Krikštas - tai vienas iš svarbiausių sakramentų krikščionybėje, simbolizuojantis žmogaus įsiliejimą į Bažnyčios bendruomenę ir atveriantis jam duris į kitus sakramentus. Šiame straipsnyje aptarsime Katalikų Bažnyčios požiūrį į vaiko krikštą, tėvų statusą, krikštatėvių pasirinkimą bei kitus svarbius aspektus, remiantis Bažnyčios taisyklėmis ir dažniausiai užduodamais klausimais.
Kryžiaus ženklas - krikščioniško identiteto simbolis. Pašventintas vanduo nuplauna gimtąją nuodėmę ir suteikia naują pradžią jau Dievo vaiko gyvenimui. Katechumenų aliejus primena, kad nuo šiol Kristus bus krikščionio apsauga ir stiprybė, padės atsilaikyti velnio gundymams, bei užgydys nuodėmių žaizdas sieloje. Krizmos aliejus - tai išrinkimo ženklas, primena, jog kiekvienas krikščionis šiame pasaulyje yra kunigas, nes meldžiasi Dievui už save ir kitus. Jis - karalius, besirūpinantis jam pavestaisiais, ir pranašas, liudijantis Dievą kitiems. Baltas drabužis - tai pakrikštytojo dvasinę būseną atspindintis ženklas. Po Krikšto žmogus yra tyras, šventas, be dėmės. Krikšto žvakė simbolizuoja Kristaus pergalę prieš mirtį. Žvakė uždegama nuo Velykinės žvakės. Jos šviesa išsklaido tamsą. Žvakė saugoma visą gyvenimą kaip priminimas, jog pakrikštytasis per žemės kelionę kviečiamas puoselėti tikėjimą, vengti nuodėmių tamsos.
Vaiko Krikštas: Ar Yra Kliūčių?
Vaiko krikštui, pagal Bažnyčios nuostatas, kliūčių būti negali. Kunigas negali atsisakyti krikštyti kūdikį, net jei tėvai nėra susituokę bažnyčioje.
Nesantuokiniai Tėvai ir Krikštas
Tėvų statusas neturi jokios reikšmės vaiko krikštui. Kūdikį ne tik galima, bet ir būtina stengtis pakrikštyti kuo greičiau, pasirūpinant jo krikščionišku auklėjimu. Kunigas negali atsisakyti krikštyti bažnyčioje nesusituokusių tėvų kūdikį. Vis dėlto kunigas ar diakonas visada turi paraginti tėvus priimti Santuokos sakramentą.
Dokumentai ir Registracija
Norint pakrikštyti kūdikį, reikalingas gimimo liudijimas. Dėl krikšto susitariama iš anksto, kreipiantis į parapijos kleboną ne vėliau kaip prieš mėnesį.
Pagal bažnyčios patarimus vaikelio Krikšto nereiktų atidėlioti. Kūdikiai paprastai turėtų būti krikštyjami maži, kai tik yra galimybė. Turi bent vienas iš tėvų ar globėjų norėti, kad vaikas būtų pakrikštytas, to bažnyčiai užtenka. Dėl įvairių priežasčių tėvai gali atidėlioti Krikšto sakramento suteikimą, pavyzdžiui, neranda tinkamų krikšto tėvų, laukia vasaros, laukia, kada vaikelis paaugs, nori, kad vaikelis bent šiek tiek prisimintų šią šventę. Jei vaikeliui, kurį norima pakrikštyti, yra septyni metai ir daugiau, tokiu atveju Krikštui bus reikalingas vyskupo leidimas. Pagal bendrą bažnytinę nuostatą, nekrikštytas vaikas, sulaukęs amžiaus, kai rengiamasi Pirmajai Komunijai, kartu su pasirengimu Krikštui rengiasi ir Pirmajai Komunijai. Ceremonija organizuojama paprastai kaip suaugusiojo krikšto apeigos. Iš vyresnių vaikų reikalaujama didesnio pasirengimo krikštui: jie turi mokėti pagrindines maldas, žinoti pagrindines tikėjimo tiesas bei suvokti krikščioniško gyvenimo principus. Pasiruošimas vyksta visus mokslo metus.
Bažnyčioje arba koplyčioje būna vieta, skirta Krikšto apeigoms atlikti. Ceremoniją gali atlikti vyskupas, kunigas ar diakonas. Dvasininkas vadovauja apeigoms, o dalyvaujantieji aktyviai įsijungia, atsiliepdami į kreipinius ir drauge melsdamiesi. Tokiais atvejais, kai kūdikiui gresia mirties pavojus, pakrikštyti gali kievienas žmogus, net pats nepriėmęs Krikšto sakramento. Užtenka pilant švarų vandenį virš vaikelio galvos sakyti: „Jonai (Marija), aš tave krikštiju: vardan Dievo Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios”. Jei po tokio krikšto kūdikis pasveiksta, rekia kreiptis į kunigą, kuris užpildytų reikiamus dokumentus, pateptų Krizmos aliejumi, drauge pasimelstų, palaimintų visą šeimą. Paprastai Krikšto sakramentas suteikiamas parapijinėse bažnyčiose.
Prieš krikštynų ceremoniją tėvai ir krikštatėviai turi užeiti į bažnyčios raštinę, kur bus užpildomi Krikšto dokumentai. Pats sakramentas teikiamas bažnyčioje, tam paruoštoje vietoje. Krikšto liudijimas gali būti išrašomas prieš ceremoniją, o įteikiamas jau po jos, tačiau tai tik suvenyrinis įvykusio Krikšto pažymėjimas, o ne oficialus dokumentas.
Krikšto Tėvai: Kas Gali Jais Būti?
Krikšto tėvai atlieka itin svarbų vaidmenį vaiko dvasiniame gyvenime.
Reikalavimai Krikšto Tėvams
Pagal Katalikų Bažnyčios Kanonų teisės kodeksą, krikštatėviais gali būti tik praktikuojantys katalikai, atitinkantys tam tikrus reikalavimus:
- Turi būti priėmę vadinamuosius įkrikščioninimo sakramentus: Krikštą, Pirmąją Komuniją, Sutvirtinimo sakramentą.
- Jei yra vedę - gyventi Bažnyčios palaimintoje santuokoje.
- Būti nevaržomi jokių kanoninių bausmių.
- Sulaukę atitinkamo amžiaus (paprastai 16 metų).
Krikštatėvių institutas savotiškai atspindi vaiko tikrąją šeimą, todėl jam duodamas krikšto tėtis ir mama. Tačiau „iš bėdos“, kai neįmanoma, kad būtų du, kartais būna vienas krikšto tėtis arba viena krikšto mama.
Ar Gali Būti Dvi Poros Krikšto Tėvų?
Krikšto tėvais gali būti vienas krikšto tėvas ar viena krikšto motina; arba du - krikšto tėvas ir motina. Krikšto tėvų institucija yra savotiškas tikrosios šeimos atspindys. Vaiką gimdo tėvas ir motina, o ne du tėvai, ne dvi motinos, ne dvi poros.
Ar Gali Krikšto Tėvais Būti Sutuoktiniai?
Tai tik prietarai ir nieko daugiau! Tačiau tai nereiškia, kad bet kas gali būti tikrais Krikšto tėvais.
Krikšto Tėvų Atsisakymas
Žmogus yra šiuo požiūriu laisvas. Pagrindinis argumentas neturėtų būti „nenoriu“. Jei žmogus pagrįstai mano, kad negalės tinkamai atlikti šios pareigos, arba, sakykime, egzistuoja kažkokie priešiškumai tarp žmonių, tikrai galima atsisakyti prisiimti krikštatėvių pareigas.
Ar Gali Būti Krikšto Tėvais Giminaičiai?
Pagal Katalikų Bažnyčios Kanonų teisės kodeksą, dėl giminystės ryšių negali būti tik tėvas, motina ir sutuoktinis. Daugiau jokių apribojimų Bažnyčios teisė nenumato, žinoma, išlaikant visus kitus reikalavimus krikštatėviams.
Ar gali būti besilaukianti krikšto mama?
Taip, nėra jokių apribojimų dėl nėštumo krikšto mamai. Jei jos savijauta gera ir nėštumas lengvas, tikrai gali būti krikšto mama.
Ar gali krikštyti tik viena krikšto mama arba tik krikšto tėtis, o ne pora?
Taip, nėra apribojimų dėl krikšto tėvų skaičiaus, gali būti ir vienas krikšto tėvelis ar tik krikšto mamytė.
Ar gali krikšto tėvais būti seneliai?
Taip, gali. Krikštatėviais turėtų būti ne jaunesni nei 16 metų, priėmę Sutvirtinimo Sakramentą, gyvenantys santuokoje arba dar nesukūrę šeimos žmonės. Taip pat gali būti vienas krikšto tėtis arba krikšto mama, gali būti ir kelios krikšto tėvų poros.
Ar norint pakrikštyti vaikutį, krikšto tėvai turi būti priėmę pirmos komunijos bei sutvirtinimo (dirmavonės) sakramentus?
Gan dažnai kunigai neklausia tokios informacijos, tad tikėtina, kad nedraus krikštyti sutvirtinimo sakramento nepriėmusiems asmenims. Tačiau turite sau atsakyti į klausimą, ar vaikutį krikštyjate dėl šventės ir dėl to, kad taip įprasta, ar vistik jums svarbu krikščioniška religija.
Krikšto paaiškinimas, 6 vaizdo įrašas: Krikšto simbolika
Krikšto Tėvai ir Sutvirtinimo Sakramentas
Iš tikrųjų Krikšto tėvams keliami didesni reikalavimai, nes tai yra susiję su tuo, kad krikštatėviai yra įpareigoti savo krikšto vaikui ne tik rodyti pavyzdį, bet ir tikėjime turėti reikalingą brandą. Krikštas, Sutvirtinimas, Eucharistija ir Sutaikinimo sakramentas (atgaila) ne veltui yra vadinami įkrikščioninimo sakramentais, nes juos priėmęs tikintysis jau turi tai, kas leidžia pilnai naudotis Dievo malonėmis Bažnyčioje, ir gali savo patirtį perduoti, o tai ir yra svarbiausioji krikštatėvių pareiga.
Sutvirtinimo sakramentas liaudiškai vadinamas birmavone. Pirmiausia, pasibirmavoti negalima, jeigu nesi krikštytas. Taigi, Sutvirtinimo sakramentas, Bažnyčios požiūriu, yra toks pat svarbus kaip ir Krikšto sakramentas.
Anot jo, nuo pat pirmų krikščioniškų laikų buvo laikoma, kad krikšto tėvai turi būti pavyzdys vaikui, nes yra tikintys krikščionys. „Ir patys vaiko tėvai turi būti pasikrikštiję, jeigu nori, kad jų vaikas būtų krikščionis, krikščioniškai gyventų, - sako jis. - Tai labiau - ne teisinis klausimas, o moralinis. Svarbus ir požiūris, kas mums tas krikštas. Jei - tik burtas, tai nėra prasmės burtais užsiiminėti. Krikštijama ne tam, kad krikšto nuotrauką įsirėmintum, o kad krikščioniškai gyventum. Juk krikštyti - tai priimti Kristaus išgelbėjimą. Krikštas yra išgelbėjimas, krikšto tėvai parenkami kaip pavyzdys krikštijamajam.“
Kunigas: Melskimės, kaip Viešpats Jėzus Kristus mus išmokė. Tėve mūsų…Visagalis Dievas Tėvas Šventosios Dvasios malone teišlaiko mus vienybėje su Viešpačiu Jėzumi Kristumi, kad visi pasiektume Amžinąjį gyvenimą. Amen.Viešpats su jumis. Ir su tavimi.Tepalaimina jus visagalis Dievas - Tėvas ir Sūnus, ir Šventoji Dvasia. Amen.Visi persižegnoja. Kunigas: Telydi jus Viešpaties malonė.
Ar gali Sutvirtinimo sakramentui rengtis ne savo parapijoje, o pas savo krikšto mamą kitoje parapijoje ir ten šį sakramentą priimti?
Smagu ir gera, kad taip rimtai rūpinatės rengdamasi priimti Sutvirtinimo sakramentą. Iš principo tai galima, tik tai neturi būti toks „pasirengimas“, kaip sovietmečiu, kai būdavo pora savaičių ar dar trumpiau kažko pasimokoma ir paskui priimamas Sutvirtinimas. Tegul ir pas krikšto mamą, tegul ir kitoje parapijoje, bet tai turi būti visas numatomas pasirengimas, kuris apima ne mažiau devynių mėnesių reguliarų dalyvavimą užsiėmimuose ir visa kita.
Sutvirtinimo sakramentu (pakrikštytieji) tobuliau sujungiami su Bažnyčia, praturtinami ypatinga Šventosios Dvasios jėga ir todėl dar labiau įpareigojami, kaip tikri Kristaus liudytojai, žodžiu bei darbu skleisti ir ginti tikėjimą…( Plg. Šį sakramentą privalo vienintelį kartą priimti kiekvienas jau pakrikštytas, 14 metų sulaukęs, dar nesutvirtintas asmuo, kuris pats nieko neverčiamas tam apsisprendžia, tinkamai pasiruošia ir nori gyventi pagal Katalikų Bažnyčios mokymą ir stengiasi aktyviai įsijungti į bendruomenės gyvenimą.
Tokiems mokymams siūlo bažnyčios. „Gali būti rengiami ir dekanato centre. Mažos parapijos gal neturi tų pajėgų, bet gal atsirastų koks papildomas kunigas ar katechetas. O gal yra galimybių su žmonėmis asmeniškai apie tai pasikalbėti - visur žiūrima pagal situaciją“, - sakė Kauno arkivyskupijos atstovas.
Ukmergės Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios klebonas, Ukmergės dekanas kunigas Vaidas Bartkus griežtesnis šia tema. Į klausimą, ar nebirmavotas asmuo negali krikštyti, dvasininkas atsakė vienareikšmiškai. „Taip, negali. Ką daryti? Lankyti pasirengimo kursus ir priimti Sutvirtinimo sakramentą. Išimtiniais atvejais reikalingas vyskupo leidimas“, - paaiškino jis.
Sutvirtinimo sakramento reikia tam, kad būtų paskatintas Krikšto malonės augimas. Jį priimantis žmogus labiau išgyvena Dievo vaiko pašaukimą, tvirčiau susivienija su Kristumi ir Katalikų Bažnyčia kaip tikinčiųjų bendruomene. Sutvirtintas krikščionis iš naujo atranda jam suteiktas Šventosios Dvasios dovanas, turi daugiau drąsos liudyti krikščionišką tikėjimą.
Norintys priimti šį sakramentą, turi kreiptis į tos bažnyčios, kurioje dažniausiai meldžiasi, dvasininką ir dalyvauti pasirengimo programoje, trunkančioje visus metus. Sutvirtinimo tėvu ar mama gali būti tik pakrikštyti, Sutvirtinimo, Atgailos ir Eucharistijos sakramentus priėmęs brandaus tikėjimo žmogus, gyvenantis pareigingo krikščionio gyvenimą. Šis žmogus turi būti autoritetas tam, kuris priima Sutvirtinimo sakramentą.
Tam, kad būtų išreikštas glaudesnis Krikšto ir Sutvirtinimo ryšys, pageidaujama Sutvirtinimo tėvu ar mama kviesti vieną iš krikštatėvių. Jeigu pasirenkamas kitas globėjas, tai jis turi būti tinkamas dvasiniu atžvilgiu šioms pareigoms atlikti, būti amžiumi vyresnis už sutvirtinamąjį.
Patepimas šventąja Krizma - esminis Sutvirtinimo apeigų ženklas, per kurį krikščionis pažymimas Šventosios Dvasios antspaudu kaip visu gyvenimu atsidavęs ir priklausantis Dievui. Krikščionis yra pateptasis, Kristaus darbų tęsėjas. Šventoji Krizma - Didįjį Ketvirtadienį vyskupo katedroje pašventintas kvapnus alyvų aliejus, skirtas patepti ką tik pakrikštytuosius, sutirtinamuosius ir šventimais Dievui pašvęstuosius - kunigus ir vyskupus. Patepimas ženklina išrinkimą gyvenimu ir darbais liudyti Kristų, taip skleisti tikėjimą, simbolizuoja Šventosios Dvasios jėgą, primena glaudesnį ryšį su Bažnyčia.
Suaugusiųjų Krikštas
Jeigu žmogus nebuvo krikštytas vaikystėje, jis gali būti pakrikštytas suaugęs. Tokiu atveju, rengimasis krikštui negali būti tik maldų ar pagrindinių tiesų išmokimas, reikalingas rimtas susipažinimas ir įsigilinimas į tikėjimo tiesas. Norintys krikštytis suaugusieji gali kreiptis į parapijos kleboną.
Krikšto Atidėjimas
Krikštas gali būti atidėtas, jeigu abejojama, kad tėvai kūdikį auklės katalikiškai. Viena iš tokių abejonių kyla, kai tėvai gyvena be santuokos sakramento, nors kliūčių jį priimti nėra.
Krikšto Reikšmė ir Simboliai
Krikštas - tai viso krikščioniškojo gyvenimo pagrindas, gyvenimo su Jėzumi Kristumi pradžia, blogio ir nuodėmės išsižadėjimas, vartai į Bažnyčios bendruomenę, durys į Dievo karalystę, kurioje visi susitiksime kaip vienos mylinčios šeimos nariai. Krikštas nuplauna gimtąją nuodėmę, įjungia žmogų į Bažnyčią bei duoda jam naująjį vardą - katalikas. Taip pat įpareigoja žmogų laikytis Bažnyčios ir Dievo mokymo.
Krikšto žvakė simbolizuoja Kristų, visų mūsų šviesą, kuri naikina tamsumą ir blogį.
Klausimai ir Atsakymai
Ką daryti, jei neturime žmogaus, kuris galėtų būti Sutvirtinimo tėvu?
Yra raginama, kad Sutvirtinimo sakramento metu globėjas būtų kuris nors iš jaunuolio krikšto tėvų (gali būti ir krikšto motina). Žinoma, galima paprašyti juo būti ir kitą žmogų, tik svarbu, kad pats Sutvirtinimo globėjas būtų priėmęs Sutvirtinimą, jei vedęs, gyventų Bažnyčios palaimintoje santuokoje, laikytųsi pavyzdingo krikščioniško gyvenimo būdo. Kunigas be vyskupo leidimo paprastai Sutvirtinimo tėvu būti negali, bet tai, žinoma, įveikiama kliūtis, tik svarbu, kad jis sutiktų prisiimti tas pareigas.
Ar gali Sutvirtinimo motina būti besilaukianti moteris?
Žinoma, kad gali - ir Krikšto motina, ir Sutvirtinimo sakramento globėja gali būti besilaukianti moteris, jeigu tik atitinka kitas - kanonines - normas.
Ar galiu būti Sutvirtinimo mama savo draugei?
Taip, dėl amžiaus jūs galite būti Sutvirtinimo liudytoja, tik jeigu atitinkate ir kitus kanoninius reikalavimus, kurie Sutvirtinimo sakramento liudytojams yra tokie patys, kaip ir Krikšto tėvams.
Jei vaikas priims Komuniją Anglikonų Bažnyčioje, ar galės priimti Sutvirtinimą ir tuoktis Katalikų Bažnyčioje?
Kai Pirmoji Komunija priimta pas anglikonus, tai būtų kaip ir perėjimas į Anglikonų Bažnyčią. Tad norint Sutvirtinimui ruoštis Katalikų Bažnyčioje, tam jaunuoliui tektų ir vėl pereiti / sugrįžti į Katalikų Bažnyčią.
Noriu tuoktis bažnyčioje, bet nerandame Sutvirtinimo sakramento pažymėjimo, o kunigas reikalauja.
Sutvirtinimo sakramentu (pakrikštytieji) tobuliau sujungiami su Bažnyčia, praturtinami ypatinga Šventosios Dvasios jėga ir todėl dar labiau įpareigojami, kaip tikri Kristaus liudytojai, žodžiu bei darbu skleisti ir ginti tikėjimą.