tokių atvejų, kad įpėdinis yra pateikęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, tačiau nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Tokiu atveju yra laikoma, kad įpėdinis yra priėmęs palikimą, tačiau šis faktas nėra išviešintas VĮ Registrų centre.
Siekiant sužinoti faktinę situaciją, ar nėra asmenų, priėmusių palikimą, reikėtų kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba Testamentų registrą, kuriame registruojami tokio pobūdžio faktai. Tačiau labai tikėtina, kad nei palikimo atsiradimo vietos notaras, nei Testamentų registras gali neteikti jokių duomenų ir informacijos apie faktinę palikimo priėmimo situaciją dėl galiojančio Bendrojo duomenų apsaugos reglamento nuostatų, susijusių su asmens duomenų apsauga. Esant tokiai situacijai rekomenduotina kreiptis į advokatą ar advokato padėjėją, kuris teisinės pagalbos sutarties pagrindu, tikėtina, prašomus duomenis ir informaciją gaus.
Jeigu paaiškėtų, kad nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba mirusysis iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei. Valstybė paveldi pagal įstatymą ir nuo kitų įpėdinių skiriasi tuo, kad negali atsisakyti priimti palikimo. Jei nėra įformintas įstatymo pagrindu įvykęs palikimo perėjimo valstybei juridinis faktas, reikia kreiptis į valstybei atstovaujančią instituciją VĮ Turto bankas su prašymu įgyvendinti šią turto paveldėjimo procedūrą.
Palikimo Priėmimas Praleidus Terminą
Asmens valia priimti palikimą, t. y. tapti palikėjo turto savininku, gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais. Gyvenime pasitaiko nemažai atvejų, kuomet asmenys sužino, jog turi teisę paveldėti mirusiojo turtą, tačiau šią žinią jie sužino vėliau nei po 3 mėn. Kitas, dažnai pasitaikantis palikimo priėmimo termino praleidimo atvejis - tai kuomet mirus palikėjui, kartu su juo gyvenusiam ar glaudžius ryšius palaikiusiam artimajam net minties nekyla, kad mirus palikėjui būtina tvarkyti kokius nors dokumentus, manydami, kad po palikėjo mirties niekas nesikeičia. Jis ir toliau gyvena/naudojasi palikėjo (mirusiojo) nuosavybe taip pat kaip ir iki pastarojo mirties.
Dažnai praktikoje pasitaiko atvejų, kuomet mirus vienam sutuoktiniui, kitas sutuoktinis nesikreipia į notarą dėl palikimo priėmimo, manydamas, kad niekas nesikeičia, o toliau gyvena tame pačiame bute/name iki pat savo mirties. Tuomet, mirus antrajam sutuoktiniui, mirusiojo artimieji pradeda tvarkyti dokumentus, kad priimti palikimą, pasidalyti jį tarpusavyje ir tuomet sužino, kad mirus vienam sutuoktiniui, pergyvenęs sutuoktinis neatliko jokių veiksmų, kad tinkamai priimti palikimą.
Palikimo priėmimas praleidus palikimo priėmimo terminą - įstatymas numato, kad yra du būdai priimti palikimą, jeigu praleidžiamas įstatymo nustatytas 3 mėn. terminas:
- Kai palikimas priimamas, praleidus trijų mėnesių terminą jį priimti ir kitiems įpėdiniams su tuo sutikus.
- Teismui pratęsus palikimo priėmimo terminą.
Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai - įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti. Veiksmų pobūdis - tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).
Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad gali būti reikšmingi asmens veiksmai atlikti ir po nustatyto termino nuo palikimo atsiradimo, nes jie gali rodyti asmens nuoseklumą ar prieštaringumą. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise.
Ar įpėdinis priėmė palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti, teismas sprendžia, nustatęs, išanalizavęs ir įvertinęs konkrečios bylos reikšmingų aplinkybių visumą, konkretaus įpėdinio elgesį po palikimo atsiradimo, t. y. Įpėdiniui ypatingai svarbu žinoti, kad priimdamas palikimą faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti arba pateikiant notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, už palikėjo skolas atsakys visu savo turtu. Jis bus atsakingas ne tik už palikimo priėmimo metu žinomus skolinius įsipareigojimus, bet ir tuo metu jam nežinomus įsipareigojimus.
Kad būtų apsaugoti įpėdinio turtiniai interesai, įstatymuose numatyta galimybė priimti palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą (CK 5.53 str.). Įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą įpėdinis pirmiausia pareiškimu kreipiasi į palikimo atsiradimo vietos notarą. Notaro išduotą vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo įpėdinis ne vėliau kaip per dvi savaites turi pateikti bet kuriam palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismo veiklos teritorijoje veikiančiam antstoliui. Per dvi savaites nuo išdavimo antstoliui nepateiktas vykdomasis pavedimas dėl turto apyrašo sudarymo negalioja ir bet kuris įpėdinis turi teisę kreiptis į notarą dėl naujo vykdomojo pavedimo išdavimo (CK 5.53 str.
Jeigu trijų mėnesių terminas yra praleistas nežymiai ir dėl svarbių priežasčių, galima kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti praleisti terminą palikimui priimti. Įpėdinis, kuris kreipiasi į teismą turi įrodyti, jog dėl tam tikrų aplinkybių, kurios nepriklausė nuo įpedinio valios, jis tinkamai negalėjo įgyvendinti savo teisių. Tais atvejais, kai po asmens mirties yra praėję nemažai laiko, o palikimas nėra priimtas, galima kreiptis į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir įrodinėti, jog asmuo per trijų mėnesių laikotarpį priėmė palikimą faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.
Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Pabrėžiama, jog įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog tais atvejais, kai palikimą sudaro gyvenamasis būstas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenamą tame būste, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties, taip pat būsto priežiūrą, prievolių, susijusių su būstu, vykdymą (tai gali būti: mokesčių ar draudimo įmokų mokėjimas ir pan.). Ar įpėdis priėmė palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti, gali nuspręsti tik teismas, išanalizavęs ir įvertinęs konkrečios bylos reikšmingų aplinkybių visumą. Teismas atsižvelgia į konkretaus įpėdimo elgesį ir veiksmus po palikimo atsiradimo, taip pat į paveldimo turto pobūdį.
tags: #buto #bendrasavininkas #mires