Jean-Paulis Sartre'as, vienas įtakingiausių XX amžiaus filosofų, 1943 metais išleido savo reikšmingiausią veikalą "Būtis ir niekis" (pranc. "L'Être et le Néant"). Ši knyga tapo egzistencializmo filosofijos kertiniu akmeniu, nagrinėjančiu tokias fundamentalias temas kaip sąmonė, laisvė, atsakomybė ir santykis su Kitu.
Nors "Būtis ir niekis" pasižymi sudėtingu stiliumi ir reikalauja atidaus skaitymo, ji yra nepamainoma tiems, kurie domisi sąmonės filosofija ir laisva valia. Sartre'as gilinasi į esmines filosofines teritorijas, nors kai kurie jo argumentai gali būti ginčytini ar neaiškūs.
Būties ir niekio dualizmas
Sartre'as savo koncepciją apie savimonę grindžia Heideggerio "būtimi" ir aiškiai atskiria sąmoningus veiksmus ("sau") nuo nesąmoningų ("savyje"). Šis atskyrimas yra esminis jo filosofijoje.
Sartre'as savo knygoje išskiria dvi būties rūšis - būtis savyje (daikto būtis) ir būtis sau (sąmonės būtis). Pastaroji yra susijusi su savirefleksija ir savęs įsisąmoninimu, kuris yra neįmanomas be Kito. Todėl būtis sau yra neatsiejama nuo būties Kitam.
Pasak Sartre'o, sąmonė yra neišvengiama buvimo žmogumi dalis ir kad ji yra visų žmogaus veiksmų pagrindas.
Laisvė yra esminė būties dalis: Sartre'as teigia, kad žmonės iš esmės yra laisvi ir kad ši laisvė yra visos moralinės atsakomybės šaltinis.
Taigi, Sartre'as teigia, kad žmonės pirmiausia egzistuoja, o tik tada apibrėžia save, o ne turi iš anksto nustatytą esmę, kuri juos apibrėžia.
Jis teigia, kad žmones lemia ne aplinkybės, bet jie gali laisvai kurti savo aplinkybes.
Autentiškumas ir laisvė
Gyventi "autentiškai" ir vieningai - tai sąmoningas pasirinkimas, teigia Sartre'as. Tai yra pagrindinė mūsų gyvenimo laisvė. Jis pateikia įtikinamų pavyzdžių iš istorijos ir savo paties vaizduotės, papildydamas savo formalesnius argumentus.
Padavėjas, kuris atsiskiria nuo savo vaidmens, įstringa skaitytojo atmintyje labiau nei ilgos diskusijos apie neautentišką gyvenimą, ir tai padeda atgaivinti visą argumentą.
Blogas tikėjimas yra saviapgaulės forma: Sartre'as teigia, kad žmonės gali apgauti save, manydami, kad jie nėra laisvi, ir kad tai yra nesąžiningumo forma.
Autentiškumas yra savirealizacijos forma: Sartre'as teigia, kad autentiškumas yra savirealizacijos forma ir kad jis būtinas norint gyventi prasmingą gyvenimą.
Egzistencializmas: Skubus filosofijos kursas #16
Santykis su Kitu
Sartre'o filosofijoje susidūrimas su Kitu yra kova ir konfliktas, uždaras ratas, kuriame kiekvienas siekia likti vieninteliu subjektu, paversdamas Kitą objektu. Kitas suvokiamas kaip konkurentas.
Sartre presents the Other as necessary to me, to my perception of myself, but at the same time as the enemy, denying me. The situation is shown by such negative examples as shame or anger. I perceive the Other as an object, but he, himself being the subject, perceives me as an object and in such way he tries to take away my subjectivity.
Žvilgsnis yra sąveikos forma: Sartre'as teigia, kad žvilgsnis yra dviejų žmonių sąveikos forma ir kad tai yra galios forma.
Buvimas kitiems yra savęs suvokimo forma: Sartre'as teigia, kad buvimas kitiems yra savęs suvokimo forma ir kad tai būtina norint suprasti save.
Kitas yra esminė būties dalis: Sartre'as teigia, kad kitas yra esminė buvimo žmogumi dalis ir kad jis yra visų žmonių santykių šaltinis.
Sartre'as nenagrinėja to jausmo teigiamos priešingybės, pavyzdžiui, didžiavimosi savimi, kuris užklumpa, kai girdi plojimus, ar pagyrimus, arba matai dėkingą šypseną kito žmogaus veide.
Sartre'o teigimu, Kitas (the Other) - tai būtinas tarpininkas tarp manęs ir manęs. Kitas yra svarbus todėl, kad jam atsiradus šalia, žmogus gali pažvelgti į save kaip į objektą, tokį, kuris pasirodo kitam žmogui.
Nuo ko prasideda gėda? Nuo žvilgsnio pajautimo, supratimo, kad esu stebimas, kad esu nebevienas, kad yra Kitas, kuris mane mato ir suvokia. Suvokiu, kad atsiradau jo sąmonėje. Tą suvokiu visu kūnu, visa savo sąmone.
Jis - Kitas yra šios situacijos valdovas ir žvilgsnis yra jo pagrindinis įrankis. Jis mane gimdo, lipdo, kuria mane tokį, koks jis yra, mato mane taip, kaip aš niekada jo nematysiu.
Žmogus negali pamatyti savęs tokio, kokį jį mato Kitas. Kito žvilgsnis yra tarsi veidrodis, kuriame žmogus pamato save. Kito atsiradimas šalia ne tik parodo man, koks aš esu, bet taip pat parodo mane, kaip naują būtybę, atveria man naujas mano savybes.
Tokių neigiamų savybių kaip vulgarumas, nerangumas, nemandagumas (kurias pabrėžia Sartre'as) arba teigiamų savybių, tokių kaip gražumas, protingumas, neatpažįstame savyje, be Kito pagalbos, Kito įvertinimo. Už visus savo poelgius ir netgi jausmus esu atsakingas aš pats. Už visus išgyvenimus. Už viską...
Simone de Beauvoir indėlis
Simone de Beauvoir pritaria Sartre'ui, kad žmogus negali suvokti savęs be Kito. Ji papildo Sartre'o Kito suvokimą, teigdama, kad visuomenėje moteris yra formuojama kaip Kitas. Ji aprašo neigiamus tokio požiūrio aspektus ir siūlo, kaip išsivaduoti iš Sartre'o įvardinto uždaro rato, kaip panaikinti konfliktą. Beauvoir sprendimas - tai abipusis vienas kito laisvės ir subjektyvumo pripažinimas.
Sartre'o filosofijoje Kitas suvokiamas kaip konkurentas, o Beauvoir filosofijoje - kaip pasaulį papildantis bendrininkas.
Nagrinėdamas santykį su Kitu, Sartre'as iškelia kovos aspektą, o Beauvoir stengiasi rasti būdų, kaip tą kovą baigti ir gyventi santarvėje su Kitu. Ji skatina keisti neigiamą Kito suvokimą, taip pat moters kaip Kito suvokimą.
Beauvoir suteikė tvirtą pagrindą feministiniam judėjimui. O Sartre'o mintimis rėmėsi dauguma kovotojų prieš neteisybę ir diskriminaciją.
Moters suvokimas kaip Kito, o kūno kaip objekto ženklinas ir pramogų pasaulį.
Šiame darbe taip pat pabandysiu pritaikyti Beauvoir ir Sartre'o mintis tyrinėjant vieno didžiausių pramoginių renginių - kasmetinio Eurovizijos dainų konkurso pasirodymus.
Pagrindinės "Būties ir niekio" idėjos:
| Idėja | Aprašymas |
|---|---|
| Egzistencija yra prieš esmę | Žmonės pirmiausia egzistuoja, o tik tada apibrėžia save. |
| Sąmonė | Neišvengiama buvimo žmogumi dalis. |
| Laisvė | Esminė buvimo žmogumi dalis, moralinės atsakomybės šaltinis. |
| Blogas tikėjimas | Saviapgaulės forma, kai žmogus neigia savo laisvę. |
| Niekis | Esminė būties dalis, žmogaus kančių šaltinis. |
| Žvilgsnis | Sąveikos forma, galios išraiška. |
| Buvimas kitiems | Savęs suvokimo forma. |
| Kitas | Esminė būties dalis, žmonių santykių šaltinis. |
| Autentiškumas | Savirealizacijos forma, būtina prasmingam gyvenimui. |
Apibendrinant, Jean-Paul Sartre'o "Būtis ir niekis" yra vienas reikšmingiausių XX amžiaus filosofijos veikalų, gilinasi į žmogaus egzistencijos prasmę, laisvę ir santykį su pasauliu. Ši knyga ir toliau įkvepia ir provokuoja skaitytojus, skatindama juos apmąstyti savo pačių egzistenciją ir atsakomybę už savo pasirinkimus.