Kaip atskirti butą nuo apartamentų: svarbūs aspektai Lietuvoje

Naujo būsto pasirinkimas - svarbus ir daug emocijų keliantis klausimas. Ypač tuomet, kai kalbame apie ilgalaikį gyvenimą, šeimos ateitį ar pirmąjį nuosavą butą. Puikiai suprantame, kad, ieškant namų, svarbi tampa ne tik būsto kaina ar kvadratūra. Tai sprendimas, kuris turi atitikti Jūsų gyvenimo būdą, poreikius ir netgi ateities planus. Rinkdamiesi būstą, pirmasis klausimas, į kurį turėtumėte atsakyti - kam šis butas bus skirtas?

Šiandien gyvenimas bute neapsiriboja vien tik keturiomis sienomis - naujakuriai taip pat nori vietos dviračiui laikyti, darbo stalui pastatyti, laisvo kampelio augintiniui ar net vietos augalams balkone auginti. Butas - tai daugiau nei namai. Tai ir aplinka, kurioje gyvensite.

Išsiaiškinkime, kaip atskirti butą nuo apartamentų ir į ką atkreipti dėmesį renkantis būstą.

Būsto pasirinkimo kriterijai

Renkantis naują būstą, svarbu atsižvelgti į kelis esminius kriterijus:

• Būsto dydis ir išplanavimas: Būsto dydis dažnai yra pirmas dalykas, į kurį atkreipiame dėmesį rinkdamiesi butą, tačiau dar svarbesnis yra jo išplanavimas. Kartais 50 kv. m butas gali būti žymiai patogesnis nei 70 kv. m, jei erdvė yra praktiškai suplanuota. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, ar bute yra papildomos erdvės, pavyzdžiui, ar yra balkonas, terasa, sandėliukas.
• Gyvenimo etapas ir poreikiai: Gyvenimo etapas taip pat lemia ir Jūsų poreikius: vieniems reikalingas didelis balkonas rytinės kavos ritualams, o kitiems - atskira virtuvė ar sandėliukas daiktams laikyti.
• Vieta ir aplinka: Kiekvienas žmogus nori jaustis saugus, ramus ir turėti galimybę atsipalaiduoti po darbo. Renkantis naują būstą, pravartu pasivaikščioti po rajoną. Pajuskite, ar Jums čia malonu, supraskite, ar patiktų leisti vakarą kieme ar ryte nueiti į netoliese esančią kepyklėlę.

Jei ieškote pirmųjų savo namų, galbūt pakaks kompaktiško ir funkcionalaus buto, tokio kaip, pavyzdžiui, 1,5 k. butas Vilniuje. Poroms arba šeimoms su mažais vaikais puikiai tinka 2 k. butas Vilniuje - tai puikus derinys tarp erdvės, privatumo ir patogumo. Jei Jūsų šeima yra didesnė arba dirbate iš namų, sprendimas, kurį verta apsvarstyti - 3 k. butas Vilniuje.

Šiuolaikinis butas turi būti ne tik gražus, bet ir išmaniai įrengtas. Šie aspektai ypač aktualūs šeimoms, kurios galvoja ne tik apie komfortą, bet ir apie ilgalaikes išlaidas.

Jei šiuo metu ieškote tinkamiausio buto Naujosiose Justiniškėse, kviečiame apsvarstyti gyvenimą PORTO FRANKO projekte. Mūsų siūlomi butai Justiniškėse pritaikyti skirtingiems gyvenimo etapams: nuo kompaktiškų 1,5 kambario variantų iki erdvių 3 kambarių butų šeimoms. Mes tikime, kad namai - tai ne tik vieta gyventi, bet ir kurti. Dėl šios priežasties PORTO FRANKO naujakuriams siūlo ne tik butą, bet ir aplinką, kurioje gera būti, auginti šeimą, ilsėtis ir svajoti.

Darbas iš namų: į ką atkreipti dėmesį renkantis butą nuomai?

Darbas iš namų tapo daugelio žmonių kasdienybe, o tai reiškia, kad tinkamai pasirinktas butas nuomai tampa ypač svarbus. Jei domina butų nuoma Kaune, kuri būtų patogi darbui iš namų, turėtumėte atkreipti dėmesį į kelis svarbius aspektus:

1. Erdvės išplanavimas: Ar bute yra pakankamai vietos darbui? Ar galite atskirti darbo zoną nuo poilsio zonos?
2. Triukšmo lygis: Ar aplinka yra pakankamai tyli darbui? Triukšminga aplinka gali trukdyti susikaupti ir mažinti darbo efektyvumą.
3. Interneto ryšys: Ar interneto ryšys yra stabilus ir greitas? Dirbant iš namų, stabilus ir greitas interneto ryšys yra būtinas.
4. Apšvietimas: Ar butas yra gerai apšviestas? Tinkamas apšvietimas yra svarbus ne tik darbo efektyvumui, bet ir jūsų sveikatai.
5. Ergonomika: Ar bute yra patogūs baldai? Ar turite pakankamai vietos darbo stalui ir kėdei, kurie atitinka ergonominius reikalavimus?
6. Šildymo ir vėdinimo sistema: Ar bute yra gera šildymo ir vėdinimo sistema? Komfortiška temperatūra ir šviežias oras yra būtini dirbant iš namų.
7. Vieta: Ar butas yra patogioje vietoje? Patogumai ir infrastruktūra aplink butą taip pat yra svarbūs.
8. Nuomos sąlygos: Ar būsto sąlygos ir sutarties sąlygos yra priimtinos? Nuomojantis butą darbui iš namų, svarbu atidžiai perskaityti nuomos sutartį ir įsitikinti, kad visos sąlygos yra aiškios ir priimtinos.

Renkantis butą nuomai Kaune darbui iš namų, svarbu atkreipti dėmesį į erdvės išplanavimą, triukšmo lygį, interneto ryšio kokybę, apšvietimą, ergonomiką, šildymo ir vėdinimo sistemą, patogumus bei infrastruktūrą aplink butą.

Ką iš tiesų perkate: butą ar ką kita?

Registruojant patalpai suteiktas statusas gali lemti, kad jums teks papildomai mokėti nekilnojamojo turto mokestį. Nedidelis tyrimas, kurį atliko žurnalo „Investuok” žurnalistė analizuodama skelbimus ir bendraudama su mažųjų būstų pardavėjais, prisistačiusi kaip potenciali pirkėja, ieškanti buto nuomai, parodė, kad tai, ką siūloma įsigyti kaip „butą“, neretai yra visai kas kita. Išnuomoti jį gal ir išnuomosi, bet ar nepatirsi nuostolių?

Tokie dalykai reiškia, kad parduodami „butai“ iš tikrųjų yra visai ne butai. „Patalpos registruotos kaip patalpos-butai, daikto pagrindinė paskirtis - administracinė veikla“, - į klausimą, kaip jie įteisinti, žurnalui “Investuok” atsakė vienas pardavėjas.

Registrų centro Komunikacijos skyriaus vyresnioji specialistė Gražina Urbonavičė patvirtina, kad deklaruoti gyvenamąją vietą tokiose patalpose galima - kaip ir sodo nameliuose ar loftuose. Pasak pašnekovės, „Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme nėra nuostatos, kad ją deklaruoti galima išimtinai tik gyvenamosios paskirties patalpose“, tačiau patalpų, kuriose norite deklaruoti gyvenamąją vietą, „mažiausias naudingasis būsto plotas vienam asmeniui turi būti ne mažesnis kaip 5 kv. m“.

Teisiniai aspektai ir reikalavimai

Senieji bendrabučiai, virstantys butais ir studijomis, buvo priskirti gyvenamosios paskirties pastatams, todėl Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento Statybos normavimo skyriaus vedėjas Dangyras Žukauskas sako, kad „jiems taikomi tokie patys projektavimo reikalavimai kaip ir daugiabučiams gyvenamiesiems namams“.

Pasak jo, nuo 2009 m. balandžio daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose projektuojamiems butams galiojantys minimalūs ploto reikalavimai yra tokie: naudingasis plotas, tenkantis vienam žmogui - 14 kv. m, vonios su tualetu plotas - 4 kv. m, bent vieno kambario bute plotas - 16 kv. m, o kitos paskirties patalpos gali būti ir mažesnės. Be to, gyvenamosios paskirties pastatams keliami didesni negu negyvenamosioms natūralaus apšvietimo, automobilių statymo, garso izoliacijos reikalavimai.

O štai buvusiuose visuomeninės paskirties pastatuose butų apskritai negali būti - Vilniaus miesto savivaldybės Statybų dokumentų skyriaus vedėja Angelija Petrauskienė nepalieka nė menkiausios vilties, kad gali pavykti įsikurti bute, pavyzdžiui, virš kadaise buvusios kavinės Viršuliškėse.

Prašymų leisti pertvarkyti erdves cokoliniuose aukštuose ir pusrūsiuose į gyvenamąsias patalpas sostinės savivaldybė buvo sulaukusi, tačiau leidimų neišdavė. „Cokoliniuose aukštuose ir pusrūsiuose butai negali būti įrengiami, išskyrus tuos atvejus, kai bent vienos iš keturių buto perimetro kraštinių grindų lygis yra aukščiau negu žemės paviršius ties buto siena, o buto kambarių insoliacija (apšvietimas - aut. past.) atitinka reikalavimus.

Jei patalpų paskirtis keičiama, savininkas turi pateikti daugumos pastato bendraturčių pritarimą bei projektą, parengtą ir suderintą įstatymų nustatyta tvarka, taip pat gauti savivaldybės leidimą, o visi paskirties keitimo projektai turi būti derinami su pastatus administruojančiomis įmonėmis.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) prie Aplinkos ministerijos atstovės viešiesiems ryšiams Vidos Aliukonienės teigimu, „keisti pastato viduje esančias atitvaras - nelaikančias konstrukcijas, projektuoti papildomas buto patalpas ar įrangą leidžiama, jei jų įrengimas nesumažins gyvenamosios erdvės labiau, negu nustatyta reikalavimuose, o naujai suplanuotos patalpos bus ne mažesnės negu jau minėti minimalūs patalpų dydžiai, nesumažės insoliacija, nepablogės vėdinimo, šildymo, dirbtinės apšvietos bei garso izoliacijos rodikliai“.

Žurnalui “Investuok” VTPSI atstovė aiškino, kad norint padalinti butą į du ar daugiau atskirų butų, nepakanka atskirti šilumos, vandens, elektros energijos tiekimą ir įrengti atskirus apskaitos prietaisus. Tokios pertvarkos leidžiamos tik tada, kai „atitvaromis galima atskirti plotą, kuris yra ne mažesnis negu nustatytas minimalus naudingasis buto plotas, tenkantis vienam asmeniui, ir kur galima įrengti atskirą įėjimą iš laiptų aikštelės ar lauko arba įrengti atskirus laiptus (liftą) pastato išorėje, papildomą vonią, tualetą arba patalpą atskiram dušui ir tualetui“.

V. Aliukonienė pabrėžia, kad baigus pertvarkymus, kuriems buvo išduotas leidimas, Registrų centrui su prašymu įregistruoti naują nekilnojamąjį objektą pateikiama buto kadastro duomenų byla ir deklaracija apie statybos užbaigimą, patvirtinta VTPSI.

Jei pastatai ar patalpos naudojamos ne pagal paskirtį, kuri nustatyta tvarka įregistruota, galima užsitraukti ir administracinę atsakomybę: savivaldybių adminsitracijos gali bausti už statinių naudojimo tvarkos pažeidimus.

„Norėdami sužinoti, ar jus sudominusi patalpa registruota kaip butas, galite užsisakyti Nekilnojamojo turto registro išrašą pagal nurodytą turto adresą. O dar paprasčiau - paprašyti pardavėjo pateikti tokį dokumentą“, - žurnale “Investuok” pataria V. Aliukonienė.

Ką įsigyjame pirkdami ne butą?

Tai gali būti jau minėtos patalpos-kūrybinės dirbtuvės arba patalpos administracinei veiklai. Arba tiesiog komercinės paskirties patalpos. Leidimą deklaruoti jose gyvenamąją vietą savivaldybė ar seniūnija tikriausiai išduos, jei įtikinsite, kad tai pagrindinė jūsų gyvenamoji vieta, o jei ne, teks mokėti nekilnojamojo turto mokestį - kaip už sodą ar garažą.

Mokestis, kurį nustato savivaldybės, kol kas nedidelis - nuo 0,3 iki 3 % turto vertės, arba apie 40-50 eurų už 15-16 kv. m „butą“ - kūrybines dirbtuves buvusioje „Elfoje“, bet kas gali garantuoti, kad po kelerių metų, tarkime, kai bus įvestas visuotinis nekilnojamojo turto mokestis, už komercinės paskirties patalpas neteks mokėti gerokai daugiau?

„Žmonės neturėtų leistis apgaudinėjami“, - interviu žurnalui “Investuok” apibendrina VTPSI atstovė V. Aliukonienė ir priduria, kad dėl klaidinančios informacijos apie parduodamą nekilnojamąjį turtą galima kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą. Bet kad įsigytas turtas neapkarstų, geriausia viską išsiaiškinti prieš pasirašant pirkimo ar nuomos sutartį.

Daugiabučių namų mokesčiai ir remonto darbai

Už ką turi susimokėti visi daugiabučio gyventojai, o kas yra individualus butų savininkų reikalas, atskirti nėra lengva. Svarbu atskirti, kurie remonto darbai yra bendro naudojimo ir už kuriuos atsakingi visi gyventojai, o kurie yra individualūs ir tenka tik buto savininkui. Šiame straipsnyje aptarsime svarbiausius aspektus, susijusius su daugiabučių namų mokesčiais, remonto darbais ir gyventojų teisėmis.

Dažni gyventojų ginčai kyla dėl bendrų ir ne bendrų patalpų remonto apmokėjimo. Anksčiau jie neretai persikeldavo ir į teismus.

Balkonai, jų atitvarai yra bendro naudojimo inžinerinis įrenginys, kadangi jis yra kaip fasado dalis. Jau yra net teismų praktika, kuri išaiškinusi, kaip viskas veikia.

Visi vamzdžiai, elektros laidai, instaliacijos, inžinerinės įrangos yra bendro naudojimo objektai, visi bendraturčiai turi prisidėti prie jų išlaikymo ir remonto darbų. Vandentiekio stovai, nuotekų stovai yra bendra inžinerinė sistema, už kurios remonto darbus turi mokėti visi daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai pagal turimą plotą.

Civilinio kodekso 4.76 str. numato, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms.

Mokesčiai priskaitomi butų ir (arba) kitų patalpų savininkams proporcingai jų daliai pastate - pagal įregistruotus naudinguosius plotus (negyvenamųjų patalpų bendras plotas laikomas naudinguoju).

Bendrijos pirmininko atlyginimas, administravimas, buhalterinė apskaita, kaupiamosios lėšos už visas aukščiau išvardintas paslaugas yra skaičiuojamos proporcingai kiekvieno savininko daliai (pagal naudingąjį plotą).

Lifto kaip inžinerinio įrenginio priežiūra ir remontas priskiriamas visiems savininkams, mokestinius įnašus turi mokėti visi, išskyrus eksploatacines (naudojimosi liftu, t.y. elektros, valymo ir pan.) išlaidas, kurių gali nemokėti tie savininkai, kuriems bendrojo naudojimo objektų apraše liftas nepriskirtas.

Jeigu BNO valdytojas problemos nesprendžia, apskųskite jį savivaldybei, vykdančiai BNO valdytojų. Jeigu atsakymo negaunate, galite rašyti skundą savivaldybei, kuri kontroliuoja ir bendrijų, ir paskirtųjų administratorių. Dėl keliamo triukšmo, kai tai pažeidžia normas ir kelia problemų, siūlytume kreiptis į policiją arba į savivaldybės viešosios tvarkos priežiūros skyrių.

Svarbu žinoti savo teises ir reikalauti skaidrumo iš bendrijos ar administratoriaus. Kuo daugiau skaidrumo - tuo daugiau pasitikėjimo ir mažiau papildomų klausimų.

Nuoma: teisės ir pareigos

Trumpalaikės nuomos sutartys gali būti sudarytos žodžiu, tačiau į nuomojamą būstą įsikeliant ilgesniam laikui, pasirašyti sutartį raštu - privaloma. Kai kurie nuomotojai jų nesiūlo siekdami išvengti mokesčių, o ir patys nuomininkai visada suinteresuoti mokėti kuo mažiau.

Norint išvengti tokių situacijų, vertėtų pasirašyti nuomos sutartį, kurioje būtų nurodomos bent pagrindinės sąlygos: nuomos laikotarpis, mokesčio dydis ir kokiomis aplinkybėmis jis gali didėti, įspėjimo apie išsikeldinimą terminas, mokėjimo terminai, atsiskaitymų už komunalines paslaugas tvarka ir kitos svarbiausios sąlygos.

tags: #buta #galima #atskirti