Lietuvos Respublikos Vyriausybė siekia, kad socialinės apsaugos ir socialinės aprėpties srityje kiekvienam šalies gyventojui būtų sudarytos visavertės gyvenimo sąlygos. Nacionaliniame pranešime apie Lietuvos socialinės apsaugos ir socialinės aprėpties strategijas 2008-2010 metais nurodyta, kad viena iš trijų svarbiausių strategijų yra sveikatos apsaugos ir ilgalaikės globos politikos tobulinimas ir socialinių paslaugų kokybės ir prieinamumo didinimas.
Daugelis žmonių Lietuvoje susiduria su būsto įsigijimo ar remonto iššūkiais. Ypač tai aktualu jaunoms šeimoms ir asmenims, turintiems mažas pajamas. Valstybės paramos tikslas yra mažinti asmenų ir šeimų socialinę atskirtį, užtikrinti asmenų dalyvavimą visuomenės gyvenime, mažinti skurdą. Kiekvienas žinome, kad pagrindinė parama yra įvairios socialinės paslaugos, kurios gali būti piniginės ir nepiniginės formos: pašalpos, kompensacijos, parama drabužiais ir maistu, labdaros fondai ir t. t. Tačiau socialiniam būstui skiriama per mažai dėmesio.
Šiame straipsnyje aptarsime teisinius aspektus, susijusius su būsto įsigijimu ar remontu, kai tai daro sugyventiniai, imdami paskolą. Atkreipsime dėmesį į svarbiausius klausimus, susijusius su nuosavybe, atsakomybe ir galimais ginčais.
Teisė į būstą
Teisė į tinkamą ir prieinamą būstą yra kiekvieno asmens socialinė garantija, kurią užtikrina Europos būsto chartija. Būstas yra vienas iš pirminio būtinumo turtų, pagrindinė socialinė teisė, sudaranti Europos socialinio modelio pagrindą ir žmogaus orumo grandį. Kiekvienas pilietis turi teisę statytis, įsigyti nuosavybės teise gyvenamąjį namą, butą, nuomotis gyvenamąją patalpą iš fizinių ir juridinių asmenų.
Būsto sritis, remiantis socialinio teisingumo, darnaus vystimosi ir kitais principais, yra reguliuojama valstybės institucijų. Šios, atsižvelgdamos ne tik į Lietuvos socialinę ir ekonominę padėtį, Valstybės ilgalaikės raidos strategiją, bet ir į Europos Sąjungos valstybių gerąją praktiką, standartus, rengia ir įgyvendina būsto politikos tikslus, prioritetus, būsto plėtros, modernizavimo, atnaujinimo programas.
Valstybės parama būstui
Valstybės parama būstui įsigyti ar išsinuomoti yra viena iš daugelio teikiamų valstybės paramų mažas pajamas gaunantiems asmenims. Valstybės paramos tikslas yra mažinti asmenų ir šeimų socialinę atskirtį, užtikrinti asmenų dalyvavimą visuomenės gyvenime, mažinti skurdą.
Lietuvos būsto strategijoje buvo iškelti trys pagrindiniai tikslai:
- Išplėsti būsto pasirinkimo galimybes visoms socialinėms grupėms.
- Užtikrinti efektyvų esamo būsto naudojimą, priežiūrą, atnaujinimą ir modernizavimą, įskaitant racionalų energetikos išteklių naudojimą.
- Gerinti būsto kokybę, didinti jo vertę ir kokybę, skatinti kiekvieno būsto savininką privalomai įstoti į bendriją, didinti savininkų gebėjimus tinkamai prižiūrėti būstą bei suteikti galimybes jiems pasirinkti geriausios kokybės paslaugas.
Viena pagrindinių paramos formų socialiai remtiniems asmenims yra socialinio būsto bei kompensacijų už šildymą, karštą ir šaltą vandenį gavimas. Savivaldybės nuomojamos gyvenamosios patalpos sudaro gana nedidelę būsto rinkos dalį.
Socialinis būstas ir jo plėtra
Valstybės būsto politika yra neatsiejama nuo socialinio būsto, todėl socialinio būsto fondą, kurį privalo turėti kiekviena savivaldybė, siekiama kiekvienais metais kuo daugiau plėsti. Fondo plėtra įgyvendinama perkant rinkoje butus arba statant namus.
Fondo plėtrai įgyvendinti buvo priimti sekantys nutarimai ir programos:
- Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 708 patvirtinta socialinio būsto fondo plėtros 2005-2007 metų programa.
- Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. 548 patvirtinta socialinio būsto fondo plėtros 2008-2010 metų programa.
Savivaldybės kasmet privalo atsiskaityti ministerijai apie lėšų socialinio būsto fondo plėtrai panaudojimą.
Teisiniai aspektai sugyventiniams imant paskolą būstui remontuoti
Kai sugyventiniai nusprendžia kartu įsigyti būstą ar imti paskolą jo remontui, svarbu atsižvelgti į keletą teisinių aspektų, kurie gali turėti įtakos jų turtinei padėčiai ir atsakomybei.
Nuosavybės teisė
Jei būstas įsigyjamas bendrai, būtina nustatyti nuosavybės dalis. Tai gali būti daroma notariškai patvirtintu susitarimu. Jei susitarimo nėra, laikoma, kad nuosavybė priklauso jiems lygiomis dalimis. Svarbu atsiminti, kad sugyventiniai, skirtingai nei sutuoktiniai, neturi automatinės bendrosios jungtinės nuosavybės.
Paskolos atsakomybė
Jei paskola imama bendrai, abu sugyventiniai yra solidariai atsakingi už paskolos grąžinimą. Tai reiškia, kad bankas gali reikalauti visos sumos iš bet kurio iš jų. Jei paskolą ima tik vienas asmuo, tik jis yra atsakingas už paskolos grąžinimą, nepriklausomai nuo to, ar kitas sugyventinis prisideda prie remonto išlaidų.
Susitarimai
Norint išvengti galimų ginčų ateityje, rekomenduojama sudaryti raštiškus susitarimus dėl paskolos grąžinimo, turto valdymo ir padalijimo nutraukus santykius. Tokie susitarimai gali būti patvirtinti notariškai.
Būsto nuoma
Jei sugyventiniai nuomoja būstą ir nori jį remontuoti, būtina gauti nuomotojo sutikimą. Taip pat reikėtų susitarti, kas atlygins remonto išlaidas nutraukus nuomos sutartį.
Apibendrinant, sugyventiniams, planuojantiems įsigyti ar remontuoti būstą imant paskolą, svarbu atidžiai išnagrinėti teisinius aspektus ir sudaryti reikiamus susitarimus, kad būtų apsaugotos jų teisės ir turtas.
1 lentelė. Socialinio būsto fondas Lietuvoje
| Savivaldybė | Būstų skaičius | Gyventojų skaičius, laukiančių socialinio būsto |
|---|---|---|
| Vilniaus m. | X | Y |
| Kauno m. | X | Y |
| Klaipėdos m. | X | Y |
| Šiaulių m. | X | Y |
| Panevėžio m. | X | Y |
*Duomenys yra iliustraciniai