Šaltuoju sezonu individualių namų gyvenvietės tarsi paskęsta iš kaminų plūstančiuose tirštuose dūmuose - gyventojai šildosi namus. Taupydami lėšas kietajam kurui, vietą konteineryje ar tikėdami, jog taip prisidės prie sąvartynų mažinimo, lietuviai dažnai į katilus sumeta ir įvairias atliekas. Tačiau ar tai saugu ir ką daryti su atliekomis iš tiesų?
Atliekų rūšiavimas - raktas į švaresnę aplinką
Atliekų deginimo pavojai
Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedros prof. dr. Sauliaus Vasarevičiaus, tautiečiai dažniausiai ugnyje mėgina sunaikinti tai, kas susikaupia namų ūkyje ir netinka kompostuoti. Dažniausiai gyventojai savo namų katiluose sudegina mišrias buitines atliekas bei popieriaus, plastiko pakuotes. Taip pat į ugnį sumetamos ir statybinės, griovimo bei apdailos atliekos, senas parketas. Gyventojai namus šildosi ir sulūžusiais baldais, kurių paviršiai padengti specialiu laku, impregnantais ar suklijuoti klijais.
Degant šioms medžiagoms į žmogaus kvėpavimo takus patenka sveikatai pavojingos medžiagos, žmogus lėtai save nuodija. „Atliekas iš tiesų galima deginti, tačiau tinkamam - gamtai ir žmogui saugesniam - procesui reikalinga kaitra turėtų siekti 900-950 laipsnių. Namų sąlygomis tokios aukštos temperatūros išgauti neįmanoma - ji katile siekia vos 200-400 laipsnių. Dėl to deginamų buitinių atliekų išskiriami cheminiai junginiai nėra pakankamai suskaidomi bei išskiria nuodingas medžiagas“, - paaiškina S. Vasarevičius.
Pasak profesoriaus, nepakankamoje temperatūroje deginamų buitinių atliekų dūmai pro žemus individualių namų kaminus į orą išskiria didžiulę koncentraciją teršalų, kurie nedidelėje teritorijoje sklaidosi itin sunkiai. Būtent dėl to tose gyvenvietėse, kur daugybė žmonių namus šildo kietuoju kuru nuolat tvyro aitrus dūmų ir smogo kvapas.
„Be to, dažnai katilo dugne po atliekų deginimo susikaupę pelenai būna išbarstomi ant dirvos šalia namų. Taip kartu su pelenais į dirvožemį patenka nesuskaidytų sunkiųjų metalų ir kitų teršalų, kurie kaupiasi dirvoje ir galiausiai užnuodija sodo bei daržo derlių“, - priduria S. Vasarevičius.
Savarankiškai namuose deginamų atliekų keliamą pavojų pažymi ir atliekų tvarkymo bendrovės „Ecoservice“ tiekimo vadovas Mindaugas Šeštokas. Pasak eksperto, į buitinius katilus gyventojų sumetamos ir deginamos atliekos ne tik išskiria kenksmingas medžiagas, bet ir greitai užteršia kaminus, todėl gali kilti realus gaisro pavojus.
Svarbu: Verčiau nerizikuoti ir namus šildyti ne atliekomis, o tik tam skirtu kietuoju kuru - malkomis, granulėmis, medžio pjuvenų ar durpių briketais. Svarbu suprasti, kad netgi popieriaus deginimas nėra saugus, nes gaminiuose dažnai naudojamas skirtingas popierius. Pavyzdžiui, dovanų maišeliai gaminami iš laminuoto popieriaus, kuris negali būti deginamas.
Tinkamas atliekų rūšiavimas
Ekspertas pataria, kad norint išties aplinkai draugiškais būdais atsikratyti atliekomis, svarbiausia jas tinkamai išrūšiuoti ir nukreipti teisingu adresu: po remonto darbų susikaupusius senus baldus, tekstilės ar statybines atliekas atiduoti į didžiųjų atliekų aikšteles, o neturint galimybės nuvežti patiems - išsikviesti vežėjus į namus. Tiesa, tokiu atveju yra svarbu pasirinkti patikimus vežėjus, pasidomėti, ar jie dirba legaliai, ir, svarbiausia, ar sąžiningai tvarko surinktas atliekas.
Ne ką mažiau svarbus ir teisingas pakuočių, antrinių atliekų rūšiavimas. M. Šeštokas pastebi, kad nors lietuviai atliekų išrūšiuoja vis daugiau, klaidų dar pasitaiko.
Patarimas: Į antrinių atliekų konteinerius turi keliauti tik pakuočių atliekos ir makulatūra. Žaislams, plastiko gaminiams, tepalo bakeliams, PVC lentelėms, o juo labiau statybinėms atliekoms, pavyzdžiui, popieriniams maišams su cemento likučiais antrinių žaliavų konteineryje yra ne vieta.
Tiesa ta, jog dauguma gyventojų netinkamomis sąlygomis sudeginamų atliekų iš tiesų gali atgimti naujam gyvenimui - būti perdirbtos ar saugiai specialiose jėgainėse virsti šilumos energija. Tačiau pirmiausia jos turi nukeliauti tinkamu adresu - į perrūšiavimo bazes.
„Tarkime, didžiosios atliekos, tokios kaip senos sofos, perrūšiavimo bazėse yra išardomos rankiniu arba mechaniniu būdu, atskiriamos baldo antrinės žaliavos - medis, tekstilė, metalas. Tuomet išrūšiuotos ir tinkamos perdirbti žaliavos atiduodamos perdirbėjams. Tuo tarpu netinkamos perdirbti atliekos dažniausiai nukreipiamos sudeginti į gamyklas, kuriose įrengti specialūs filtrai, apsaugantys aplinką nuo išsiskiriančių teršalų“, - paaiškina M. Šeštokas.
Apie tai, jog tinkamu adresu nukeliavusios atliekos gali būti toliau realizuojamos, atliekų tvarkymo ekspertui antrina ir S. Vasarevičius. „Pavyzdžiui, mišrios komunalinės atliekos gali būti deginamos gaminant šilumą. Žinoma, pirmiausia jos patenka į mechaninio ir biologinio apdorojimo įrenginius, kuriuose yra iš naujo išrūšiuojamos, atskiriamos tarp mišrių atliekų patekusios antrinės žaliavos, kurios perduodamos perdirbti. Galiausiai energetinę vertę turinčios ir deginti tinkamos mišrios atliekos vežamos į specialias jėgaines ir jose deginamos“, - apie buitinių atliekų kelionę nuo perrūšiavimo bazės iki šilumą gaminančios jėgainės pasakoja profesorius.
Pasak S. Vasarevičiaus, Lietuvoje buitinės atliekos deginamos kogeneracinėse jėgainėse. Mišriose komunalinėse atliekose susikaupusi drėgmė kogeneracinėse jėgainėse ypač pasitarnauja, nes deginant atliekas išsiskiria garas, vėliau naudojamas miestų šildymo sistemoms.
Rūšiavimo ABC
Kaip prižiūrėti buitinius prietaisus
Bet kurio daikto ilgaamžiškumas bei suteikiama nauda labai priklauso nuo to, kaip juo rūpinamasi. Tai supranta daugelis, tačiau neretai prisimena tik tuomet, kai buities prietaisas ima veikti prastai ar galutinai sugenda. O visai be reikalo - pastangų išsiugdyti prietaiso priežiūros įpročius reikia tikrai mažiau nei biudžeto, laiko ir nervų, kurių tektų atseikėti, prietaisui išėjus iš rikiuotės. Kai kuris nors didysis buitinis prietaisas turi tam tikrų problemų, nemaloniai stebinti ima ir didesnės nei anksčiau sąskaitos už elektrą.
„Taigi šaldymo prietaisų priežiūra, galima sakyti, prasideda renkant jiems tinkamiausią vietą virtuvėje - tai yra atokiau nuo kaitlentės, viryklės ar orkaitės. Visgi viena svarbiausių elektros energiją taupančių šaldymo prietaisų priežiūros taisyklių - reguliarus atitirpinimas, jei kameroje susikaupia 5 mm šerkšno sluoksnis. Temperatūra šaldytuvo viduje turėtų siekti 5-6 °C, o šaldiklyje maždaug -18 °C. Jei jame laikoma mėsa ar žuvis, šaldymą gali padidinti iki -21 °C. Derėtų atminti, kad pakisti šaldymo prietaiso temperatūra gali ir savaime, nuolat laikant jame ką nors karšto, tad, pavyzdžiui, vos iš orkaitės ištrauktam patiekalui reikia leisti natūraliai atvėsti, prieš įdedant į šaldytuvą.
Jei namuose turite elektrinę kaitlentę ir gaminate ypač dažnai, išvengti šiokios tokios kūrybinės netvarkos nepavyks. Tačiau žinant, kaip ja tinkamai pasirūpinti, net didžiausi nešvarumai ant paviršiaus iš stiklo keramikos bei nerūdijančiojo plieno nekels jokio galvos skausmo.
„Skirtingiems paviršiams reikalingos atitinkamos priežiūros priemonės. Kokiais metodais prižiūrėti techniką ir kokia buitinė chemija jai tinka, ekspertas pataria iškart pasiteirauti, įsigyjant daiktą, ir akcentuoja, jog savo asortimente gamintojas dažniausiai turi specialių priežiūros priemonių. Jam antrina ir I. Bernotas, teigiantis, kad valymas gamintojo teikiamomis priemonėmis bus efektyviausias dėl konkretiems paviršiams ar technologijoms prižiūrėti sukurtų komponentų. Pavyzdžiui, to paties gamintojo valymo priemone, sukuriančia apsauginę plėvelę, nušveista kaitlentė ilgiau tviskės švara, o įsisenėjusius nešvarumus lengvai pašalins specialus peiliukas.
„Skalbdami kaip įprastai neperpildykite prietaiso būgno - tai kenkia prietaiso veikimui, prastėja skalbimo kokybė. Taip pat, baigę skalbti, palikite prietaiso dureles praviras, kad išgaruotų drėgmė, ir periodiškai išvalykite skalbyklės priekyje apačioje esantį filtrą, kuriame kaupiasi ne tik nešvarumai, bet ir kišenėse užsilikusios „išskalbtos“ monetos ar sagos. Kaip prižiūrėti filtrą teisingai, detaliai aprašyta buitinės technikos instrukcijoje“, - primena I. Kitas skalbimo rutiną palengvinantis prietaisais - džiovyklė - taip pat turi panašų filtrą, kurį po didesnio kiekio skalbinių, ypač pūkuotų, džiovinimo būtinai reikia išvalyti. Jei iškart neplanuojate dar vieno džiovinimo ciklo, praplaukite filtrą tekančiu vandeniu ir gerai išsausinę vėl įstatykite į džiovyklę. Šis buities pagalbininkas, pasak I. Bernoto, nereikalauja daug ypatingos priežiūros, tačiau visgi neretai nepaisoma lengviausios taisyklės - pašalinti maisto likučius.
„Taip pat svarbu bent kartą per mėnesį naudojant specialias valymo priemones įjungti indaplovę plovimui be indų ir nepamiršti išvalyti filtro, kuriame kaupiasi purvas bei riebalai. Tam naudojant ir specialią indaplovės valymo druską, atnaujinančią vandens minkštinimo filtrą, bei skalavimo skystį indų plovimo kokybė bus geresnė.
Daugelyje šiuolaikinės buitinės technikos, kuriai būtina specifinė priežiūra, yra įdiegtos specialios valymo priminimo funkcijos bei programos, o naujausios kartos prietaisus belaidžiu internetu galima susieti su išmaniuoju įrenginiu. Amžino nėra nieko, bet pratęsti buities pagalbininkų gyvavimo laiką iki maksimumo galima vien vadovaujantis esminėmis jų priežiūros gairėmis - tereikia atsiversti prietaiso instrukciją.
Kur dėti remonto atliekas ir nupjautą žolę?
Dažnas gyventojas šiltuoju metų laiku ima tvarkyti savo namus. Remontuoja būstą, keičia, tvarko kiemą. Atliekant įvairius darbus, dažnai kyla klausimų, kur galima vežti remonto metu susidariusias atliekas, ir kokie kiekiai jų priimami nemokamai. Taip pat šiuo metų laiku aktualus klausimas, kur dėti šviežiai nupjautą žolę, jeigu nėra galimybės jos kompostuoti.
Aplinkos apsaugos instituto (AAI) direktorius Alfredas Skinulis aiškina, kad kiekviena savivaldybė nustato atliekų tvarkymo taisykles jos teritorijoje, vadovaudamasi šalyje galiojančiais reglamentais ir principu, kad už atliekų tvarkymą sumoka gyventojas. O atliekų surinkimo aikštelės savo ruožtu, saugosi nuo per didelių atliekų kiekių, todėl gali riboti gyventojų atvežamų stambiagabaričių atliekų kiekį.
„Kiekviena savivaldybė priima sprendimus, kaip ji geriau surinks, administruos, kaip gyventojus skatins rūšiuoti ir pan. Tačiau atliekų aikštelės saugosi ne dėl komunalinių atliekų didelio srauto, o dėl gamybinių arba verslo atliekų didelio galimo kiekio. Pavyzdžiui, padangos. Gali susidaryti ir pas gyventoją, ir automobilių remonto dirbtuvėse. Baldai - gali susidaryti ir pas gyventoją, ir biure“, - aiškina pašnekovas ir priduria, kad dėl šios priežasties kiekviena aikštelė turi teisę nuspręsti, kiek atliekų priims, kada priims ir pan.
Į stambiagabaričių atliekų aikšteles galima atvežti ir komunalinių, ir kitų buityje susidarančių atliekų: baldų, automobilio padangų, buityje susidariusių pavojingų atliekų (alyva, dažų likučiai ir pan.), buitinės chemijos medžiagų, naudojimų namuose, likučių, elektronikos atliekų (nuo šaldytuvo iki viryklės), smulkaus remonto atliekų (senos durys, cementas, glaistas ar pan.). Taip pat į šias aikšteles galima pristatyti ir nedidelius kiekius šviežiai nupjautos žolės.
„Žolę, kaip ir kitas žaliąsias atliekas, geriausia kompostuoti. Jeigu nėra galimybės, galima nedideliais kiekiais nuvežti į stambiagabaričių atliekų aikšteles, būna ir specialios žaliųjų atliekų priėmimo aikštelės, tačiau ne visose savivaldybėse, todėl reikėtų pasidomėti“, - akcentuoja pašnekovas.
Stambiagabaričių aikštelių vietas pagal savivaldybes, jų kontaktus ir atliekų pristatymo taisykles galite rasti ČIA.
Atliekų rūšiavimas mažame bute
Įprastai vienas pagrindinių klausimų, kuris kyla norint pradėti rūšiuoti - kaip sutilpti į kuo mažiau vietos. Gyvenantiems erdviuose namuose problemų nekyla - virtuvės spintelių ir vietos pakanka, o štai mažesnių butų savininkai susiduria su iššūkiais. Tikriausiai pirmą kartą svečiuodamiesi pas draugus namuose instinktyviai šiukšlių dėžės ieškome virtuvėje po ar šalia plautuvės. Įprastai esame įsitikinę, kad būtent ten turi būti ir visos talpos rūšiuojamoms atliekoms.
1 būdas
Gyvenant mažame bute ir norint rūšiuoti tenka pasukti galvą, kaip spręsti talpų problemą - juk tradicinėje spintelėje viskas netilps. „Pradėjus rūšiuoti supratau, kad stiklo atliekų kaupiasi kone trigubai mažiau nei plastiko ir popieriaus, todėl nemačiau reikalo stiklą kaupti ten, kur ir kitos - buitinės, popieriaus ir plastiko atliekos. Susiradau paprastą plastikinį maišelį ir stiklines pakuotes kaupiau balkone. Jai antrina ir atliekų tvarkymo bendrovės „Ecoservice“ tiekimo vadovas Mindaugas Šeštokas. Prieš pradedant rūšiuoti ekspertas pataria įsivertinti, kokių pakuočių susikaupia daugiausiai. „Pavyzdžiui, vieni sultis pratę pirkti stiklinėje taroje, o kiti - vadinamuosiuose „tetrapakuose“.
2 būdas
Įsirengiant rūšiavimo vietas mažuose butuose svarbu apsižvalgyti, kokia rūšiavimo konteinerių infrastruktūra yra arčiausiai jūsų namų. „Šalia namų esantys konteineriai įprastai diktuoja ir atliekų rūšiavimo tvarką. Jeigu stovi konteineris popieriui, atskiras plastikui - taip atliekas reikėtų skirstyti ir namuose. Trys atskiros talpos: popieriui, plastikui ir stiklui. Tiesa, dabar vis intensyviau plėtojama infrastruktūra, kai į vieną konteinerį galima mesti popieriaus, plastiko ir metalo atliekas, tuomet namuose prireikia tik dviejų talpų“, - teigia M. Mažų butų ar virtuvių savininkams Dalia taip pat turi sprendimą. „Nepaisant to, kokia infrastruktūra šalia namų, atliekų rūšiavimą galima prisitaikyti savo patogumui ir, žinoma, erdvės galimybėms. Pavyzdžiui, nors šalia mano namų reikėjo rūšiuoti tris skirtingas atliekų rūšis, plastiką ir popierių namuose kaupiau vienoje vietoje, o prie konteinerio per kelias minutes tas atliekas greitai išskirstydavau.
3 būdas
Tikriausiai retam kuriam yra tekę susimąstyti, kad į vieną spintelę lengviau tilps trys popieriniai maišeliai negu trys metaliniai ar plastikiniai kibirai atliekoms. Būtent tokį sprendimą savo namuose pritaikė ir Dalia. „Priėmusi sprendimą namuose rūšiuoti, pradėjau mąstyti ir apie mano virtuvėje išsiteksiančią rūšiavimo sistemą. Jokios madingos ir elegantiškos talpos spintelėje netilpo. Tada supratau, kad nebūtina turėti dviejų kibirų. Juk vienas kibiras buitinėms atliekoms ir vienas popierinis maišelis tikrai paprasčiau sutilps į ribotą erdvę nei du kibirai. Tai ne tik padeda taupyti vietą spintelėje, bet ir yra gamtai draugiškesnis būdas rūšiuoti.
4 būdas
Norint rūšiuoti mažoje erdvėje yra taip pat svarbus ir teisingas atliekos paruošimas. M. Šeštokas primena, kad popieriaus ir plastiko pakuočių į maišą ar kibirą tilps gerokai daugiau, jeigu jos bus suspaudžiamos. Taip pat iš skirtingų medžiagų pagamintas pakuotes reikėtų išardyti. Pavyzdžiui, iš popierinės saldainių dėžutės išimti plastikinį įdėklą, nuo plastikinio indelio nuplėšti popierinę etiketę ir folijos dangtelį.
„Žinoma, jeigu jau nusprendėte rūšiuoti - nesvarbu, mažame ar dideliame bute - svarbu tai daryti teisingai. Į rūšiavimo konteinerius turi būti metamos tik pakuotės ir makulatūra, bet mes vis dar randame netinkamų atliekų. Pavyzdžiui, daugiabučių gyventojai į rūšiavimo konteinerius dažnai meta iš plastiko pagamintus elektronikos prietaisus, žaislus, pasitaiko ir plastikinių dailylenčių, kitų į plastiką panašių remonto atliekų. Šių atliekų vieta yra viena - didžiųjų atliekų aikštelėje, o ne rūšiavimo konteineryje“, - primena M. Ekspertas taip pat akcentuoja, kad atliekos, patenkančios į rūšiavimo konteinerius, turi būti neužterštos ir sausos. Nebūtina pakuočių švariai išplauti - užtenka praskalauti, kad jose nebebūtų maisto likučių.