Būsto pirkimas išlieka populiaria investicija. Ir tai - ne tik butai, bet ir kitų paskirčių būstai. Pavyzdžiui - viešbučio paskirties.
Neretai naujakuriai, suplanavę įkurtuves naujos statybos namuose, vis dar susiduria su begale klausimų - kaip planuoti erdves, į kurias pasaulio puses atsuktus langus rinktis, kokie yra pirmojo ar viršutinių aukštų trūkumai bei privalumai? Šias ir kitas dilemas gali išspręsti tinkamai išanalizuotas būsto planas.
Naujo būsto planavimas visuomet prasideda nuo savo poreikių įvertinimo. „Virtuvė sujungta su svetaine ar nuo jos atskirta, būstas pirmame aukšte ar viršutiniame, namo langai atsukti į pietus ar šiaurę. Tai - tik dalis klausimų, apie kuriuos reiktų pagalvoti renkantis naują būstą.
Statybų rinkoje šiandien siūloma pačių įvairiausių variantų skirtingiems naujakurių poreikiams, todėl būsto planavimo sprendimų yra išties gausu. Derėtų įsivertinti, ko norima. Kokie gyventojų poreikiai, kaip jie kis ateityje, koks šeimos dydis, hobiai, pajamos, netgi būsimų namų vieta. Visa tai ir nulemia, kaip atrodys svajonių būstas“, - sako D.
Suplanavus poreikius, anot D. Akuockienės, reiktų pradėti analizuoti būsto planą, kuriame išdėstyta privaloma patalpų struktūra. „Naujakuriai dažnai būstą renkasi su daline apdaila. Tai reiškia, jog techniniame projekte nurodoma, kad daugiabučiame gyvenamajame name turi būti įstatyti langai, palangės ir įėjimų į patalpas durys.
Tačiau pačiame bute patalpos yra tik parengtos baigiamajam apdailos procesui: dažymui, plytelių ar tapetų klijavimui. Taip pat čia įrengti pagrindai grindų dangoms, funkcionuojančios ir atitinkančios nustatytus reikalavimus inžinerinės sistemos, yra bent po vieną unitazą ir praustuvę ar plautuvę, o kiti vamzdynai užaklinti arba prijungti prie įrengimų. Kartu užbaigta bendrojo naudojimo patalpų, kitų objektų apdaila, - pasakoja D. Šiuos įsipareigojimus prisiima NT statytojas.
Savo ruožtu pačiam gyventojui pašnekovė pataria pasinaudoti techninio prižiūrėtojo paslauga, surašyti defektų, jei jų yra, aktą, pastarąjį pateikti vystytojui ar statytojui prieš priimant būstą su daline apdaila. „Tik taip galima išvengti statybinio broko. Tačiau, pavyzdžiui, šildymo sistemos, elektros instaliacija yra pirkimo sutarties objektas.
Pasaulio pusės ir insoliacija
Pasaulio pusės taip pat yra svarbus naujo būsto pasirinkimo kriterijus. D. Akuockienės teigimu, projektuotojai, ruošdami viešą patalpų plano informaciją, joje įterpia brėžinį. Pastarajame pažymima pasaulio šalių rodyklė, kuri gali būti apgaulinga nepatyrusiam NT pirkėjui. Todėl D. Akuockienė tikina - būtina pamatyti buto vietą sklypo plano schemoje, tinkamai įvertinti namo vietą pagal pasaulio šalis. Mat šviesos srautas - labai reikšmingas.
„Šiuo metu privalomas jos laikas yra sumažintas ir tapo pusvalandžiu mažesnis nei buvo iki šiol. Kiekviename 1-3 kambarių bute turi būti bent vienas, o 4 ir daugiau - 2 gyvenamieji kambariai, kuriuose bendras insoliacijos laikas lygiadieniais, kovo 22-ąją ir rugsėjo 22-ąją, yra ne trumpesnis kaip 2 valandos. Senamiesčiuose ir miestų centruose - ne trumpesnis kaip 1,5 valandos.
Visgi insoliacija yra vienas iš netiesioginių miesto statinių planavimo rodiklių, padedantis suformuoti sveiką, kokybišką, tvarią gyvenamąją aplinką, mikroklimatą. Todėl svarbu į tai atkreipti dėmesį“, - teigia D.
Kvadratūra ir erdvės planavimas
Paklausta, kaip įvertinti, ar būsto kvadratūra yra tinkama gyvenimui, ekspertė pažymi - pasirinkimą dažniau lemia finansiniai aspektai. Todėl rinkoje populiaresni mažesni butai, tačiau naudingasis plotas žmogui turi siekti 14 kv. m. Pasak D. Akuockienės, jei to žmogui pakanka, tuomet verta rinktis kompaktiškesnį variantą, bet norint namuose ir dirbti, ir kokybiškai ilsėtis, derėtų pasidairyti erdvesnio būsto.
„Kitas svarbus aspektas - pačios erdvės planavimas. Pavyzdžiui, vonia. Didesnei šeimai reiktų tualeto patalpą nuo jos atskirti. Taip pat įsirengti ir vonią, ir dušą. Taip bus patogiau ir praktiškiau, ypač, kai į darbą ar mokyklą visi ruošiasi vienu metu. Jei naujakuriai gali rinktis tokį variantą, vadinasi, turi finansinių galimybių pasidairyti didesnio būsto.
Tokiu atveju, labai praverčia pilnos buto apdailos pasirinkimas. Tuomet pasiūlomi funkcionalūs ir patogūs baldų sprendimai, naujausios apšvietimo technologijos, naujoves sekančių profesionalių architektų bei dizainerių paslaugos“, - kalba D.
Aukštas: pirmas ar viršutinis?
Neretai naujakuriai sprendžia ir dar vieną dilemą - rinktis būstą pirmame ar viršutiniuose namo aukštuose. Jiems D. Anot architektės, pirmame pastato aukšte yra daugiau triukšmo, labiau jaučiamas miesto šurmulys, tačiau čia įsikūrus namus pasiekti galima greičiau ir lengviau.
„To siekia visi NT vystytojai. Todėl ir būstas viršutiniuose aukštuose yra brangesnis. Be to, stogai šiandien dengiami kokybiškai. Dėl to pasikeitė ir požiūris į gyvenimą pačiame viršutiniame namo aukšte. Gyventojams kyla ir kitų klausimų, pavyzdžiui, ar šalia buto esantis liftas nesukels nepatogumų.
Tokie būstai privalo turėti norminę garso bei šilumos izoliaciją, taigi verta atidžiai išnagrinėti visą pastato planą. O jei kyla neaiškumų, derėtų kreiptis į projektuotoją ir vystytoją. Jie privalo pateikti visus atsakymus. Kartu užtikrinti, kad komercinės paskirties patalpos, esančios daugiabutyje, atitiktų visus reikalavimus ir nesukeltų rūpesčių dėl triukšmo, automobilių stovėjimo vietų trūkumo ar didelio žmonių srauto“, - pažymi D. Akuockienė.
Tai skonio reikalas. Kas mėgsta žemės darbus, gal renkasi namą. Dabar gyvenu bute centrinėje miesto dalyje ir, mano manymu, jame geriau. Kadangi mano šeimoje yra trys vaikai, didžiausias šio buto privalumas - jo vieta, tiksliau sakant, tai, kad galime apsieiti ir be transporto.
Ar butas, ar namas, didelio skirtumo nebūtų: vieno vienokie privalumai, kito kitokie. Klausiate, ką brangiau išlaikyti. Net nežinau: butas butui, o namas namui nelygus. Gyvendamas name gali pats reguliuoti šildymą, o bute esi priklausomas nuo kaimynų.
Jeigu didelis užimtumas, tikrai reikia gerai pagalvoti, ar verta tarnauti tam namui. Aš gyvenu name, bet man visur gerai. Namo privalumas tas, kad turi savo kiemą ir visada gali susilieti su gamta. Jame ramybė ir privatumas. Labai daug metų gyvenau bute, bet ir tada man buvo gerai. Kiekvienas renkasi pagal finansines galimybes, pomėgius, patogumus.
Nuomonės apie gyvenamąją vietą
Aš čia, Klaipėdoje, gimiau. Galima pakeliauti, paatostogauti, bet niekada manęs netraukė gyventi kitose šalyse. Užtat visada norisi gamtos. Galbūt todėl, kad vasarą atostogas praleisdavau kaime. Man tinka šių dviejų variantų miksas: turi butą senamiestyje ir gyveni arti darbo, pėsčias eini į jį, į kultūrinius renginius. Laisvė be automobilio suteikia savotiško smagumo. O savaitgalį važiuoji į sodybą.
Neigiamas dalykas tas, kad reikia dvigubai mokėti. Mokesčių būna alogiškų. Pavyzdžiui, aš daug nešiukšlinu, bet vis tiek moku už objektą. Mano namas stovi ten, kur norėjau, nes 5 metus jo ieškojau, - Žemaitijoje, ant upės kranto. Ir niekur kitur nenorėčiau gyventi. Visur kitur galiu pasisvečiuoti savaitę.
Vienas mano bičiulis yra gražiai pasakęs - turėdamas sodybą arba namą išėjai į lauką, ten, kur atsistojai, ten rasi darbo. Dabar yra labai suaktyvėję žmonės, kurie neturi ką veikti. Atsirado ėjimai visokiais keliais. Bet kai turi sodybą, tai nuo ryto iki vakaro tiek prisivaikščioji, kad nieko nebereikia.
Mano galva, betikslis tuščias ėjimas yra atsiradęs iš per daug gero mūsų gyvenimo. Jeigu turėčiau daug daug pinigų, įsigyčiau du namus. Vienas būtų kur nors Turkijoje, Egipte, Kanaruose ar kt. poilsiui. Neseniai baigiau universitetą, susiradau darbą darželyje ir dirbu jau dvejus metus. Galima sakyti, turiu tris darbus. Esu viena visoje Klaipėdoje ir Klaipėdos rajone kulkinio šaudymo trenerė. Man šis darbas patinka, vaikus treniruoju jau daugiau kaip 10 metų. O kai nebedirbsiu, norėčiau gyventi vienkiemyje, kad nebūtų jokių kaimynų, prie miškiuko, kad briedžiai ateitų į svečius (juokiasi).
Mes gyvename bute, bet statomės namą Mazūriškėse prie tvenkinio. Vieta man labai patinka. Norisi vasarą išeiti ant gražios savo žolytės, o ne ant asfalto. Mano svajonė - daržas. Prisimenu, kaip sovietmečiu gyvenome penkiaaukštyje. Tada ir kaimynai, ir visa bendruomenė buvo kitokie. Ir sveikindavomės, ir pažinojome visus. Dabar gyvenu dešimtaukštyje. Į liftą, iš lifto, ir viskas, nebėra tos bendrystės.
Turbūt labiau norėčiau gyventi name. Man atrodo, kad visi darbai jame yra malonūs. Matyt, kažkada vis tiek ateina tas laikas, kaip sakydavo seneliai, kai norisi rankas nerti į žemę. Gal man norėtųsi labiau vienkiemio, kad šalia nebūtų jokių namų, tik miškas. Gyvenu bute. Vienas iš pagrindinių minusų - neturėjimas savo lauko, savo erdvės, kurioje galėtum žolę nupjauti, pabūti.
Na, ir kaimynai, nors nesakau, kad jie blogi. Kokie buto privalumai, net neįsivaizduoju, gal tie patys kaimynai, jeigu pasiseka ir jie būna geri. Svajonių namą norėčiau turėti Lietuvoje. Manau, kad didžioji dalis žmonių norėtų gyventi name, bet gal ne visi gali. Šiuo metu mes gyvename Klaipėdos rajone kotedže, bet statomės ir namą rajone. Klaipėdoje būstai per brangūs.
Didžiausia problema klaipėdiečių, gyvenančių butuose, - kur vakare grįžus pasistatyti automobilį. Namas gal daugiau turi privalumų: ir oro kokybė geresnė, ir mažiau kaimynų. Esant idealioms sąlygoms, savo namui vis dėlto rinkčiausi mūsų pajūrį, kur nors netoli jūros, kokiame nors pušyne, gal Giruliuose. Esu Klaipėdoje gimusi ir augusi, nenorėčiau atitolti nuo šito krašto.
Perkantiems būstą Vilniuje, dažnai iškyla dilema: rinktis visiškai įrengtus namus, kad ir senesnius, ar su nebaigtomis statybomis. Kartais neįrengta elektros izoliacija, nepadaryta apdaila, gipso kartono kaina dar čia pat ant plokštės užklijuota, ką tik sudėti, bet neužsandarinti plastikiniai langai neatrodo įkvepiančiai. Taigi, daugybei žmonių nesinori nusipirkus pirmąjį būstą iškart pradėti jį ir remontuoti. Ypač, kai perka dar visai jauna pora, neseniai gyvenusi bendrabutyje, o dabar jau imanti paskolą butui.
Taip kalba vilnietė Viktorija. „Esu 30 metų moteris ir pagaliau perku savo gyvenimo būstą. Du metus taupiau tam, kad gaučiau tą paskolą, kad turėčiau pradinį įnašą. Nes, kaip žinote, paskolos nedalinamos taip lengvai į kairę ir į dešinę. Kai pagaliau gaunu ją, tikrai nenoriu, kad man dar galvoja suktųsi tokios mintys kaip remontas, apdaila, gipso kartono kaina ir kitokie niuansai, susiję su statybomis. Esu viena, neturiu vyro, o draugai tikrai irgi ne santechnikai ir statybininkai. Apskritai, remontai nėra mano hobis, man svarbu, kad vieta būtų pačiame centre, o visa kita tiesiog tvarkinga ir ekonomiška. Na, kad nešvilptų vėjas per stogą ir dėl to nereikėtų keturgubai už šildymą mokėti. Manau, mano perkamas butas, nors ir nebuvo remontuotas 15 metų, tuos poreikius atitinka. O smulkmenomis tegul rūpinasi kiti, remonto tikrai nedarysiu.
Tuo tarpu, laiko ir pomėgį rekonstrukcijoms turintys žmonės neslepia, kad pirkti tokį vos įrengtą butą yra labai geras sprendimas. Tautvydas pasakoja, kad taip ir padarė: „Aš pats esu statybininkas, tai man iškart atkrenta daug problemų, kurių kiltų kitiems. Be to, turiu ir draugų, kurie gali padėti elektros ar santechnikos klausimais. Vadinasi, viskas gerai. Aš pamatau skelbime gipso kartono plokštes, sienas be tapetų, ir man iškart galvoje piešiasi svajonė, kaip aš ten viską suremontuočiau. Ir tai kainuos gal dvigubai pigiau, negu perkant jau tokį remontą padarius. Tai kodėl aš turėčiau sau neleisti taip pirkti?
Nors daugelis žmonių būstą perka ar keičia vos kelis kartus per savo gyvenimą, nekilnojamojo turto specialistai tikina, kad dauguma žmonių, rinkdamiesi naują vietą gyventi, vadovaujasi emocijomis. Ne kiekvienas pirkėjas domisi perkamo būsto istorija. "Visko, kas susiję su mirtimi, žmonės nemoka priimti natūraliai. Jei parduodamame bute buvo miręs žmogus ir ypač, jei jis nusižudė arba buvo nužudytas, pirkėjai tokio buto dažniausiai atsisako. Net kainos mažinimas ne visada padeda. Žmonės nemėgsta būti tokiose vietose, o jau ką bekalbėti apie nuolatinį gyvenimą. Tiesa, nekilnojamojo turto spekuliantų, kurie pigiai nuperka, paremontuoja ir brangiai parduoda, tokios istorijos nejaudina.
Agentai įtikinėja pirkėjus pasikviesti kunigą pašventinti tokį butą, kalba ir apie tai, kad bijoti reikia gyvųjų, o ne mirusiųjų, tačiau dažniausiai klientų neveikia jokie argumentai. Apie 90 proc. Išmintingi nekilnojamojo turto brokeriai pataria prie nusižiūrėto būsto ateiti kelis kartus, pamatyti, kaip tame name gyvenama ryte, vakare, savaitės pradžioje ir pabaigoje. Patartina pasikalbėti su kaimynais, tačiau artimiausio buto gyventojai gali būti neobjektyvūs, todėl geriau kalbinti kelis tos pačios laiptinės gyventojus. Labiausiai nepatartina įsigyti būstą po paroms nuomojamais butais.
Kasmet Klaipėdoje gaisrai nusiaubia kelis butus. "Man asmeniškai neteko pardavinėti tokio turto, bet iš kolegų esu girdėjusi, kad buto po gaisro sutvarkyti taip, kad neliktų nelaimės pėdsakų, neįmanoma. Net suremontavus jį po kažkurio laiko jaučiamas kvapas, o tokie dalykai labai kenkia sveikatai. Tačiau ir šiuos butus noriai superka nekilnojamojo turto spekuliantai. Kosmetinis remontas buvusios nelaimės pėdsakus paslėps tik trumpam. Dar vienas neigiamas aspektas perkant butą - gretimai gyvenantys apsileidę kaimynai arba negyvenamas butas.
Klaipėdiečiai dar pamena liūdnai pagarsėjusį daugiabutį namą pietinėje miesto pusėje. Apynaujame, šiltame ir visomis prasmėmis patogiame name butai buvo kur kas pigesni nei visuose aplinkiniuose. Priežastis - tame name gyveno klaipėdiečiams gerai žinoma naminės degtinės pardavėja, prekiaudavusi šiuo gėralu net stiklinėmis. "Esu gyvenusi šiaurinėje miesto pusėje daugiabučių namų rajone, paskui apsigyvenau centre ir labai nustebau, kad centras nėra saugus. Čia labai daug narkomanų ir asocialių asmenų.
Uostamiesčio 1-ojo policijos komisariato Kriminalinės policijos viršininkas Kęstutis Kubilius tikino, kad nusikaltimų skaičių lemia bendrabučių, nakvynės namų, socialinių būstų artumas. Kai šalia langų ar laiptinės yra šiukšlių dėžės, akivaizdu, kad prie jų nuolat rinksis benamiai. Itin svarbu vertinant nekilnojamąjį turtą yra susisiekimo galimybės. Todėl Tauralaukis, nors ir yra savotiškai atskirtas nuo miesto, tačiau galimybė per trumpą laiką centrą pasiekti autobusu arba mikroautobusu šiam kvartalui - didelis privalumas. Net tos pačios gatvės namuose esantys butai - skirtingos vertės.
"Tikroji tiesa apie būstą dažniausiai nutylima. Tik naujos statybos namai dažniausiai būna tokie, apie kuriuos arba yra viskas žinoma, arba jiems negalima padaryti jokių priekaištų, - tikino nekilnojamojo turto agentūros "Hauslita" direktorius Tadas Matjošaitis. - Neabejotinai, kai kurie miesto kvartalai turi tam tikrą reputaciją ir ji yra ne iš piršto laužta. Tačiau akivaizdu, kad ir kur žmonės gyventų, dažniausiai prisiriša prie savo rajono ir, įsigydami kitą būstą, nori gyventi netoli buvusiojo.
Brokerių patirtis rodo, kad sunkiausia derėtis būtent su pagyvenusiais žmonėmis. Jiems atrodo, kad suma, kurią jie nori gauti už savo būstą, yra net per maža. Tad dažniausiai jų neveikia jokie argumentai. Kiti brokeriai labiau pataria pirkti neremontuotą butą, nes kad ir kaip dailiai įrengtas atrodo būstas, seniesiems šeimininkams išsikrausčius ant sienų ar grindų lieka dėmės, žyminčios vietas, kur kabėjo paveikslai, stovėjo baldai. Kartais turtas labai greitai nuvertėja netoliese pastačius pramonės įmones.
R.Lalienė patarė renkantis sklypą pasidomėti artimiausiais kaimynais, o ypač, kas numatoma daryti neužstatytose teritorijose. Patarimo galima klausti nekilnojamojo turto specialistų. Nekilnojamojo turto kainą taip pat mažina artima didelio prekybos centro kaimynystė. "Tikėjomės, kad įvedus eurus nekilnojamojo turto prekyba atsigaus daug vėliau, nei realiai tai įvyko. Nustebome, kai vasario mėnesį užgriuvo daug darbo, panaši situacija susidarė ir kovo pradžioje - rinka buvo aktyvi. Grįžo emigrantai. Jie aktyviai investavo į nekilnojamąjį turtą. Tiesa, dabar tas aktyvumas truputį priblėso, - pasakojo bendrovės "Inreal" atstovė.
„Yra būstų, kurie nuolat perkami ir parduodami. Tai vieno ir dviejų kambarių butai. Juos "medžioja" ir spekuliantai. Žmonės pradėjo truputį kitaip vertinti investicijas. Nekilnojamasis turtas duoda geresnę grąžą nei banko indėliai. Gerai suremontuotas ir brangiai išnuomotas būstas duoda 4-5 proc. metinių palūkanų.
Kaip sėkmingai parduoti būstą: 7 patarimai
- Neapriboti apžiūrų. Pardavinėjant būstą būtina pritraukti kuo daugiau potencialių pirkėjų dėmesio. Kuo daugiau dėmesio, tuo didesnė tikimybė parduoti. Kiekviena nepravesta apžiūra gali reikšti prarastą pardavimo sandorį. Juk kiekvienas potencialių pirkėjų vizitas gali būti lemtingas! Viena didžiausių pardavimo sėkmės sąlygų - pardavėjo lankstumas. Dėl šios priežasties susiruošus būsto pardavimui, reiktų nusiteikti trumpam laikui išsižadėti ir savo privatumo. Bet kurią savaitės dieną ar valandą būti pasiruošus apžiūrai bei kompromiso paieškoms.
- Neignoruoti brokerio patarimų. Profesionalus brokeris yra žmogus, nekilnojamojo turto rinkoje veikiantis kasdien. Jis atsakingas už būsto vertės nustatymą, informacijos apie jį sklaidą, derybų bei dokumentų tvarkymo procesus. Dėl savo atsakomybių ir veiklos srities, pardavimo procese brokeris tampa artimiausiu būsto savininko patarėju. Atitinkamai, atstovaudamas pardavėjo interesus, sėkminga proceso baigtimi jis suinteresuotas ne ką mažiau, nei būsto savininkas. Dėl šių priežasčių, profesionalaus ir atsakingo brokerio patarimai turėtų būti atskaitos taškai visame būsto pardavimo kelyje.
- Neprisirišti emociškai. Taip, namai kiekvienam iš mūsų yra tarsi šventovė. Jie sukurti sunkiu savininko darbu bei pastangomis, tam išeikvota daug laiko, minčių ir finansų. Tačiau tai, kas turi išskirtinę reikšmę pardavėjui, tikėtina, jog bus visai neaktualu potencialiam pirkėjui. Ypač kalbant apie interjerą ar išplanavimo subtilybes. Dėl šių priežasčių, susiruošus parduoti būstą reiktų pakeisti požiūrį ir atsiriboti nuo sentimentų. Būstas pardavimo metu tampa nebe namais, o nekilnojamojo turto objektu. Visos remonto ir dizaino subtilybės bei prisiminimai turi likti nuošalyje - tiek ruošiant būstą parduoti, tiek pristatant jo privalumus potencialiam pirkėjui.
- Neišlaidauti būsto atnaujinimui. Pradedant būsto pardavimo procesą, svarbu užtikrinti švarą ir tvarką jo viduje bei aplink jį. Pašalinti daiktų perteklių, kosmetinius trūkumus, užtikrinti erdvumo, šviesos ir gaivos pojūtį apžiūrų metu. Tačiau svarbu neišlaidauti! Dauguma atvejų, kapitalinis remontas nepakelia būsto kainos tiek, kad atsipirktų jam skirtos investicijos. O ir naudą tame matys retas pirkėjas. Juk visi svajojame naujus namus susikurti vien pagal savo skonį!
- Nenuvertinti informacijos pateikimo bei sklaidos. Didžioji dauguma potencialių pirkėjų informacijos apie parduodamus būstus ieško internete. Tad kuo didesnė (arba kuo tikslingesnė) internetinė sklaida, tuo didesnė ir tikimybė atkreipti būsimo pirkėjo dėmesį. Na, o atkreipus dėmesį, svarbu jį ir išlaikyti. Raktas į pirkėjų susidomėjimą yra aukštos kokybės, erdvumo bei šviesos įspūdį sukuriančios nuotraukos. Jos turi būti atliktos kokybiškai, o jose matomi objekto elementai turi atrodyti itin tvarkingai. Jokių asmeninių suvenyrų, kuo mažiau patalpas apkraunančių baldų ar ryškių interjero detalių!
- Nepervertinti būsto kainos. Viena pagrindinių tinkamai pardavimui paruošto būsto sąlygų - realios jo kainos nustatymas. Jei kaina neatitinka rinkos situacijos, tikėtina, jog būstas skelbimų portale bus tiesiog aplenkiamas. Vietoje jo - renkamąsi panašaus tipo, mažesne pardavimo kaina pažymėti nekilnojamojo turto objektai. Tačiau jei kaina įvertinta teisingai, o visi pagrindiniai objekto trūkumai yra sutvarkyti, tuomet tikėtina, jog pardavimas bus greitas ir sėkmingas. Tokiu atveju sutaupoma daug laiko, jėgų, o kartu - ir finansinių resursų. Pardavėjui nereikia vesti nerezultatyvių apžiūrų, nuolat koreguoti skelbimų ar svarstyti kokių dar naujų priemonių griebtis.
- Apkrauti būstą asmeniniais daiktais. Svarbu suprasti, kad apsižiūrėti atvykęs potencialus pirkėjas apžiūros metu nori surasti savo ateities namų fragmentus. Siekiant jam šią užduotį palengvinti, parduodamą būstą rekomenduojama paversti anonimu. Nekilnojamojo turto objekte turėtų likti kuo mažiau asmeninio gyvenimo pėdsakų. Reikėtų atsisakyti personalinių daiktų, tokių kaip: nuotraukos, išskirtinės interjero detalės ar suvenyrai.