Buvusio Vilniaus "Žalgirio" Stadiono Istorija: Nuo Šlovės Iki Dabartinių Pokyčių

Vilniaus „Žalgirio“ stadionas jau kelerius metus egzistuoja tik vilniečių atmintyje. 2016-2017 m. stadionas buvo nugriautas, o jo teritorijoje iškilo komerciniai pastatai. Šiame straipsnyje prisiminsime „Žalgirio“ stadiono istoriją, didžiausią dėmesį skiriant šlovingiausiems metams - XX a. devintajam dešimtmečiui.

Prisiminti „Žalgirio“ stadiono šlovės laikus, aistruolių iššūkius milicijai ir pirmąją tautinę atributiką mums padės kelionių po įvairius Vilniaus rajonus iniciatorius, grupės „Kelionės po Vilniaus praeitį“ administratorius, gidas Vytis Ledas. Savo paauglystės metais jis praleido ne vieną valandą šiame stadione.

Stadiono Ištakos ir Raida

Ne visi žino, kad stadionas, vėliau tapęs „Žalgirio“ stadionu, iškilo dar tarpukariu, kuomet Vilnių valdė lenkai. Jį statė Lenkijos kariškiai. Tarpukariu stadionas dažniausiai vadintas tiesiog Vilniaus miesto stadionu. Jis galėjo sutalpinti iki 10 tūkst. žiūrovų. 1936 m. stadionas atidarytas birželio 15 d.

Karo metais stadionas buvo apgriautas. Pirmosios rungtynės po karo jame įvyko 1944 m., varžėsi „Žalgirio“ ir „Spartako“ komandos, „Žalgiris“ laimėjo 4:1. 1946 m. stadione įvyko pirmoji pokario Dainų šventė. Iki pat 1949 m. čia vyko Dainų šventės.

1949 m. rudenį prasidėjo stadiono rekonstrukcija, kurios projektą pateikė architektas Viktoras Anikinas. Stadiono rekonstrukcija baigta 1950 m., čia vasarą jau vyko Dainų šventė. 1962 m. komanda gavo dabartinį „Žalgirio“ pavadinimą, taip pat pervadintas buvo ir stadionas. Tais pačiais 1962 m. stadiono teritorijos kampuose įrengti keturi apšvietimo bokštai su galingais prožektoriais, vienas jų išliko iki šiol.

1971 m., istoriko Dariaus Pocevičiaus teigimu, įvyko kurioziškas įvykis. Per šį laikotarpį „Žalgiriui“ dažnai ne itin sekėsi. Į aukščiausiąją lygą „Žalgiris“ grįžo 1983 m. Šiuos laikus jau puikiai prisimena ir gidas Vytis, tuomet ne kartą lankęsis rungtynėse.

Pagrindinis įėjimas į „Žalgirio“ stadiono teritoriją buvo masyvūs paradiniai vartai. Į pačias tribūnas vedė po tribūnomis nutiesti tuneliai. Patekęs į teritoriją, turėjai žinoti, kokia tavo tribūna, ir susirasti reikalingą tunelį.

Stadionas per SSRS čempionato rungtynes pilnai užsipildydavo. „Žalgirio“ aistruoliai triukšmingai palaikė savo komandą, emocijų buvo daug.

Šlovės Metai ir Aistruolių Kultūra

Būtent XX a. devintasis dešimtmetis buvo ypatingo pakilimo metai Vilniaus „Žalgiriui“ - grįžusi į SSRS aukščiausiąją lygą komanda iš jos nebeiškrito, o 1987 m. SSRS pirmenybėse iškovojo trečiąją vietą. „Kiekvienas Lietuvoje žinojo Vilniaus „Žalgirį“. Žaidėjai buvo tikros žvaigždės: Stasys Baranauskas-Baranis, Igoris Pankratjevas-Pankas, Jurkus buvo geras vartininkas. Geri gynėjai buvo - Kasparavičius, Latoža. Geri saugai - Tautkus, Danisevičius. Dar buvo Robertas Fridrikas, Arminas Narbekovas.

Į rungtynes palaikyti „Žalgirio“ rinkosi įvairūs žmonės. Anot Vyčio, Vilniaus rusakalbiai per varžybas irgi palaikydavo „Žalgirį“. Bilietai, pasak Vyčio, nebuvo labai brangūs. Vyčio teigimu, susirinkę funkcionieriai „Žalgiriui“ įmušus įvartį tiesiog atsistoję paplodavo it per partinį susirinkimą, kai tuo metu visas stadionas griaudėdavo „Valio“.

Pagrindinės skanduotės buvo „Žalgiris“ ir „Eina, eina“. Tačiau buvo ir kitų skanduočių - pavyzdžiui, „Alaus, alaus, Jurkui alaus“. „Tas sirgalių palaikymas labai užvesdavo komandą. Nepasitenkinimo skanduočių susilaukdavo ir teisėjai. „Tais laikais teisėjai dažnai tendencingai teisėjaudavo ne „Žalgirio“ naudai. Atvažiuodavo tarptautinės kategorijos teisėjas iš kokio Kuibyševo ir sukčiaudavo. Žalgiriečius apgaudinėdavo.

Rungtynių metu vykdavo ir loterijos. „Atvarydavo mašiną, pastatydavo gale vartų, kad iš kamuolio nekliūtų, ir galėjai pirkti loterijos bilietą bei laimėti tą mašiną. Berods, 2 rublius bilietas kainavo. Bet loterija vykdavo tik tada, jei pakankamai bilietų parduodavo, jei ne, tai automobilio nepralošdavo. Aistringiausi „Žalgirio“ fanai, puošęsi žaliai baltomis spalvomis, rinkosi IV pietų tribūnoje. Savo gimtadienį ir šiandien vis dar aktyvūs „Pietų IV“ švenčia 1985 m. spalį, kuomet, sakoma, visi fanai pirmąkart susėdo vienoje vietoje - būtent šioje tribūnoje.

Atvykusių komandų fanai, žinoma, buvo sodinami kitur. Ypač, pasak Vyčio, „Žalgirio“, ir, beje, ne tik „Žalgirio“, bet ir kitų lygos komandų fanai nemėgo Maskvos „Spartako“ fanų, mat šie būdavo arogantiški.

„Milicijos daug būdavo, nes pasimušdavo sirgaliai, ir gerai. Vienąsyk po rungtynių chebra ėjo per Žaliąjį tiltą palydėti tuos svečių sirgalius, kad jie kuo greičiau išvažiuotų iš Vilniaus, ir dar pasiėmę akmenukus truputį į komunistų partijos Centrinio komiteto langus dėjo. Gerai dėjo. Kilo kipišas. Kamerų, kaip dabar, nebuvo, nieko.

Tačiau, pasak Vyčio, net ir milicija ne visuomet sulaikydavo skirtingų komandų sirgalius nuo muštynių. Visgi, pasak Vyčio, tuometinio sirgalių aršumo negalima laikyti vien tik chuliganizmu.

Vilniaus „Žalgiris“, pasak Vyčio, buvo pirmoji komanda, turėjusi ir savo atributiką. Vyko prekyba vėliavėlėmis-vimpelais, taip pat komandos ženkliukais. Šiek tiek tų laikų atributikos Vytis išsaugojo iki šių dienų.

Apskritai stadione, pasak Vyčio, alkoholio vartoti nebuvo draudžiama. „Apšvietimo stulpo apačia buvo aptverta tokia aukšta, 2 metrų skarda. Ten, būdavo, kas ištraukia butelį iš portfelio ir kliukina per pertrauką...

Kitos Veiklos ir Renginiai Stadione

„Žalgirio“ stadione vyko ne vien tik futbolas. Taip pat stadione vyko lengvosios atletikos varžybos, vaikų sporto varžybos, Dainų švenčių renginiai. Žiemomis, pasakojama knygoje, stadionas virsdavo čiuožykla, kur vykdavo ledo ritulio, greitojo čiuožimo varžybos. 1957 m. vasarą „Žalgirio“ stadione vyko gyvųjų šachmatų mačas, kur du stiprūs to meto šachmatininkai Mikėnas ir Višomirskis varžėsi ant didžiulės šachmatų lentos išrikiavę šachmatų figūromis perrengtus gyvus žmones. Viena „armija“ buvo persų, kita - graikų.

Greta „Žalgirio“ stadiono buvo ir oficialus treniruočių stadionas, juokais pramintas „Marakana“. „Marakana buvo negrįsta, labai prasta aikštė, kur žaidė dubleriai. Jie žaisdavo vos ne smėlyje. Tiesa, Vilniaus „Žalgirio“ futbolininkai savo šlovės metais čia nesitreniravo - turėjo treniruočių bazę Antakalnyje, Žolyno gatvėje.

2004 m. Lietuvos futbolo rinktinė atrankoje į 2006 m. pasaulio čempionatą „Žalgirio“ stadione sužaidė lygiosiomis 0:0 su Ispanija. 2010 m. Vilniaus „Žalgiris“ sužaidė paskutines rungtynes stadione.

Stadiono Griovimas ir Naujos Vizijos

2015 m. stadioną su visa teritorija iš Šiaulių banko nusipirko Arvydo Avulio statybų bendrovė „Hanner“. 2016 m. „Žalgirio“ stadionas buvo pradėtas griauti. Liepos 6 d. čia 20-ojo gimtadienio koncertą surengė repo grupė „G&G Sindikatas“, taip leisdamas vilniečiams paskutinį kartą užeiti į legendinį stadioną ir su juo atsisveikinti.

Dabar, apsilankius šioje teritorijoje, matyti buvusio stadiono teritoriją supantys komerciniai pastatai, o paties stadiono vietoje - automobilių stovėjimo aikštelė. Ženklų, kad čia kadaise stovėjo keliolika tūkstančių žiūrovų į rungtynes pritraukdavęs stadionas, beveik nebeliko.

2016 metų liepos 6-ąją, Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną, lyg paskutinis atodūsis „Žalgirio“ stadione nuskambėjo „Tautiška giesmė“, kurią traukė minia su grupės „G & G Sindikatas“ vyrais, surengusiais ten koncertą. Netrukus buvo pradėti stadiono griovimo darbai.

Teritorijos Naujas Gyvenimas

2015 metais gegužę antrinė „Hanner“ bendrovė „Promola“ už daugiau nei 41 mln. eurų įsigijo „Žalgirio“ stadiono teritoriją iš Šiaulių banko. Buvusio „Žalgirio“ stadiono teritorijoje jau pastatytas 4 žvaigždučių viešbutis „Courtyard by Marriott“, biurų pastatai „Business Stadium West“, „Business Stadium North“ ir „Business Stadium North East“ bei daugiabučių kvartalas „Centro rezidencija“. Dar vieną pastatą - 60 mln. eurų vertės verslo centrą „Business Stadium Central“ - įmonė planuoja baigti statyti 2025 metais.

Anot vieno iš „Arches“ vadovų dr., pastato architektūra su pirmo aukšto dengtomis galerijomis, šildomu amfiteatru žiemos renginiams, kavinėmis, parduotuvėmis yra skirtas aktyviam miesto gyvenimui, kuriame dalyvauti galės ir biurų darbuotojai, ir kvartalo lankytojai. Likusieji 7 pastato aukštai bus skirti biurams, kuriuose galės įsikurti 1,6 tūkst. darbuotojų.

Iš viso kvartale planuojama pastatyti apie 120 tūkst. kv. m biurų, 25 tūkst. kv. m daugiabučių, daugiau nei 15 tūkst. kv. m bus skirta miesto viešosioms erdvėms - pėsčiųjų promenadai, aikštėms. Promenadą planuojama atverti po metų, o aikštę vėliau, kai bus pastatyti gretimi pastatai. Iš viso į viešąsias erdves ketinama investuoti apie 2 mln. eurų.

Teisiniai Ginčai ir Ateities Vizijos

Šiuo metu vyksta derybos tarp „Promolos“ ir valstybės dėl sklypo nuomos sutarties teisėtumo. NŽT interpretuoja teisės aktus taip, kad žemė buvo išnuomota stadionui eksploatuoti. „Hanner“ vadovaujasi kita eilute, kad toje teritorijoje galima statyti statinius pagal teritorijų planavimo dokumentus. Vilniaus miesto taryba balandį priėmė rezoliuciją, kurioje nurodoma, kad, keičiant miesto bendrąjį planą, bus atsisakyta čia numatyto prioritetinio sporto ir pramogų objekto - nacionalinio „Žalgirio“ futbolo stadiono su daugiafunkciu kultūros ir pramogų centru.

Po ilgų derybų nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Hanner“, atrodo, nusileido greta buvusio „Žalgirio“ stadiono Vilniuje gyvenantiems žmonėms. „Projektuojami du daugiabučių gyvenamųjų namų korpusai rytinėje ir vakarinėje sklypo dalyse. Rytinės pusės korpusas yra 4-5 aukštų, vakarinės - 7 aukštų. Pirminiame variante buvo numatyta statyti du septynių aukštų namus, dabar, po ilgų diskusijų surastas sprendimas, kuris tiko savivaldybei. Vienas pastatas paliktas septynių aukštų, o kitas pastatas - 4-5 aukštų.

Pernai rudenį atrodė, kad klausimas bus išspręstas taikiai, tačiau balandžio viduryje Vilniaus miesto apylinkės teismas nepatvirtino tarp NŽT ir A. Avulio netiesiogiai valdomos įmonės „Promola“ pasirašytos taikos sutarties, todėl liko galioti NŽT pranešimas apie sklypo nuomos sutarties nutraukimą.

Siekiant sumažinti projekto vystymo riziką, verslininkas kreipėsi į teismą prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones - kol nebus išspręstas ginčas iš esmės, sustabdyti NŽT pranešimo galiojimą. Vilniaus miesto apylinkės teismas praėjusią savaitę tokį prašymą patenkino.

Prokuroras V. Kasparavičius sako, kad kol ginčas nėra išspręstas iš esmės, nauji pastatai sklype neturėtų būti statomi. Pats A. Avulis sako nematantis grėsmės, kad jau esami pastatai bus nugriauti. Jo teigimu, NŽT vis dėlto nusprendus nutraukti sklypo nuomos sutartį, būtų teikiamas ieškinys dėl žalos atlyginimo.

Būsto Įperkamumas Naujame Kvartale

Bendrovė išanalizavo, kokius butus dviejuose šiuo metu plėtojamuose projektuose gali įsigyti vienas arba du asmenys, uždirbantys vidutinį atlyginimą Vilniaus mieste. Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, praėjusių metų pabaigoje į rankas ši suma buvo 846 eurai.

Šnipiškėse esančiame projekte, kurio vidutinė kvadrato kaina siekia 1774 eurus, vienas asmuo, uždirbantis vidutinę algą, gali įsigyti iki 35 kv. m butą, kurio kaina - iki 62 tūkst. eurų. Dviejų vidutines pajamas gaunančių asmenų šeima šiame projekte gali įsigyti iki 70 kv. m butą, kurio kaina - iki 124 tūkst. eurų.

Tokia šeima taip pat gali įsigyti iki 50 kv. m butą buvusioje „Žalgirio stadiono“ teritorijoje plėtojamame projekte, esančiame visai arti sostinės senamiesčio. Šiame projekte vidutinė 1 kv. m kaina siekia 2556 eurus, o tokio dydžio butas kainuoja apie 128 tūkst. eurų.

„Hanner“ skaičiavimai atlikti darant prielaidą, kad pirkėjai jau turi pradinį įnašą, kuris siekia 15 proc., banko suteikiamos paskolos marža siekia 2,3 proc., paskola grąžinama per 25 metus anuiteto būdu. Įvertinant reikalingas pajamas, buvo remtasi „Swedbank“ būsto paskolos skaičiuokle.

Būsto Įperkamumas Vilniuje: Projektai ir Kainos

tags: #butai #buvusio #zalgirio #stadiono