Būtingės naftos terminalas - neužšąlantis uostas, galintis aptarnauti iki 150 tūkst. tonų talpos tanklaivius. Šis terminalas yra itin svarbus Lietuvos energetiniam saugumui ir tiekimo grandinėms.
Infrastruktūra ir pajėgumai
Būtingės naftos terminalą sudaro:
- Magistralinis 91,5 kilometro ilgio naftotiekis, nutiestas iki Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos (ORLEN Lietuva).
- Siurblinė Mažeikiuose.
- Terminalo įrenginiai ir rezervuarų parkas Būtingėje.
- Jūrinis vamzdynas (10 kilometrų ilgio, 20 metrų gylyje), jungiantis tanklaivių švartavimo plūdurą Baltijos jūroje ir rezervuarus.
Įrengti 6 rezervuarai, kurie kartu talpina 306 tūkst. kubinių metrų naftos. Terminalas gali eksportuoti iki 14 mln. tonų, importuoti iki 12 mln. tonų naftos per metus.
Istorija ir plėtra
Būtingės naftos terminalo statybai ir eksploatacijai 1995 m. buvo įkurta AB „Būtingės nafta“, kuri, reorganizuojant Lietuvos naftos sektorių, 1998 m. tapo bendrovės „Mažeikių nafta“ dalimi. Terminalą suprojektavo JAV bendrovė „Fluor Daniel“, statybų ir inžinerijos korporacijos „Fluor Corporation“ padalinys. Būtingės naftos terminalas pradėtas statyti 1995 06 09, eksploatuojamas nuo 1999 07 22.
Pirmasis terminale aptarnautas tanklaivis „Centaur“, į kurį tų metų liepos mėnesį buvo pakrauta 68,544 tūkst. tonų naftos. Iki 2006 m. liepos mėn. Būtingės naftos terminalas dirbo eksporto režimu ir vykdė naftos eksportą.
Nuo 1998 m. gruodžio 1 d., reorganizavus tris, savarankiškas veiklas vykdžiusias įmones - Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą, Būtingės naftos terminalą ir Biržų naftotiekį, įsteigta viena akcinė bendrovė „Mažeikių nafta“.
Svarba energetiniam saugumui
Pagrindinis prieš tris dešimtmečius statyti pradėto Būtingės terminalo tikslas visuomet buvo Lietuvos energetinės nepriklausomybės stiprinimas, mat jau tuomet Rusijai, pagrindinei ano meto naftos tiekėjai į Lietuvą, ši žaliava buvo vienas veiksmingiausių politinio ir ekonominio spaudimo įrankių. Būtingės naftos terminalas sustiprino Lietuvos energetinį saugumą, kadangi leido importuoti naftą ne tik iš Rusijos.
2006 Rusijai nutraukus naftos tiekimą naftotiekiu Draugystė, Būtingės terminalas Lietuvai tapo vienintelė naftos importo įmonė, visiškai aprūpinanti žaliavomis Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą.
2022 02 24 prasidėjus Rusijos karinei invazijai į Ukrainą nafta iš Rusijos neimportuojama, perdirbama nafta, išgauta Šiaurės jūroje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Saudo Arabijoje ir kitur.
Marius Dubnikovas, Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas, ekonomistas, sako esąs įsitikinęs, kad prieš tris dešimtmečius priimtas sprendimas jūroje statyt naftos terminalą buvo itin svarbus siekiant realios šalies nepriklausomybės nuo Rusijos. Būtingės terminalas buvo pati pirma žvaigždė, kuri padėjo pradėti siekti energetinės nepriklausomybės.
Būtingės terminalas užtikrina, kad Lietuva ir kitos Baltijos šalys galėtų saugiai ir efektyviai gauti energiją, nepriklausomai nuo politinio ar ekonominio spaudimo iš Rytų.
Šiandien Mažeikių miestas yra labai priklausomas nuo naftos perdirbimo kompanijos, kuri naftos tiekimą užsitikrina būtent per šį terminalą.
Nuo 2022-aisiais Rusijai pradėjus plataus masto karą Ukrainoje „ORLEN Lietuva“, nelaukdama bendrų Europos Sąjungos sankcijų paskelbimo, nustojo naudoti rusišką naftą savo veikloje ir pradėjo ją importuoti iš kitų regionų. Šiuo metu daugiau nei 40 proc. importo sudaro Saudo Arabijoje išgaunama nafta, nemaža dalis naftos importuojama ir iš Šiaurės jūros regiono, JAV bei kitų valstybių.
Atsisakius rusiškos naftos Būtingės terminalas tapo dar svarbesnis užtikrinant Baltijos šalių energetinį saugumą, o terminalo veikla yra pavyzdys, kaip galima atsisakyti priklausomybių nuo nepatikimų tiekimo šaltinių užtikrinant veiklos tęstinumą.
Nuo terminalo veiklos pradžios jame perkrauta jau per 198 mln. tonų naftos. Terminale per metus vidutiniškai aptarnaujami 95 tanklaiviai.
Būtingės terminalo specifika, kai krova vykdoma atviroje jūroje, leidžia aptarnauti didžiausius tanklaivius galinčius įplaukti į Baltijos jūrą - tanklaivių grimzlė gali siekti iki 16 metrų, o tonažas iki 150 tūkstančių tonų.
Per pastaruosius 10 metų „ORLEN Lietuva“ atliko reikšmingas investicijas terminale - buvo padidintas rezervuarų parkas iki 306 tūkst. kub. m. Taip pat, įrengta skirtingų naftos rūšių maišymo stotis.
Naftotiekiai
Magistraliniai vamzdynai užtikrina naftos tiekimą ir transportavimą. Pagrindinė Akcinės bendrovės „ORLEN Lietuva“ eksploatuojamų vamzdynų paskirtis - žalios naftos ir naftos produktų transportavimas per Lietuvos teritoriją į Ventspilio uostą Latvijos Respublikoje bei naftos perdirbimą Lietuvoje vykdančiai akcinei bendrovei „ORLEN Lietuva“.
Naftotiekio „Polockas - Biržai - Mažeikiai“ dalį Lietuvoje, kurios ilgis 223 km, vamzdyno diametras - 720 mm, projektinis našumas - 16 mln. t naftos per metus. Naftotiekis skirtas žalios naftos transportavimui į Mažeikių naftos perdirbimo produktų gamyklą, o nuo 1998 metų ir naftos eksportavimui per Būtingės terminalą.
Naftotiekį „Mažeikiai - Būtingė“ kurio ilgis 91,5 km, projektinis našumas - 14 mln. t naftos per metus, vamzdyno diametras - 559 mm. Naftotiekis skirtas naftos eksportui/importui per Būtingės terminalą, pradėtas eksploatuoti 1998 metais.
Naftotiekių trasose maždaug kas 120 km pastatytos didesnio ar mažesnio pajėgumo perpumpavimo stotys. Lietuvos teritorijoje yra 3 naftos perpumpavimo stotys. Vamzdynuose maždaug kas 20 km sumontuotos sklendės.
Šį jūroje plūduriuojantį terminalą, per kurį naftą perduoda tanklaiviai, su Būtingės terminalo rezervuarais krante per kelis kilometrus nuo Šventosios miestelio jungia 10 km ilgio vamzdynas, kurio didžioji dalis driekiasi jūros dugnu 20 m gylyje.
Avarijos ir aplinkosauga
Veikia avarinio stabdymo įrenginiai ir nuotėkų paieškos vamzdyne sistema, atliekamas aplinkos apsaugos monitoringas.
- 2001 03 06 dėl avarijos į jūrą išsiliejo 0,3 t naftos.
- 2001 11 23 trūkus į Norvegijos tanklaivį nutiestai povandeninei transportavimo žarnai išsiliejo 59 t naftos (tai didžiausias incidentas per terminalo veiklos istoriją).
Terminalo vadovas K. Verpečinskas teigia, kad Būtingės terminalas, kaip ir bet koks kitas Baltijos jūroje veikiantis ir su potencialia tarša susijęs objektas, kelia jautrius aplinkosauginius klausimus.
Aplinkosauga - prioritetinė sritis. Be abejo, aplinkosauginė sistema nuolat tobulinama, taikomos geriausios pasaulinės praktikos. Šiuo metu terminalą aptarnauja du laivai, kurie yra aprūpinti naftos surinkimo nuo jūros paviršiaus įranga, tad incidento metu gali operatyviai surinktų išsiliejusią naftą. Turime nuotėkių aptikimo sistemą, nuolat vykdomas gamtosauginis Būtingės terminalo monitoringas tiek siekiant nustatyti oro taršą, tiek rizikas, susijusias su nuotekomis, požeminio vandens tarša ir pan. Jūroje terminalo akvatorijoje kasmet atliekamas hidrologinis, hidrogeocheminis, hidrobiologinis, ichtiologinis ir krantų monitoringas.
Šiuo metu terminalui priklauso du identiški plūdurai - vienas nuolat dirba Baltijos jūroje, o kitas yra prišvartuotas Klaipėdos uoste ir atlieka atsarginio plūduro funkciją. Terminalo plūduras jūroje naudoja tik iš atsinaujinančių šaltinių gaminamą elektros energiją, nuolat diegiamos papildomos saugios veiklos priemonės, vykdomos energijos taupymo, tvarumo iniciatyvos.
Krovos apimtys
2022 terminalas perkrovė 8,2 mln., 2023 - 9,0 mln. tonų naftos. Per metus Būtingės naftos terminale iškraunama vidutiniškai 95 tanklaiviai; importuojama apie 9,0 mln. tonų naftos.
Nepaisant to, naftos importas per Būtingės terminalą nesumažėjo - terminalas praėjusiais metais perkrovė 9 mln. t naftos (9 proc. daugiau nei 2022-aisiais), pirmąjį šių metų pusmetį krova augo 3,5 proc. ir siekė 4,6 mln. Atsiradus didesniems poreikiams, importo pajėgumus būtų galima padidinti iki 12 mln.
Būtingės terminalo krovos apimtys:
| Metai | Krova (mln. tonų) |
|---|---|
| 2022 | 8.2 |
| 2023 | 9.0 |
Nuo 1999-ųjų terminale jau perkrauta daugiau nei 195 mln. tonų naftos.
2021 m. AB „ORLEN Lietuva“ valdomas 25 metus veikiantis Būtingės naftos terminalas lapkričio 18 d. sulaukė jau 2000-ojo tanklaivio. Juo tapo su Bahamų vėliava plaukiojantis „Lancing“, atgabenęs 76 tūkst. tonų „Saharan blend“ tipo naftos iš Alžyro. Iš viso per dešimt šių metų mėnesių Būtingės terminale jau importuota daugiau nei 7,6 mln. tonų žaliavų - 1,8 proc.
tags: #butinges #terminalas #kontaktai